Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), ir jam paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. K. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. K. paskirta galutinė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. K. bei D. O. solidariai priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 768,91 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 91 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 204,88 Eur (dviejų šimtų keturių eurų 88 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesinės palūkanas už 204,88 Eur sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su D. O. 2022 m. spalio 31 d., laikotarpiu nuo 16.05 val. iki 16.24 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 3 vnt. belaidžių ausinių „JBL LIVE460NC”, bendros 389,97 Eur vertės (vieneto vertė 129,99 Eur), 1 vnt. radijo stotelę „MOTOROLA T62 BLUE”, 78,99 Eur vertės, 5 vnt. ausinių „IN-EAR- WI-C100 SONY”, bendros 299,95 Eur vertės (1 vnt. vertė 59,99 Eur), taip bendrais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 768,91 Eur turtinę žalą.

2. Be to, R. K., nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 4 d., laikotarpiu nuo 16.14 val. iki 16.15 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pagrobė 2 vnt. kvapiojo vandens „Lancome Tresor Midnight Rose EDP“ 30 ml talpos, bendros 91,84 Eur vertės (vieneto vertė 45,92 Eur), 1 vnt. kvapiojo vandens „Hugo Boss Boss Nuit pour Femme EDP“ 75 ml talpos, 41,08 Eur vertės, 1 vnt. kvapiojo vandens „Hugo Boss Boss Nuit pour Femme EDP“ 50 ml talpos, 34,65 Eur vertės, 1 vnt. tualetinio vandens „Versace Crystal Noir EDT“ 30 ml talpos, 37,30 Eur vertės, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrą 204,87 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. K. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

10. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Vadovaujantis šia BK nuostata, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą įvertinus tai, kad BK pakeitimai buvo priimti ir įsigaliojo jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, todėl apylinkės teismo nuosprendis nėra naikintinas ar keistinas. Kaip jau minėta, BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Nors pagal BPK 362¹ straipsnio nuostatas panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, tačiau bylą nagrinėjant apeliacine arba kasacine tvarka kitais pagrindas ir teismui nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą, teismas gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytus sprendimus.

11. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistojo R. K. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 4 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Dėl nuteistajam R. K. paskirtos bausmės

12. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, buvo paskirta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 178 straipsnio 4 dalyje (BK įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatytą nusikalstamą veiką, paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Šios bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ir paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovavosi BK 64¹ straipsnio nuostatomis bei paskyrė apeliantui vienu trečdaliu sumažintą galutinę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

13. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę, vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

14. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

15. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytiems nusikaltimams, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

16. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis iš esmės nesutinka tik su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, teigdamas, jog 2022 m. spalio 31 d. nusikalstamos veikos įvykdymo metu jis tik buvo kartu su kitu nuteistuoju parduotuvėje, kito nuteistojo – D. O. paprašytas padavė jam nuo parduotuvės lentynos ausines bei radijo stotelę, tačiau nežinojo, kad D. O. ketina šiuos daiktus pagrobti. Dėl šios priežasties apeliantas prašo jam vietoj paskirtos laisvės atėmimo bausmės skirti baudą. Visgi, nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino pilnai. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu, R. K. nurodė, kad jis ir kitas nuteistasis įvykdyti vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė susitikę ir tai aptarę, be to, pats R. K. teigė, jog buvo neseniai išėjęs iš įkaltinimo įstaigos ir jam reikėjo pajamų, nes tuo metu nedirbo (3 t., b. l. 107). Be kita ko, 2022 m. gruodžio 7 d. daiktų apžiūros protokole, kuriame užfiksuotos vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), aplinkybės filmuojant parduotuvės vaizdo kameroms, nurodyta, kad asmenys Nr. 1 ir Nr. 2, nuėję į „ausinių, garsiakalbių“ skyrių, asmeniui Nr. 1 paėmus prekes iš stendo, kartu su asmeniu Nr. 2 prekes sudėjo į asmens Nr. 1 per petį uždėtą rankinuką (1 t., b. l. 20–25). Šiame vaizdo įraše užfiksuotus asmenis Nr. 1 ir Nr. 2, kaip D. O. ir R. K., atpažino ir įvardino policijos įstaigos darbuotojai – vyriausieji tyrėjai (1 t., b. l. 43). Taigi, nuteistojo paaiškinimai duoti pirmosios instancijos teisme bei parduotuvės vaizdo kameromis užfiksuotos vagystės aplinkybės, paneigia apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kad R. K. vaidmuo įvykdant vagystę, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, buvo antraeilis ir jis apie ketinimą pagrobti svetimą turtą nežinojo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuota pozicija, jog asmenų susitarimas daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas tiek žodžiu ar raštu, teik konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo faktą, nebūtina nustatyti, kad bendrininkai detaliai aptarė nusikalstamos veikos vykdymo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-719/2018). Taigi, apygardos teismui nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistieji susitarę ir veikdami bendrai įvykdė vagystę, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

17. Apylinkės teismas nustatė, kad R. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą bei vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatė ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Teisėjų kolegija, spręsdama, kad nuteistajam nėra pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, pritaria apylinkės teismo argumentams, jog nuteistasis teisei priešingas veikas daro nuolat ir sistemingai bei tai yra jo nusikalstamo gyvenimo būdo pasekmė. Šiuos argumentus patvirtina tai, kad R. K. praeityje yra teistas dvidešimt aštuonis kartus (2 t., b. l. 32–69), taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, nukreiptas į turtą, turtines teises bei interesus. Be kita ko, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad 2012 metų – 2017 metų laikotarpiu R. K. užsienio valstybėse ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) taip pat ne vieną kartą teistas už vagystes ir jam buvo paskirtos įvairaus pobūdžio sankcijos – piniginės baudos bei su laisvės atėmimu susijusios bausmės jų vykdymą atidedant (2 t., b. l. 69–75). Be to, per trumpą, vienerių metų, laikotarpį nuteistasis itin daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 116–136), taip pat už smulkias vagystes, nei vienos paskirtos baudos nėra sumokėjęs. Nuteistasis nedirba, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 138, 140), taigi darytina išvada, kad nusikalstamų veikų darymas yra nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų.

18. Pastebėtina, kad R. K. pirmąsias nusikalstamas veikas padarė pakankamai jauno amžiaus ir nedėjo pastangų savo elgesio koreguoti teigiama linkme, o priešingai – atlikęs jam teismo nuosprendžiais paskirtas laivės atėmimo bausmes ir išėjęs iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nusikalsdavo pakartotinai. Paminėtina ir tai, kad ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nuteistajam buvo skiriamos ne vien laisvės atėmimo, tačiau ir švelnesnės bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, taip pat ne vieną kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas bei keletą kartų R. K. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam buvo panaikinti, nes jis negebėjo tinkamai laikytis jam paskirtų įpareigojimų bei nustatytų sąlygų. Taigi akivaizdu, kad net ir bausmės vykdymo atidėjimo instituto ar lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas neturėjo jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui, nes jis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas, tuo tarpu atlikdamas laisvės atėmimo bausmes nuteistasis nebuvo suinteresuotas koreguoti savo elgesio ir mąstymo teigiama linkme. Atsižvelgdamas į šiuos nurodytus argumentus, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nuteistajam R. K. tinkamai parinko bausmės rūšį ir jos dydį, tuo tarpu už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti jam baudą nėra jokio pagrindo. Kadangi nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, apylinkės teismas teisingai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

19. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus ir ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aptartų aplinkybių visumą, pateikė išsamius motyvus ir nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį nustatė artimą straipsnio sankcijos vidurkiui, o už BK 178 straipsnio 4 dalyje (BK įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatytą nusikalstamą veiką paskyrė arešto bausmę. Šiuo atveju nuteistajam nėra pagrindo už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nes tik realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė laisvės atėmimo vietų įstaigoje gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

20. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

21. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2023 m. birželio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį R. K. sudaro 66,67 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

22. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises.

23. Vertinant byloje esančius duomenis matyti, kad nuteistasis nedirba, jam yra paskirta reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė, todėl jo galimybė įsidarbini yra ribota. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie R. K. turimą turtą, jis daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, jų priverstinį išieškojimą vykdo antstoliai, be kita ko, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nutarta iš nuteistojo priteisti civilinių ieškinių atlyginimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba R. K. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo R. K..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362¹ straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

R. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Neišieškoti iš R. K. valstybės naudai 66,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. birželio 15 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.