Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui E. J.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjos 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-11414-2023 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjui E. J. 2023-09-29 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 40-ANR_P-6318-2023 dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo, t.y. dėl to, kad E. J. 2023-09-05 nuo 8.00 val. iki 17.00 val. (duomenys neskelbtini), užsakęs UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilio remonto paslaugas, už jas neatsiskaitė, įmonei padaryta 94 Eur žala. Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjos 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-11414-2023 E. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso108 straipsnį – 90 Eur bauda bei įpareigotas atlyginti 94 Eur žalą.

2023-12-29 iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato teisme gauta E. J. administracinė byla su jo skundu, kuriame E. J. nurodo, kad nesutinka su Šiaulių apskrities VPK nutarimu Nr. 40-ANR_N-11414-2023, kadangi nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš civilinių sutartinių santykių dėl pinigų sumokėjimo už nesuteiktas paslaugas, t.y. civilinės teisės normų reguliuojami santykiai, dėl kurių kylantis ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, o ne taikant administracinio poveikio priemones. Prašo minėtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Pareiškėjas E. J. teisme parodė, kad palaiko skundą visoje apimtyje. Jis penkis kartus vyko į autoservisą „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio, bet oficialiai vyko keturis kartus ir du kartus buvo išrašytos sąskaitos, o du kartus – neišrašytos. Priešpaskutinis nuvykimas buvo be sąskaitos, o paskutinį kartą vyko liepos 10 d. ir buvo išrašyta sąskaita, ją yra pateikęs prie skundo, už nurodytus darbus yra atsiskaitęs. Prieš tai liepos mėn. pradžioje taip pat važiavo į autoservisą „(duomenys neskelbtini)“ ir sumokėjo 95 eurus į kasą, bet PVM sąskaita faktūra nebuvo išrašyta, kadangi jam buvo padaryta nuolaida. Liepos mėn. pradžioje buvo taisyti tie patys „partronikai“ – šitam servise per 5 kartus yra sumokėjęs 450 eurų už tuos pačius galinius „partronikus“, į ką įeina elektros įrangos tikrinimas, testavimas, laidų keitimas. Parkavimo daviklis autoservise „(duomenys neskelbtini)“ kainuoja 10,74 eurų, o jis sumokėjo 450 eurų, įskaitant darbus. Be to, paskutinį kartą buvo neprisuktos detalės, tai atvažiavo penktą kartą. Iki liepos mėn. į servisą važiavo dar du kartus, tik be jokių dokumentų, o sąskaitas gavo birželio mėn. ir vieną kartą liepos mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo duomenų bazėje turėtų matyti, kiek jo automobilis pas juos buvo, ko neužprašė policija, kadangi darė savo vienašališką tyrimą už autoservisą „(duomenys neskelbtini)“. Po liepos 10 d. į autoservisą dar buvo nuvykęs rugpjūčio mėn. dėl posparnio prisukimo ir tada bagažinėje jam prisuko apsaugas, kurios buvo neprisuktos. Jis klausė serviso, kur yra jo purvasargis, tai jam buvo atsakyta, jog jo neberanda, todėl užsakys kitą ir tada prisuks – visą tai jam paaiškino telefonu. Tačiau to purvasargio jam neprisuko, jo neužsakė, o penktą kartą atvažiavus jam prisuko tik posparnį ir apdailas bagažinėje. Jis važinėjo, laukė, kol jam paskambins dėl tų purvasargių, bet niekas nepaskambino, o jam vėl sugedo „partronikai“ ir vėl atvažiavo į autoservisą „(duomenys neskelbtini)“ jų tvarkytis. Jis vėl klausė dėl purvasargio, bet jam sakė, kad dėl purvasargio turėjo anksčiau sakyti, dabar nespės užsakyti ir jo neuždėjo, tačiau sutvarkė „partroniką“, nors šiai dienai jis kažkodėl vėl nebeveikia. Buvo sutaręs atvažiuoti į servisą rugsėjo 5 d., kad iš naujo suremontuotų galinius „partronikus“ ir prisuktų purvasargį. Atvažiavęs paliko automobilį, o kai atėjo purvasargis vis tiek buvo neprisuktas, tik buvo sutvarkytas „partronikas“. Jam padavė du tuščius lapus su informacija, bet nebuvo nei sąskaitos, nei priėmimo užsakymo. Jis pakalbėjo su kokybės inspekcija, tai sakė, kai autoservisas priima automobilį, tai turi išrašyti du užsakymo lapus, kurių vienas lieka jam, o kitas lieka servisui, bet tų lapų nebuvo. Sėdęs į automobilį jis išvažiavo, tuomet jam paskambino iš autoserviso, klausė, kodėl nesumokėjo, jis pasakė, jog atvažiuos kitą dieną ir išsiaiškins, tačiau tą patį vakarą išvažiavo į Vilnių. Paskui autoservisas „(duomenys neskelbtini)“ parašė pareiškimą, kad jis jiems nesumokėjo, po to buvo atvažiavęs dėl purvasargio, tai sakė, kad dabar viską sprendžia policija, ir atsisakė remontuoti jo automobilį. Jis laukė policijos nutarimo, nuvažiavo į kitą autoservisą ir susitvarkė tą purvasargį. Kadangi po vieną purvasargį negalima pirkti, reikia užsakyti du, o vienas purvasargis kainavo 118 eurų, sąskaitą yra pridėjęs prie bylos. Kai sužinojo, kad pareiškimas yra paduotas policijai, jis nesprendė piniginių klausimų su autoservisu „(duomenys neskelbtini)“, kadangi servisas jam tvarkė broką - jis nepadavė užsakymo iš naujo, t. y. autoservisas tvarkė purvasargį ir neprisukto bei vėl sugedusio „partroniko“ broką, tai už ką jis turėjo mokėti. Servisas jam atidavė nesutvarkytą automobilį, detalės nebuvo prisuktos ir vėl sugedo tas pats „partronikas“. Jis suprato, kad autoservisas „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutvarkyti „partroniką“, kurį ir sutvarkė, ir nupirkti bei prisukti purvasargį, kas nebuvo padaryta. Jis 3 mėn. važinėjo be purvasargio, gadino automobilį. Antro apsilankymo metu galinis daviklis buvo pakeistas tas pats, o priekinis pakeistas kitas. Pirmą kartą keitė du „partronikus“: priekinį ir galinį, o antrą kartą keitė tik galinį tą patį „partroniką“. Kai nuėjo tikrinti „partronikų“, jie jie veikė, pretenzijų turėjo tik dėl prarastų detalių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. P. teisme parodė, kad jų įmonėje yra fiksuojami ir registruojami asmenų apsilankymai ir kai važiavo į policiją, tai buvo nusivežęs visus dokumentus, iš kurių matėsi, jog buvo fiksuoti trys E. J. apsilankymų kartai. Pirmą kartą jo apsilankymas buvo fiksuotas liepos mėn., paskui rugpjūčio mėn. buvo atvažiavęs dėl to, kad bagažinei nebuvo prisuktas kabliukas laikyti kroviniams, tai meistras tiesiog kieme jį prisuko ir jie to net neregistravo. Kalbant apie posparnius, tai tuo metu jie nelabai suprato, kuri tai detalė, nes nebuvo konkretumo, tai jie ir neskubėjo spręsti ir užsakinėti bet ko. Kai E. J. pas juos apsilankė paskutinį kartą rugsėjo 5 d., tai meistras sutvarkė „partronikus“. Automobilyje yra ne vienas „partronikas“, tai jeigu bent vienas iš jų neveikia, tai ir visa sistema neveikia. Tą kartą buvo sugedęs kitas „partronikas“, jie jį pakeitė, paskambinę pasakė sumą ir tuo metu nebuvo jokių nusiskundimų iš J. Jie visada klientui duoda mašinos raktelį ir lapelį, kad su juo nueitų į kasą ir susimokėtų, o jeigu reikia, išsirašytų sąskaitą. Šiuo atveju E. J. pasiėmė raktelius, lapelį, jis ėjo jam iš paskos parodyti, kas automobilyje pakeista. J. jam uždavė klausimų, į kuriuos jis negalėjo atsakyti, tai ėjo pakviesti meistro ir tuo metu E. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis skambino jam, nes asmuo nesusimokėjo, tai E. J. sakė, jog galvoja, ar mokėti, ar nemokėti, pats nusprendė, kad yra brokas, sakė, kad atvažiuos kitą dieną. Jie laukė vieną ar dvi dienas, vėl skambino J., tai jis sakė, jog yra išvykęs į Vilnių, todėl sakė, kad būtų paprasčiau, atsiųs jam sąskaitą, kurią apmokėtų internetu, tai jiems buvo atsakyta, jog siųsti sąskaitą kuo toliau ar atiduoti ją į policiją, tai tada įvykį perdavė policijai. Kai klientas atvažiuoja į autoservisą, jie kompiuteriu užpildo automobilio duomenis, kurie yra jiems svarbūs, asmens kontaktinius duomenis ir ką reikia remontuoti. Tada žmogus perskaito tai, ką jie atspausdina, ar tikrai tuos dalykus reikia tvarkyti, jis pasirašo ir jie tą lapelį pasideda pas save. Kai automobilis būna suremontuotas, su tuo pačiu lapeliu einama į kasą, kur atspausdina jau atliktų darbų aktą apie tai, kas buvo atlikta. E. J. neturi to lapo, nes jis iki kasos nedaėjo, o darbų aktą su kvitu ar sąskaitą faktūrą žmogus gauna tik po pinigų sumokėjimo, o E. su rakteliais išsinešė darbų užsakymo aktą apie tai, kas buvo prašoma atlikti. Dokumentus apie E. J. apsilankymus buvo nuvežęs tyrėjai, gali juos pateikti teismui. Asmens nusiskundimų dėl automobilio lapas yra atspausdinamas vienas, ant jo pasirašo automobilio savininkas, kad sutinka su tais darbais, kas yra užrašyta, kad nebūtų nusiskundimų, jog tvarko bet ką. Tada asmuo pasirašo, tą lapelį sulanksto ir pasideda pas save, o kai savininkas atvažiuoja pasiimti automobilio, jie tą lapelį paduoda, jis nueina į kasą, pasirašo, kad sutinka su remontu, susimoka ir gauna kitą lapą apie tai, kas yra atlikta. Dėl pasirašytų dokumentų reikia klausti pas buhalterę, bet paskutinį lapą E. J. išsinešė su automobilio raktais. Dokumentai apie tai, kokie darbai buvo atlikti, išlieka tik tuo atveju, jeigu žmogus išsirašo sąskaitą faktūrą, tai ji pas juos lieka sistemoje, o jeigu žmogus tik susimoka su kvitu, tai jam duoda darbų atlikimo aktą, kuris taip pat lieka jų sistemoje, t. y. lieka dokumentai, kas buvo atlikta, būna rašoma sąskaita faktūra, o kas buvo prašoma atlikti – lieka registruojant automobilį. Darbuotojai, kurie dirba priėmime, dirba kiekvieną dieną iki 17 val. ir vienas pasilieka iki 18 val., šaltkalviai dirba iki 17 val., o jeigu nėra darbo, tai jiems pasiprašius, išleidžia anksčiau. Neprisimena, kelintą valandą E. J. buvo atvykęs pasiimti automobilio. Kai išėjo su J. prie jo automobilio, nuėjo pakviesti meistro, kad paaiškintų automobilio savininkui, kuriuos daviklius keitė, nes klientas teigė, kad keitė tą patį daviklį. Jam nuėjus pakviesti meistro, jo jau nebebuvo, tai pareidamas matė, kad E. J. buvo privažiavęs prie priėmimo durų, su koja tikrino galinį daviklį, ar viskas matosi per ekraną, tada sėdo į automobilį ir išvažiavo. Purvasargio ieškojo po pirmo telefoninio skambučio, o penktą apsilankymo kartą apie juos nekalbėjo. J. buvo problemų dėl prisistatymo konkrečiu laiku, nes jis gyveno Vilniuje. Asmuo pas juos privažiavo nesiregistravęs ir sakė, kad jam reikia purvasargio, tai jie aiškino, jog atvykimui reikia registruotis. Kai tas automobilis buvo registruojamas, tai buvo nurodyta, jog tai yra automobilis „Škoda Oktavia“, o taisant pamatė, kad tai yra automobilis „Škoda Superb“. Negali būti, jog E. J. į servisą buvo atvykęs prieš 18 val., nes jis dar buvo darbe ir dar buvo jo kolegos, kurių prie 18 val. nebebūtų buvę, todėl J. galėjo būti atvykęs prieš 17 val. Užsakymo aktas būna parašytas ant įmonės blanko, kuriame yra nurodyti įmonės rekvizitai ir apačioje lentelė darbams užpildyti ir automatiškai atsispausdina į kompiuterį suvesti duomenys: kliento kontaktai, automobilio duomenys. Aktas su rakteliais buvo įteiktas E. J., bet kadangi jis juos išsivežė, tai negalėjo išduoti atliktų darbų akto ir išrašyti sąskaitos. Kai pas juos atvažiuoja klientas pasiimti automobilio, jam paduoda raktelį ir lapelį, kad nueitų į kasą, pagal kurį dirbantis asmuo pamato, kuris yra automobilis. Tada žmogaus paklausia, ar reikia sąskaitos faktūros, ar užtenka darbų akto ir pagal poreikį atspausdina. Tą lapelį pasilieka sau, o klientui atspausdina atliktų darbų aktą. Sąskaitose ir užsakymuose nurodo tiesiog parkavimo daviklį, bet pagal poreikį, klientui paprašius patikslinti, jie patikslina, kuris konkrečiai daviklis keistas, bet dažniausiai to tiesiog paklausia meistro. Jie į sistemą veda detalių pavadinimą taip, kaip gauna iš tiekėjo. E. J. užsakymo akte buvo nurodytas bendrai parkavimo daviklis. „Partronikai“ dažiausiai būna automobilio galui arba priekiui ir galui, tai būna keturi davikliai priekiui ir keturi galui. Sugedus davikliui, visa sistema nesikeičia, bet tai yra pakankamai jautri sistema, nes gauna labai daug drėgmės, būna netinkamai izoliuoti laidai ir jeigu bent vienas daviklis neveikia, tai automatiškai neveikia visa sistema ir jie turi arba bandymo būdu keisti po vieną daviklį, arba, kas yra paprasčiau, paimti diagnostiką, kuri mato, kuris daviklis neveikia. J. atžvilgiu buvo keičiami vis kiti davikliai, o ne tas pats vienas. Neprisimena, kiek kartų bandė skambinti E. J., kai jis išvažiavo nesusimokėjęs, bet tik jam išvažiavus, jis pats skambino, tai tada minėjo, jog atvažiuos rytoj, o paskui jam skambinėjo tuo metu buvęs serviso vadovas. Vėliau pats J. pasakė kreiptis į policiją, vartotojų teises, tai tada su juo nebebendravo tiesiogiai ir kreipėsi į policiją. Dėl purvasargio buvo daug pokalbių, bet niekada nebuvo susitarta, kada E. J. galės atvykti, jis vis teisinosi, kad gyvena Vilniuje ir negali atvykti. Atrodė, kad jis važiuodamas pro šalį, tiesiog staigiai užsukdavo į autoservisą. Nebuvo taip, kad abipusiu susitarimu būtų sutarę, jog posparnius nupirks būtent jie, nes telefonu buvo kalbama, jog jie kainuoja apie 20 eurų, tačiau paskui J. pradėjo kalbėti apie kitas sumas ar kad negalima pirkti po vieną. Kad būtų užsakyta tokia prekė, reikia pas juos palikti automobilį, tada jie pažiūri, kokie yra posparniai ir ar reikalingas posparnis, ar purvasargis, nes pats E. J. vieną kartą tą detalę vienaip įvardino, kitą kartą kitaip ir jie net nesuprato, kokia tai detalė. Paskui J. atsinešė purvasargį, tai tada buvo aišku, ko reikia, bet tada jau buvo kreipęsi į policiją ir turėjo laukti sprendimo. Rugsėjo 5 d. pasiėmęs automobilį E. J. patvirtino, jog tvarkytas „partronikas“ veikia. Pateiktų darbų aktuose yra įrašytas parkavimo daviklis 5902-01019B ir parkavimo daviklis (duomenys neskelbtini) kurių skirtingi kodai reiškia, kad tai yra dviejų skirtingų gamintojų davikliai, tačiau jie gali atitikti vieną ir tą patį daviklį, bet nagrinėjamu atveju keitėsi du davikliai to paties remonto metu. Davikliai ir priekyje, ir gale yra vienodi, o perkant yra nurodomas automobilio modelis, jie neišskirstyti, kur turi dėtis: priekyje ar gale, dešinėje ar kairėje. Akte nurodytas parkavimo daviklio keitimas 911, tai tas skaičius pažymi, kuris jų meistras atliko darbus, kad ginčo metu būtų galima pasikviesti būtent reikiamą meistrą ir jis papasakotų, kas automobiliui buvo daroma, t. y. kadangi vardo ir pavardės negali nurodyti, tai užrašo meistro kodą. Po kiekvieno automobilio tvarkymo jie skambindavo E. J., pranešdavo, kas buvo sutvarkyta ir kad gali pasiimti automobilį. Užsakymų sutarčių viršuje yra nurodyta data, kada jos buvo įregistruotos į sistemą, t. y. būtent tuo metu, kai registruoja automobilį. 2022-12-19 E. J. buvo atvaręs remontui priekabą. Užsakovo parašus po atsiskaitymo laiko mėnesį ar du mėnesius ir, jeigu nekyla jokių kivirčų, jie tų lapelių nesandėliuoja. Jis pateikė duomenis, kas buvo prašyta suremontuoti – tai užsakymo lapo blankas. Paskutinį užsakymo lapą J. išsinešė - ant jo turėjo būti parašas, o ant kitų pateiktų užsakymų lapų parašų nėra, kadangi jie yra ištraukti iš kompiuterio duomenų bazės. Kiekvieną kartą žmogui atvažiavus į autoservisą, jam užsiregistravus ir nurodžius, ką reikia remontuoti, jie tai suveda į sistemą bei atspausdina lapą, asmuo pasirašo pasitikrindamas, ar jie neprirašė darbų savo nuožiūra. Po remonto su tuo pačiu vienu lapeliu su vienu parašu klientas nueina į kasą, kur susimoka pinigus, pasirašęs, jog atsiima automobilį, ir susimoka už remontą. Dėl 125 eurų yra išrašyta ne sąskaita, o čekis, kai surašomas atliktų darbų aktas. Iki paskutinės sąskaitos E. J. niekada nesirašė PVM sąskaitos faktūros. Nebūtina visada rašyti PVM sąskaitas faktūras, nes dar yra kvitai ir galima pinigus mokėti su kvitu, kadangi ne visi klientai deklaruoja remontus, nes ir parduotuvėje galima įsigyti prekę be PVM sąskaitos faktūros. Pagal E. J. vardą bei pavardę ir pagal jo automobilį nerado nei vienos sąskaitos faktūros, išskyrus paskutinę, kur asmuo nesusimokėjo. Pateikė sutarties blankus, kur matosi, kas buvo suvesta į sistemą, ką asmuo prašė remontuoti – tai archyvo istorija, kas buvo užregistruota. Kompiuteryje J. parašo neturi, nes negali iš spausdintuvo išlįsti dokumentas su parašu. Užsakymo lapus klientui negali atiduoti, tik tą lapą duoda klientui nuo savo priėmimo stalo, kad asmuo su tuo lapu nueitų į kasą, kad jiems jo nereikėtų kartu vestis, kasoje paduoda tą lapą, ir darbuotojas žino, koks tai automobilis ir už ką reikia atsiskaityti. Užsakymo sutartį klientas pasirašo ryte, visą dieną ji būna pas juos ant stalo, o kai atvyksta pasiimti automobilio, tą užsakymo sutartį nusineša į kasą, susimoka pinigus ir gauna atliktų darbų aktą su kvitu.

Šiaulių apskrities VPK atsiliepime į skundą nurodė, kad su E. J. skundu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Šiaulių aps. VPK nuomone, Šiaulių aps. VPK pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą E. J. padarytai veikai. Atsižvelgiant į tai prašo Šiaulių apskrities VPK 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-11414-2023 palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. skundo netenkinti.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo požymių. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinio nusižengimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu nusižengimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas pagal ANK 108 straipsnį, jei konstatuojama, kad yra įvykdyta vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad E. J. buvo skirta 90 Eur bauda už tai, kad jis, 2023-09-05 nuo 8.00 val. iki 17.00 val. (duomenys neskelbtini), užsakęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilio remonto paslaugas, už jas neatsiskaitė, įmonei padaryta 94 Eur žala.

Byloje nėra ginčo dėl skundžiamame nutarime nurodytų faktinių aplinkybių.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimo, kaip nusikaltimo ar administracinio nusižengimo požymis yra apgaulės naudojimas, įgyjant turtą ar turtinę teisę, išvengiant turtinės prievolės arba ją panaikinant.

E. J. tiek tyrimo metu, tiek teisme paaiškino, kad jis kelis kartus remontavo automobilio parktronikus UAB ,, (duomenys neskelbtini)” servise, tačiau jie vis sugesdavo, todėl jis vyko į autoservisą, kad būtų pataisytas jų darbo brokas. Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)” pateikto telefoninio skambučio turinio matyti, kad E. J. neneigia, kad buvo atlikta paslauga ir neneigia, kad yra skolingas už atliktą paslaugą, tačiau reiškė pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, nes kelis kartus vyko taisyti tų pačių parktronikų, be to, dalis detalių – posparnių nebuvo uždėta, nes taisymo metu jie dingo, be to, telefonu nurodė, kad jis savo teises gins kreipdamasis į Vartotojų teises. Be to, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad pareiškėjas net po šio įvykio buvo atvykęs į jų servisą su purvasargiais, tačiau jie jo neaptarnavo, nes buvo kreipęsi į policiją dėl šio įvykio.

Sukčiavimui (baudžiamosios ar administracinės teisės prasme) nepakanka vien susitarimo nevykdymo – konstatuoti buvus apgaulę, reikalingas neabejotinos išankstinės tyčios nevykdyti įsipareigojimą nustatymas, o tokios aplinkybės E. J. tiriamoje veikoje nebuvo nustatytos. Sukčiavimas yra tyčinis nusižengimas, todėl svarbu nustatyti apgaulės subjektyvų suvokimą bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimą. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti prievolės ar ją panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2013, 2K-161/2013, 2K-346/2012, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-7–198/2008, 2K-7–388/2007). Kaltininkas, apgaule gaudamas svetimą turtą ar įgydamas turtinę teisę, jau žino, kad neįvykdys savininkui duotų įsipareigojimų, tačiau kaltininko susiformavusią tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus, turi patvirtinti įrodymai, o tokių įrodymų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros sutarties sąlygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamąjį (administracinį) teisinį pažeidimo pobūdį turi būti sprendžiama vertinant, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan.

Vertinant šias nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, dėl kurių kylantys ginčai dėl sutartinių prievolių nevykdymo turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko vartota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.).

Nagrinėjamos bylos esmė – kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas, kuris, teismo vertinimu, neperžengė civilinių teisinių santykių ribų ir neįgavo sukčiavimui, numatytam ANK 108 straipsnyje, būdingų požymių, todėl jų konflikto esmę sudarantys civiliniai teisiniai santykiai spręstini civilinio proceso tvarka, nes UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo žinoma E. J. asmenybę, tai nebuvo atsitiktinis klientas, kadangi asmuo automobilį taisė ne vieną kartą, todėl įmonė turėjo visas galimybes kilusi ginčą dėl neapmokėtos sąskaitos spręsti civilinio proceso tvarka

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nepritartina tokiai praktikai, kai kilusį civilinį ginčą bandoma spręsti inicijuojant ir baudžiamąjį / administracinį procesą, kuris nėra skirtas ir juo negali būti naudojamasi kaip alternatyvia priemone spręsti tarp šalių susiklosčiusius civilinės prigimties teisinius ginčus ir dėl šios priežasties bandant dirbtinai kriminalizuoti kitos civilinio santykio šalies atliktus veiksmus.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai numato, jog vartotojai turi teisę ginti pažeistas teises; kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Šio įstatymo 8 straipsnis numato, jog vartotojų teisių apsaugos sritys yra prekių pirkimas–pardavimas ir su jomis susijusios paslaugos, visos atlygintinos paslaugos, kai prekės įsigyjamos ar paslaugos teikiamos vartotojams. Pagal šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatas automobilio remonto paslaugos įeina į šio įstatymo taikymo sferą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad paprastai civiliniai santykiai, susiklostę dėl galimų vartotojo teisių pažeidimų, ginami civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, įvertinus byloje surinktus įrodymus, E. J. veikoje nenustatyti visi būtinieji pažeidimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymiai, todėl administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjos 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-11414-2023, kuriuo E. J. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.