- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- 2YT-6979-1085/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02353-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Brigita Palubinskienė
- Pareiškėjas
- K. T., uždarosios akcinės bendrovės „Technologinių inovacijų grupė“
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. T. ir uždarosios akcinės bendrovės „Technologinių inovacijų grupė“ skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00578, suinteresuoti asmenys antstolis Marekas Petrovskis, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „EHS kompiuteriai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo antstolio Mareko Petrovskio padarytą klaidą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pareiškėjams ištaisyti ir kuo skubiau atlikti pakeitimus.
Pareiškėjai skunde nurodo, kad, atlikdamas laikinųjų apsaugos priemonių mąsto pakeitimus, antstolis savaip interpretavo ir neteisingai, ir nesąžiningai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: K. T. taikė areštą 81264,49 Eur sumai, UAB „Technologinių inovacijų grupė“ -24608,73 Eur sumai. Mano, kad antstolis nepagrįstai, be pagrindo ir savo nuožiūra išdalino laikinųjų apsaugos priemonių sumą ir prašo laikinųjų apsaugos priemonių sumą išdalinti po lygiai.
Antstolis Marekas Petrovskis 2019 m. vasario 7 d. patvarkymu netenkino pareiškėjų skundo. Patvarkyme nurodė, jog skolininkai K.T.ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“ painioja ir nesupranta sąvokų „arešto mastas“ ir „areštuoto turto vertė“. Pagal teismo nutartį antstolis privalo areštuoti turto už ne daugiau nei 111 634,79 Eur sumą. Teismo nutartyje nėra numatyta, kokia apimtimi arešto mastas turi būti taikomas kiekvieno iš skolininko atžvilgiu. Svarbu tik tai, kad areštuoto turto suma neviršytų teismo nutartyje nurodyto arešto mąsto. Šiuo metu realiai yra areštuota skolininkų turto už 5761,57 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 662 straipsnio 1 dalį išieškotojas pats gali nuspręsti kaip gali būti užtikrintas jo reikalavimas ir kokiu mastu. Byloje išieškotojo atstovas nurodė 2019 m. sausio 28 d. raštu, kad jo reikalavimams užtikrinti reikia areštuoti skolininkų turtą tokiomis dalimis: 75 proc. K. T. turto ir 25 proc. UAB „Technologinių inovacijų grupė“ turto.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo BUAB „EHS kompiuteriai“ teismui pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl realiai areštuoto turto vertės (5761,57 Eur) nėra. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra nurodyta, kad arešto mastas 111 634,79 Eur sumai taikomas abiem pareiškėjams lygiomis dalimis. Priešingai, byloje pareiškėjai yra solidarūs skolininkai, kurių atžvilgiu arešto mastas taikomas bendrai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4-6 dalis, kreditorius BUAB „EHS kompiuteriai“ turi teisę nurodyti, kuris solidarus skolininkas turi įvykdyti prievolę ir/ar kokiomis konkrečiomis dalimis. Nei CPK, nei kitų teisės aktų reikalavimai nenumato draudimo areštuoti solidarių skolininkų turto atitinkamomis dalimis ir tuo pačiu nenustato imperatyvo, kad solidarių skolininkų turto areštas turi būti taikomas lygiomis dalimis.
Pareiškėjas UAB Technologinių inovacijų grupė“ 2019 m. kovo 14 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad šio ginčo esmė yra laikinosios apsaugos priemonės. Byla dar neišspręsta ir nėra aišku, ar kokia nors skola yra ir ar bus išieškoma. Išreiškė nuomonę, jog antstolis kartu su suinteresuotu asmeniu BUAB „EHS kompiuteriai“ sau palankiai interpretuoja teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių mąsto taikymo, CPK 662 straipsnio 1 dalis, 6.6 straipsnio 4-6 dalys yra taikomos išieškant skolą, tačiau ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus. Taip pat prašo atkreipti dėmesį į suinteresuoto asmens nesąžiningumą, nes pateiktame atsiliepime prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas tik iš pareiškėjo K. T.. Prašo šį prašymą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas ar išduotas vykdomasis dokumentas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
Vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – skolininkų turto areštą, antstolis turi vadovautis teismo nutartyje nustatytais nurodymais ir neperžengti arešto masto.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0123/18/00578 medžiagos nustatyta, kad antstolis Marekas Petrovskis vykdo Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1789-945/2018, kuria teismas areštavo skolininkų K. T. ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenius bendrai 111 634,79 Eur sumai, o nurodyto turto nesant ar nepakankant areštuoto trūkstamai sumai, atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis (vykd. b. l. 1-2). Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi buvo išaiškinta ir pakeista Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis, kuria teismas išaiškino abiejų atsakovų - K. T. ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“ – atžvilgiu taikytas turto arešto mastas sudaro 111 634,79 Eur (vykd. b. l. 127). Minėtą teismo nutartį apskundus apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį (vykd. b. l. 161).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas antstolio veiksmų areštuojant ne lygiomis proporcijomis pareiškėjų turtą teisėtumas. Pažymėtina, jog šis ginčas yra kilęs iš Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1789-945/2018 sprendžiamų procesinių klausimų, kurioje ieškovė BUAB „EHS kompiuteriai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo K. T. 82 260,09 Eur žalos atlyginimo, solidariai priteisti iš atsakovų K. T. ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“ 111 634,79 Eur žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovo K. T. 5 procentų, o atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, jog, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdys tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jo dalį. CK 6.6 straipsnio 5 dalis nustato, kad kreditorius, kuriam solidariosios prievolės neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš skolininkų arba visi jie bendrai. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Be to, CPK 662 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškotojas gali raštu nurodyti iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Taigi, akivaizdu, jog minėtos įstatymo nuostatos vykdymo procese prioritetą teikia išieškotojui.
Visiškai sutiktina su suinteresuoto asmens argumentu, jog nei CPK, nei kitų teisės aktų reikalavimai nenumato draudimo areštuoti solidarių skolininkų turto atitinkamomis dalimis ir tuo pačiu nenustato imperatyvo, kad solidarių skolininkų turto areštas turi būti taikomas lygiomis dalimis. Šiuo gi atveju akivaizdu, jog nei Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones skolininkams, nei 2018 m. spalio 23 d. nutartimi išaiškindamas, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi abiejų atsakovų atžvilgiu taikytas turto arešto mastas sudaro 111 634,79 Eur, nenurodo, jog areštuotinas turtas turi būti išdalintas pareiškėjams lygiomis dalimis. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ieškovas ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo pareiškė solidariems skolininkams K. T. ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“. Visų jų turtui yra pritaikytas areštas taip pat solidariai, o išieškotojas 2019 m. sausio 28 d. raštu antstoliui (vykd. b. l. 164) nurodė, iš kokio skolininko turto ar/ir kokia dalimi turi būti vykdomas išieškojimas, kadangi bet kurio solidaraus skolininko ar skolininkų turtas ar piniginės lėšos gali būti suvaržyti areštu bet kokioms proporcijomis, o bendros sumos turto arešto principas leidžia užtikrinti ieškovo interesus, nepriklausomai nuo to, kurio iš skolininkų turto ar lėšų sąskaita būtų atlyginama žala (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017). Taigi, Lietuvos teismų formuojama praktika paneigia pareiškėjų argumentus, jog CPK 662 straipsnio 1 dalis, 6.6 straipsnio 4-6 dalys yra taikomos išieškant skolą, tačiau ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus.
Pareiškėjas UAB „Technologinių inovacijų grupė“ taip pat išreiškė nuomonę, jog antstolis kartu su suinteresuotu asmeniu BUAB „EHS kompiuteriai“ sau palankiai interpretuoja teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių mąsto taikymo, o šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog ne kartą teko kreiptis į antstolį dėl nesąžiningų jo veiksmų, jam atsisakius atlikti pakeitimus, buvo kreiptasi į Kauno apygardos teismą dėl nutarties išaiškinimo, kurio nutartį suinteresuoti asmenys apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Atsakant į šį argumentą, visų pirma, pažymėtina, jog teismo sprendimo išaiškinimas yra jį priėmusio teismo prerogatyva (CPK 278 straipsnio 1 dalis), todėl, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis jo negali aiškinti savo iniciatyva. Aplinkybė, jog antstolis kitaip suprato teismo sprendimą, pati savaime nereiškia, jog antstolio veiksmai yra nesąžiningi, nes antstolio nesąžiningumą turi nustatyti teisės aktų nustatyta tvarka teismas, skundą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties panaikinimo padavė BUAB „EHS kompiuteriai“, pasinaudodama CPK įtvirtinta apeliacinio skundo padavimo teise. Įvertinus tai, nurodyti pareiškėjų pastebėjimai vertintini kaip prielaidos, nesudarančios pagrindo antstolio veiksmus vertinti neteisėtumo aspektu.
Teismo vertinimu, antstolio veiksmai vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlikti pagrįstai, laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, nėra pagrindo laikyti antstolio atliktus vykdymo veiksmus neteisėtais. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo, todėl jis atmestinas (CPK 510 straipsnis).
CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalyje numatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Suinteresuoto asmens BUAB „EHS kompiuteriai“ atstovas advokatas S. B. prašo priteisti iš pareiškėjo K. T. suinteresuoto asmens BUAB „EHS kompiuteriai“ naudai 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikia patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai šioje byloje yra du (K. T. ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“) teismas neturi pagrindo (atsiliepime į skundą jis taip pat nenurodytas) bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš vieno pareiškėjo. CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai (CK 6.6 str. 1 d.), todėl jos priteisiamos ne solidariai, o iš kiekvieno asmens atitinkama išlaidų dalimi, išreikšta konkrečia pinigų suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens prašymą priteisti iš pareiškėjo K. T. 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš dalies ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno pareiškėjo lygiomis dalimis po 30,25 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 443 straipsnio 6 dalimi, 510 - 513 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjų K. T. ir uždarosios akcinės bendrovės „Technologinių inovacijų grupė“ skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų atmesti.
Priteisti iš K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Technologinių inovacijų grupė“, juridinio asmens kodas 302473453, po 30,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EHS kompiuteriai“, juridinio asmens kodas 302216544, naudai.
Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.