Alytaus apylinkės teismo nutartis

2015-05-12 · Civilinė byla Nr. 2-835-805/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-12
Bylos Nr.
2-835-805/2015
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00590-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kategorijos
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-835-805/2015Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00590-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 117.1; 129.11. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 12 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio M. L. prašymą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis M. L. prašo pakeisti vykdymo procese mirusį skolininką A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į jo teisių perėmėją Valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos, įmonės kodas 188659752. Nurodo, kad jo kontora vykdomojoje byloje Nr. 0022/10/16806 vykdo išieškojimą dėl 920,01 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (893,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gegužės 6 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojui „Mokilizingas“ UAB pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12196-752. 2010 m. rugsėjo 30 d. turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas bei transporto priemonės. Skolininkas A. M. 2012 m. rugpjūčio 17 d. mirė. Antstolis M. L. pateikė Testamentų registro išrašą, iš kurio matyti, kad yra įregistruotas palikimo priėmimo faktas (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), palikėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), palikimą 2015 m. sausio 27 d. priėmė Valstybė, kurią atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš pateikto pareiškimo turinio ir pridėtų rašytinių įrodymų, vykdomosios bylos Nr. 0022/10/16806 duomenų nustatyta, kad antstolis M. L. vykdomojoje byloje vykdo išieškojimą pagal išieškotojos „Mokilizingas“ UAB (buvusi UAB „Snoro lizingas“) pateiktą Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12196-752/2010 dėl 920,01 Eur (3176,62 Lt) skolos iš skolininko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškojimo.

Testamentų registro išrašas patvirtina, kad yra įregistruotas palikimo priėmimo faktas (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), kad palikėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), palikimą 2015 m. sausio 27 d. priėmė Lietuvos Respublikos Valstybė, juridinio asmens kodas 111105555. 2012 m rugsėjo 19 d. antstolio M. L. patvarkymas patvirtina, kad likusi išieškoti iš A. M. suma sudaro išieškotojai 750,51 Lt (217,36 Eur) ir 740,08 Lt (214,08 Eur) vykdymo išlaidų antstoliui M. L.. Palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2015 m. sausio 27 d., palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2015 m. kovo 3 d. Nei skolininkas A. M., nei Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skolos išieškotojui nesumokėjo.

Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsniu, antstolis prašo vykdymo procese pakeisti skolininką jo palikimą priėmusiu asmeniu. Prienų rajono apylinkės teismui byla perduota nagrinėti 2015 m. balandžio 27 d. vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-142-2014.

Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui.

CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, tai yra ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės L. U. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-243/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusiojo skolininko turtas palikimo perėjimo teise perėjo valstybei CK 5.62 straipsnio pagrindu. Tai reiškia, kad viena iš skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sąlygų yra nustatyta. Kitos sąlygos – išieškotojo ir naujojo skolininko materialiuose teisiniuose santykiuose teisinės prievolės – nustatymui reikšmingas yra CK 5.63 straipsnio aiškinimas ir taikymas.

CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009).

CK 5.63 straipsnis nenustato kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei, nors tokiu atveju minėtos normos informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta jame numatytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009) bei viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0022/10/16806 vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12196-752/2010 dėl 920,01 Eur (3176,62 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojo „Mokilizingas“ UAB (buvusi UAB „Snoro lizingas“), antstolis M. L. areštavo A. M. nuosavybės teise priklausantį turtą: 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/18 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato-gyvenamojo namo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), 3 ūkinius pastatus po 1/3 dalį, esančius (duomenys neskelbtini), 1/3 priklausinių-kitų statinių- kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (2010 m. rugsėjo 29 d. turto arešto aktas). Skolininkas mirė 2012 m. rugpjūčio 17 d. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad turto areštas registruotas viešame registre 2010 m. rugsėjo 30 d., t. y. iki palikimo atsiradimo. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog antstoliui areštavus skolininko turtą 2010 m. rugsėjo 30 d išviešinus turto arešto aktą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas. Esant tokioms aplinkybėms, materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko įvyko.

Pažymėtina, kad būtent tokios CK 5.63 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos analogiškose bylose laikosi Kauno apygardos teismas (Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės A. A. prašymą, bylos Nr. 2S-326-658/2015).

Esant šioms aplinkybėms, antstoliui prašant, yra tikslinga vykdomojoje byloje Nr. 0022/10/16806 pakeisti mirusį skolininką A. M. teisių perėmėju Lietuvos Respublikos Valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 596 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 596 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Skolininką A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusį (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0022/10/16806 pakeisti jo teisių perėmėja - Lietuvos Respublikos Valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė