Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui B. K., jo atstovui A. K., atsakovo bankrutuojančio AB banko SNORAS atstovui adv. Nerijui Zaleckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. K. ir G. K. ieškinį atsakovui bankrutuojančiam AB bankui SNORAS dėl įpareigojimo grąžinti lėšas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai praneša tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

2010-12-21 vykusiame neeiliniame visuotiniame atsakovo AB banko SNORAS akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti atsakovo įstatinį kapitalą nuo 494.217.107 Lt iki 874.300.000 Lt, išleidžiant 380.082.893 paprastąsias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas. Vertybinių popierių komisija 2011-02-03 sprendimu Nr.2K-18 patvirtino šių leidžiamų vertybinių popierių prospektą, o 2011-03-17 sprendimu Nr.2K-63 šio prospekto priedą, kuriuose vadovaujantis teisės aktais (2004-04-29 Europos Komisijos (EB) reglamentu Nr.809/2004 ir Vertybinių popierių įstatymu) buvo nurodyta informacija apie atsakovą bei leidžiamų akcijų emisiją. Tam tikslui atsakovas AB bankas Snoras AB banke Finasta atidarė kaupiamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), į kurią ieškovas pagal 2011-05-05 akcijų pasirašymo sutartį Nr.20110504/B7 įmokėjo 149092 Lt, o ieškovė pagal 2011-03-17 akcijų pasirašymo sutartį Nr.20110317/B1 įmokėjo 481854 Lt sumą už perkamas akcijas (b.l.23-24). LR Vyriausybės 2011-11-16 nutarimu Nr.1329 atsakovo akcijos buvo paimtos visuomenės poreikiams (pagal finansinio tvarumo įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. ir IV šio įstatymo skirsnį), o atsakovui buvo pritaikyta dalis bankų įstatymo 72 str. nurodytų poveikio priemonių. Lietuvos bankas 2011-11-22 sprendimu atsisakė išduoti leidimą registruoti atsakovo įstatų pakeitimą dėl kapitalo didinimo, o 2011-11-24 sprendimu atšaukė atsakovo banko licenciją. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. įsiteisėjusia nutartimi atsakovui buvo iškelta bankroto byla.

Bankų įstatymo 41 str. 1 d. nustato, kad banko įstatinis kapitalas sudaromas, didinamas ir mažinamas akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jeigu bankų įstatymas nenustato kitaip. Tai reiškia, kad didinant banko įstatinį kapitalą, tiek kiek nereguliuoja bankų įstatymas, taikomos akcinių bendrovių įstatymo normos. Iš bankų įstatymo 41 str. ir akcinių bendrovių įstatymo 8 str., 44 str., 45 str. analizės darytina išvada, kad didinant banko įstatinį kapitalą, esminis skirtumas nuo akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo didinimo tas, kad banko įstatinis kapitalas jo didinimo atveju gali būti apmokamas tik pinigais ar reikalavimo teisėmis pagal banko įsipareigojimus mokėti, be to, visas kapitalas skirtingai nei akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių atveju privalo būti apmokėtas ne vėliau kaip iki dienos, kurią bankas kreipiasi į priežiūros instituciją dėl leidimo įregistruoti banko įstatų pakeitimus, susijusius su banko įstatinio kapitalo didinimu, išdavimo (bankų įstatymo 41 str. 3-4 d., akcinių bendrovių įstatymo 44 str. 2 d., 45 str. 8 d.). Toks skirtingas nuo akcinių bendrovių reguliavimas yra nustatytas todėl, kad bankas yra specifinis juridinis asmuo, kuriam taikomi griežtesni veiklos ir jos kontrolės reikalavimai. Klausimų, susijusių su akcijų pasirašymo sutarčių sudarymu, su akcijų apmokėjimo tvarka ir nuosavybės teisių į už akcijas įmokėtas lėšas perėjimu bankų įstatymas nereglamentuoja, todėl turi būti taikomos atitinkamos akcinių bendrovių įstatymo normos. Pagal bankų įstatymo 41 str. 1 d. ir akcinių bendrovių įstatymo 44 str. 1 d. ir 2 d. akcijos pasirašomos bankui ir fiziniam ar juridiniam asmeniui sudarant rašytinės formos akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių naujų akcijų, o kita šalis – apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą. Pagal bankų įstatymo 41 str. 1 d. ir akcinių bendrovių 45 str. 8 d. išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą, kuris pagal bankų įstatymo 41 str. 4 d. turi būti nustatytas toks, kad visa akcijų kaina būtų apmokėta iki banko kreipimosi į priežiūros instituciją dėl leidimo didinti banko įstatinį kapitalą išdavimo. Kadangi bankų įstatymas nenumato nuosavybės režimo pasikeitimo momento, todėl turi būti taikoma akcinių bendrovių 45 str. 10 d. norma, numatanti, jog akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą bendrovės (nagrinėjamu atveju banko) nuosavybėn. Sistemiškai įvertinus minėtas normas, darytina apibendrinta išvada, jog banko naujai išleidžiamos akcijos įstatinio kapitalo didinimo atveju turi būti apmokėtos iki banko kreipimosi į priežiūros instituciją dėl leidimo didinti įstatinį kapitalą, o apmokėtomis jos laikomos tik tuomet, kai lėšos už akcijas perduodamos banko nuosavybėn. Ieškovai pagal su atsakovu pasirašytas akcijų pasirašymo sutartis įmokėjo lėšas į atsakovo vardu atidarytą sąskaitą, atitinkamai nuo įmokėjimo momento nuosavybės teisės į įmokėtas už pasirašomas akcijas lėšas perėjo atsakovui, o ieškovai jas prarado. Nuosavybės teisės pasikeitimą patvirtina ir CK 4.49 str. 1 d., nes tarp ieškovų ir atsakovo sudarytos akcijų pasirašymo sutartys nenustatė lėšų nuosavybės teisės pasikeitimo momento, t.y. nenumatė kitokio nuosavybės teisės pasikeitimo režimo nei numato minėta CK norma. Prospekte dėl akcijų emisijos nuosavybės teisės pasikeitimo klausimai taip pat nebuvo aptarti, todėl taikytinos bendrosios nuostatos. Todėl nepagrįstas ieškovų argumentas, kad jam išliko nuosavybės teisės į už įgyjamas akcijas sumokėtas lėšas.

Bankų įstatymo 41 str. 8 d. nustato, kad už banko akcijas sumokėtos lėšos kaupiamos kredito įstaigoje, turinčioje teisę teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje, tam tikslui atidarytoje sąskaitoje, o sukauptas lėšas bankas turi teisę naudoti tik banką įsteigus ar įregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu. Minėta teisės norma nedraudžia atidaryti joje minimą kaupiamąją sąskaitą pačiame įstatinį kapitalą didinančiame banke, be to, bet kuriuo atveju lėšos kaupiamos įstatinį kapitalą didinančio banko vardu atidarytoje sąskaitoje. Minėtoje normoje numatytas draudimas naudoti šias lėšas iki įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo juridinių asmenų registre reiškia įstatinį kapitalą didinančio banko nuosavybės teisių įstatyminį ribojimą bankų įstatyme numatytais tikslais, siekiant užtikrinti, kad į viešą apyvartą ir banko veikloje nebūtų naudojamos lėšos, prieš tai nepatikrinus jų kilmės, tačiau nereiškia banko nuosavybės teisių į tokioje sąskaitoje sukauptas lėšas neturėjimo. Kaip matyti iš bankų įstatymo 5 str. 2 d. 2 p., banko įstatų pakeitimai dėl įstatinio kapitalo dydžio juridinių asmenų registre gali būti įregistruoti tik gavus priežiūros institucijos leidimą, o minėto straipsnio 7 d. nustato atvejus, kada priežiūros institucija (jos funkcijas vykdo Lietuvos bankas) turi teisę atsisakyti išduoti leidimą įregistruoti banko įstatų pakeitimus. Minėti ribojimai susiję su ne visišku įstatinio kapitalo apmokėjimu arba su banko akcininkų neatitikimu įstatymų reikalavimams ir jų paskirtis užtikrinti, kad neteisėtu būdu įgytos ar neaiškios kilmės lėšos nebūtų naudojamos bankų veikloje bei užkirsti galimybę asmenims, neatitinkantiems įstatymo reikalavimų, tapti banko akcininkais. Taigi, priežiūros institucija, išduodama arba ne leidimą įstatinio kapitalo padidinimui, atlieka tik priežiūros funkciją, kad bankų sistema būtų skaidri, stabili, nebūtų plaunamos neteisėtu būdu įgytos lėšos, tačiau negali būti siejama su nuosavybės teisės pasikeitimo režimu.

Kadangi akcijos investuotojams perduodamos tik po įstatų pakeitimų, susijusių su įstatinio kapitalo padidinimu, įregistravimo juridinių asmenų registre, todėl sutiktina su ieškovų argumentu, kad akcijų pasirašymo sutartys pagal savo teisinę prigimtį yra sąlyginės, nes tik atsiradus įstatyme nurodytai sąlygai (įstatų dėl įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo juridinių asmenų registre), sutartys gali laikomos visiškai įvykdytomis. Tačiau tai susiję su akcijų perdavimo investuotojams atsakovo pareiga ir neįtakoja nuosavybės teisės į už akcijas įmokėtas lėšas perėjimo momento.

Pagal bankų įstatymo 41 str. 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti banko įstatai nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 12 mėnesių nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos. Pažeidus šį terminą, įnašai už pasirašytas akcijas jas pasirašiusio asmens raštišku pareikalavimu turi būti nedelsiant grąžinti be jokių atskaitymų (bankų įstatymo 41 str. 1 d., akcinių bendrovių įstatymo 49 str. 7 d.). Minėtas normas sistemiškai aiškinant su kitomis aukščiau minėtomis normomis, atsižvelgiant į tai, kad per minėtą 12 mėnesių terminą visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas galioja ir yra teisėtas, akcijų pasirašymo sutartys taip pat teisėtos, darytina išvada, kad per įstatymo nustatytą terminą nepateikus juridinių asmenų registrui įregistruoti pakeistų įstatų, visuotinio akcininko susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo netampa neteisėtu ir atitinkamai netampa neteisėtomis akcijų pasirašymo sutartys, o paprasčiausiai jie netenka galios pasibaigus minėtam terminui, o netekus galios šalys turi būti grąžinamos į pradinę padėtį, t.y. bankas praranda nuosavybės teises į už akcijas gautas lėšas po minėto 12 mėnesių termino pasibaigimo, todėl įgyja pareigą šias lėšas grąžintas jas įmokėjusiems asmenims, o už akcijas lėšas sumokėję asmenys įgyja teisę reikalauti įvykdyti prievolę ir grąžinti šias lėšas. Bankroto bylos iškėlimo dieną atsakovas buvo ieškovų sumokėtų pinigų savininkas, t.y. jos buvo atsakovo turto dalimi, o netekus galios nuo 2011-12-20 atsakovo 2010-12-21 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui dėl įstatinio kapitalo didinimo, ieškovai turi teisę reikalauti grąžinti už akcijas įmokėtas lėšas. Kadangi atsakovui iškelta bankroto byla, todėl ieškovų sumokėtos lėšos turi būti grąžinamos įmonių bankroto įstatymo ir bankų įstatymo 85 str. nustatyta tvarka. Dėl nurodytų motyvų ieškovų ieškinys dėl lėšų išreikalavimo yra nepagrįstas, todėl ieškinys atmetamas.

Pažymėtina, kad ieškovai dėl jų įmokėtų lėšų už perkamas atsakovo naujos akcijų emisijos akcijas grąžinimo turi teisę pateikti finansinį reikalavimą atsakovo bankroto administratoriui ir jų tvirtinimo klausimas turi būti sprendžiamas atsakovo bankroto byloje.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovų prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant atsakovo kaupiamojoje sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) esančias ieškovų sumokėtas už atsakovo akcijas lėšas. Atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 185 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

ieškovų B. K. ir G. K. ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo BAB banko SNORAS kaupiamajai sąskaitai Nr.(duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.