- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-1482-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29324-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. I.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. I. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. I. (toliau – ir atsakovė) 1 087,89 Eur dydžio negrąžinto kredito, 116,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 50,38 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 145,69 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už 1 087,89 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 4 d. sutarties termino pabaigos, 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už 1 087,89 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 153,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (32,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą bei kitas paslaugas) atlyginimą. Ieškovė taip pat pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.
2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2018 m. lapkričio 4 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-phkvfs4d bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas. Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1 087,89 Eur negrąžinto kredito, 116,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 50,38 Eur administravimo mokesčio, 397,82 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo 2020 m. balandžio 9 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki 2021 m. kovo 4 d. teismo sprendimo už akių priėmimo dienos, 26 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų nuo 2021 m. kovo 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 4 d. vartojimo kredito sutarties termino pabaigos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2021 m. kovo 4 d. – 733,27 Eur, 2021 m. balandžio 4 d. – nuo 705,33 Eur, 2021 m. gegužės 4 d. – nuo 676,78 Eur, 2021 m. birželio 4 d. – nuo 647,61 Eur, 2021 m. liepos 4 d. – nuo 617,81 Eur, 2021 m. rugpjūčio 4 d. – nuo 587,36 Eur, 2021 m. rugsėjo 4 d. – nuo 556,25 Eur, 2021 m. spalio 4 d. – nuo 524,47 Eur, 2021 m. lapkričio 4 d. – nuo 492,00 Eur, 2021 m. gruodžio 4 d. – nuo 458,83 Eur, 2022 m. sausio 4 d. – nuo 424,94 Eur, 2022 m. vasario 4 d. – nuo 390,31 Eur, 2022 kovo 4 d. – nuo 354,93 Eur, 2022 m. balandžio 4 d. – nuo 318,79 Eur, 2022 m. gegužės 4 d. – nu 281,86 Eur, 2022 m. birželio 4 d. – 244,13 Eur, 2022 m. liepos 4 d. – 205,59 Eur, 2022 m. rugpjūčio 4 d. – nuo 166,21 Eur, 2022 m. rugsėjo 4 d. – nuo 125,98 Eur, 2022 m. spalio 4 d. – nuo 84,88 Eur, 2022 m. lapkričio 4 d. – nuo 42,89 Eur sumos), 5 procentų dydžio metines palūkanas už 1 653,07 Eur priteistą sumą nuo 2020 m. lapkričio 13 d. bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 153,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance (toliau – paradinė kreditorė) ir atsakovė 2018 m. lapkričio 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-bcgycgxn (toliau – vartojimo kredito sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 1 300,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 803,84 Eur vartojimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 26 proc.) ir 468,00 Eur administravimo mokestį) sutarties specialiosiose sąlygos nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė 2020 m. kovo 24 d. pranešimu nuo 2020 m. balandžio 9 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingų asmenų skolas, nurodytas 2020 m. balandžio 2 d. bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 2 prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir į atsakovės skolą. Ieškovė 2020 m. gegužės 11 d. elektroniniu paštu informavo atsakovę apie reikalavimo teisių į jos skolą perleidimą.
5. Nurodė, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nepateikė įrodymų apie gauto vartojimo kredito grąžinimą, todėl tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 087,89 Eur dydžio dalį negrąžinto vartojimo kredito.
6. Nustatė, kad Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte nurodyta, kad administravimo mokestis – tai mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties vykdymo priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Sutarties administravimo mokestis yra skaičiuojamas nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos ir nurodomas sutarties specialiosiose sąlygose. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 9,75 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 50,38 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki 2020 m. balandžio 9 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
7. Nurodė, kad suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Pažymėjo, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Pastebėjo, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti pagal sutartyje nustatytą grafiką 26 proc. mokėjimo (pelno) metines palūkanas iki sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 4 d.), jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Atkreipė dėmesį, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su sutartine mokėjimo palūkanų norma – 26 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (1 987,89 Eur), negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma pagal grafiką iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Be to, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Atsakovei tinkamai vykdant sutartį, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį būtų mažėjusi. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, skaičiuojant nuo visis negrąžinto kredito dienos, būtų sukurtos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti.
8. Pažymėjo, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog kredito sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakove buvo aptarta individualiai, kad atsakovei kaip vartotojai buvo tinkamai atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, ji be 26 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 26 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas. Konstatavo, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 26 procentų dydžio metinę palūkanų normą, ženkliai viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį, kuris yra 18 procentų (0,05 proc. x 360 d.). Sprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 26 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų, įvertinus kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatas, pripažintos nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą už akių dalyje dėl 145,69 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 145,69 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, dalyje dėl 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už 1 087,89 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 4 d. vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už 1 087,89 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 4 d. vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovės 15,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
10. Nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi vartojimo kredito sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, vartojimo kredito sutarties sąlygas, į vartojimo kredito sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, vartojimo kredito sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
11. Pažymėjo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal vartojimo kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Teigė, kad ieškovei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal vartojimo kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos.
12. Pastebėjo, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant vartojimo kredito sutartį mažėja. Nagrinėjamu atveju negrąžinta kredito dalis nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovė nemoka įmokų.
13. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o ne pagal iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovei nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti. Teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei ieškovės teisėtų lūkesčių.
14. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad jeigu atsakovė vartojimo kredito sutartį būtų vykdžiusi tinkamai ir nustatytais terminais, tai ji būtų sumokėjusi ne tik 803,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 468,00 Eur vartojimo kredito sutarties administravimo mokestį.
15. Pastebėjo, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Paaiškino, kad ieškovė patiria negautas pajamas (nuostolius) kol atsakovė negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau atsakovė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei tuos reikalavimus formuluoja procentine išraiška.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl negautų pajamų priteisimo, kuria teismas negautas pajamas priteisė ne taip, kaip prašė ieškovė, t. y. ne kaip sutartyje sulygtą procentą (26,00 proc.) nuo negrąžintos kredito sumos skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos (ne ilgiau, kaip iki sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos), bet kaip sutartyje sulygtą procentą (26 proc.) nuo kiekvienos pradelstos mokėti įmokos pagal grafiką, skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos.
18. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovė 2018 m. lapkričio 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovei buvo suteiktas 1 300,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui iki 2022 m. lapkričio 4 d. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 803,84 Eur vartojimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 26 proc.) ir 468,00 Eur administravimo mokestį) sutarties specialiosiose sąlygos nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė 2020 m. kovo 24 d. pranešimu nuo 2020 m. balandžio 9 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2020 m. kovo 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingų asmenų skolas, be kita ko, ir į atsakovės skolą. Ieškovė 2020 m. gegužės 11 d. elektroniniu paštu informavo atsakovę apie reikalavimo teisių į jos skolą perleidimą.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, t. y. šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė nekyla nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
20. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 aiškiai nurodė, kad paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Remiantis vartojimo kredito sutartimi nustatyta, kad atsakovė privalėjo pradinei kreditorei ne tik grąžinti jai suteiktą kreditą, bet ir sumokėti 26,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2022 m. lapkričio 4 d., tačiau 2020 m. balandžio 9 d. pradinė kreditorė vienašališkai sutartį nutraukė, kadangi atsakovė nemokėjo įmokų. Mokėjimo (pelno) palūkanų dydis buvo nustatytas tarp šalių sudarytos kredito sutarties specialiosios dalies sąlygose. Vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies sąlygose yra nurodytas mokėjimų grafikas, kuriame aiškiai atsispindi grąžinama palūkanų suma, kurią atsakovė turėjo sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Taigi, darytina išvada, jog pradinė kreditorė (ieškovė) galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį.
23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo šios orientacinės negautų pajamų sumos. Vertindama ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teisėjų kolegija pažymi, kad siejant negautas pajamas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu (26 procentai) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (1 087,89 Eur), kaip prašo ieškovė, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
24. Nurodytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas, skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, o ne nuo visos negrąžintos kredito sumos, kaip reikalavo ieškovė.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi teismai kituose civilinėse bylose, pavyzdžiui: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021, 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021, 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-891-854/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021, 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1070-467/2021, 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1165-577/2021 ir kt.).
26. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti ieškovei negautas pajamas, tiek ir teismo pateiktam negautų pajamų apskaičiavimo būdui, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
27. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, netenkinamas ir apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.