- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-08
- Bylos Nr.
- 1-540-1068/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04953-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Advokatai
- Simas Banys
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „B.“ statybininku, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra :
2023 m. gruodžio 29 d. apie 16.50 val., Žemaitės al., ties namu Nr. 4, Kretingos m., A. M., vairuodamas automobilį "Vovo XC 90" valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), dviejų eismo juostų kelyje, kai kiekviena kryptimi buvo po vieną eismo juostą, elgdamasis neatsargiai, tamsiu paros metu, lyjant lietui ir esant blogam matomumui, artėdamas prie kelio ženklais ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėtos apšviestos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesumažino leistino važiavimo greičio, nesustojo ir partrenkė jam iš dešinės pusės, per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią J. G., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 273 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonės vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, gailėjosi jį padaręs ir parodė, kad įvykis įvyko 2023 m. gruodžio 29 d., apie 17 val., po darbo. Jis buvo blaivas. Važiavo nuo Kretingos žiemos sodo, Padvarių pusės. Žiede pasuko į Žemaitės al. Važiavo gal 50 km/h greičiu. Už 100 metrų buvo pėsčiųjų perėja. Priekyje nebuvo mašinų, važiavo tik už jo. Nukentėjusioji į gatvę buvo įėjusi iš jo pusės, bet jis jos nepastebėjo, nes buvo daug priešais atvažiuojančių mašinų, tamsu, lijo, akino didelis ryškus priešais jį atvažiuojančių mašinų, gatvės apšvietimas. Buvo labai blogas matomumas. Dar važiuojant žiedu, mašinai įjungė pastovų langų valymą. Kai pastebėjo nukentėjusiosios siluetą, iškart stabdė. Nukentėjusioji atsitrenkė į jo mašiną ir buvo nublokšta už perėjos. Nukentėjusiajai žalą atlygino dalinai, siūlė pagalbą per jos sūnų. Su pačia nukentėjusiąja nebuvo galimybės susisiekti, nes ji buvo ligoninėje, reabilitacijoje. Nukentėjusiajai susitaikyti siūlė per advokatą. Gauna 1100 Eur darbo užmokestį. Turi du nepilnamečius vaikus 15 ir 13 metų. Labai gailisi dėl įvykio, sunku tai išgyventi. Nukentėjusiajai žalą padengė draudimas. Asmeniškai sumokėjo 1000 Eur. Nukentėjusioji dar reikalauja priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad prašoma priteisti 5095 Eur suma per didelė. Galėtų atlyginti 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau kaip teismas nuspręs, taip ir atlygins. Norėtų, kad jį atleistų nuo bausmės pagal laidavimą. Prašymas buvo pateiktas prokurorui, bet nebuvo tenkintas. Prašo jį nagrinėti iš naujo.
Nukentėjusiosios J. G. atstovas advokato padėjėjas Simas Banys teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos yra surašyta taikos sutartis su draudimo bendrove, už gydymą nukentėjusiajai apmokama pagal pateiktas sąskaitas, todėl pirminio reikalavimo nebereiškia. Reiškia ieškinį tik dėl bylinėjimosi išlaidų. Kaltinamasis yra sumokėjęs 1200 Eur už ikiteisminį tyrimą, ši suma yra išskaičiuota.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas byloje buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis, jo gynėjas ir nukentėjusiosios atstovas.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 291 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje.
Nukentėjusioji J. G. ikiteisminio turimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 29 d. apie 16.50 val. ėjo per parką, esantį Kretingoje, ties Žemaitės al. Parkas buvo apšviestas, šiek tiek lynojo, buvo darganota. Žemaitės al. gatvė buvo gerai apšviesta gatvės žibintais. Ji ėjo per parką link pėsčiųjų perėjos, esančios Žemaitės al., norėjo pereiti Žemaitės al. ir eiti toliau link Kretingoje esančio žiemos sodo. Priėjusi prie pėsčiųjų perėjos, sustojo, apsižvalgė. Arti pėsčiųjų perėjos nepastebėjo jokių automobilių, todėl manydama, jog yra saugu, pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją. Pamena, kad keletą žingsnių spėjo paeiti. Daugiau nieko nepamena. Paties smūgio nepamena, net nežino į kurią pusę jį gavo. Pamena, kad prabudo ligoninėje. Kurioje pėsčiųjų perėjos vietoje buvo partrenkta, nežino. Nežino, koks automobilis ją partrenkė. Po įvykio buvo gydoma Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos skyriuje, iš ten buvo išgabenta į Kauno klinikas. Buvo atliekama dubens kaulo fiksavimo operacija. Iš Kauno klinikų buvo pergabenta atgal į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur buvo atliekama kasos operacija. Ilgai gydėsi ligoninėje. Buvo kilę įvairių komplikacijų. Pagrindinė diagnozė buvo dubens kaulų lūžiai, plyšusi šlapimo pūslė, kasos sumušimas, lūžo raktikaulis, skilo kaukolė, buvo galvos sutrenkimas. Iš ligoninės buvo išleista vasario 29 d., toliau gydėsi namuose. Šiuo metu vis dar negali vaikščioti, turi gulėti. Dėl eismo įvykio nukentėjo, yra sunkiai sužalota. Įvykio metu ji buvo blaivi, šviesą atspindinčios liemenės ar kokių kitų atšvaitų neturėjo, vilkėjo tamsia ilga striuke (1 tomas, b. l. 56-58).
Liudytojas V. G. ikiteisminio turimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio mėn., prieš naujus metus, tikslios dienos neprisimena, apie 17.00 val. važiavo su žmona J. G. automobiliu „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairavo jis, žmona sėdėjo šalia. Važiavo Žemaitės alėja, Kretingoje, nuo Kretingos miesto stadiono pusės, Palangos kryptimi. Buvo tamsu, smarkiai lijo, matomumas buvo apsunkintas, todėl važiavo ne daugiau kaip 40 km/h greičiu. Priekyje jo važiavo automobilis. Priešais jį, priešinga eismo juosta taip pat atvažinėjo automobiliai, buvo visa kolona automobilių, buvo piko valandos. Gatvė buvo apšviesta, švietė pagrindiniai gatvės žibintai. Važiuojant Žemaitės alėja, pravažiavus Kretingos ligoninę ir važiuojant link M. Daujoto mokyklos, bet jos neprivažiavus, ties parku esančią pėsčiųjų perėją, iki jos buvo gal kokie 3-4 metrai, staiga pajuto smūgį, duslų bumbtelėjimą ties automobilio priekiu. Jis iškart sustabdė automobilį. Nieko nepervažiavo, bet suprato, kad kažkas į automobilį atsitrenkė. Jis sėdėjo mašinoje, laukė ir bandė suprasti, kas įvyko. Matė, kad priešingoje kelio pusėje, ties pėsčiųjų perėja sustojęs su įjungtais žibintais kitas automobilis „Volvo 90“. Iš jo išlipo vairuotojas, vyriškis. Vyriškis puolė prie jo automobilio, pasilenkęs kažką darė. Vyriškis jam sušuko, kad atbulom patrauktų automobilį. Jis kokį pusmetrį pavažiavo atgal ir sustojo. Tada išlipo pažiūrėti, kas įvyko. Matė, jog ant asfalto gulėjo moteris, aplink ją pasiskleidę popieriai, kepurė, kraujo nesimatė. Moters kojos buvo nukreiptos jo automobilio kryptimi, o galva automobilio „Volvo 90“ kryptimi. Moteris dejavo iš skausmo, sąmonės nebuvo praradusi. Jis suprato, kad moteris buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje automobilio „Volvo 90“ ir dėl smūgio virto bei nukrito tiesiai po jo automobiliu. Vyriškis vairuotojas atnešė folijos užklotą, užklojo moterį. Pats su vairuotoju jis nebendravo. Kurioje tiksliai vietoje stovėjo „Volvo 90“ automobilis, nematė. Iki kol policija atvyko, nei jo automobilis, nei „Volvo 90“ iš vietos judinami nebuvo. Atvykę pareigūnai viską išmatavo ir užfiksavo. Pėsčiųjų perėja lyg ir nebuvo apšviesta, tik švietė gatvės apšvietimas. Iki įvykio moters nematė, nematė, kaip ji išėjo į pėsčiųjų perėją, nematė kaip ji buvo partrenkta (1 tomas, b. l. 81-84).
Liudytoja J. G. ikiteisminio turimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 29 d. apie 17.00 val. kartu su savo sutuoktiniu V. G. važiavo į Klaipėdą. Važiavo automobiliu „Volvo“, valst. Nr. raidžių nežino, skaičiai (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo vyras, ji sėdėjo šalia. Lauke lijo, pūtė vėjas, buvo tamsu, važiavimo sąlygos buvo sudėtingos, matomumas prastas. Jie važiavo Žemaitės alėja, Kretingoje. Gatvė buvo apšviesta gatvės žibintais. Vyras važiavo nedideliu greičiu. Gatvėje buvo mašinų srautas tiek į vieną pusę, tiek į kitą. Jie važiavo nuo Kartenos pusės Palangos kryptimi. Pravažiavo Kretingos ligoninę ir toliau važiavo tiesiai, palei kairėje esantį parkelį. Matė, kad artėja prie pėsčiųjų perėjos, esančios netoli M. Daujoto mokyklos. Ji matė, kad iš dešinės pusės prie pėsčiųjų perėjos žmonių nebuvo, o ar jų buvo iš kairės pusės, nematė. Jiems dar neprivažiavus prie pėsčiųjų perėjos, staiga lauke pastebėjo kažkokį juodą siluetą iš kairės pusės. Išsigandusi sušuko vyrui „atsargiai“ ir išgirdo bumbtelėjimą į jų automobilio priekinį bamperį, ties kaire puse. Vyras iš karto sustabdė automobilį. Ji matė, kad priešingoje eismo juostoje yra sustojęs kitas „Volvo“ automobilis, džipas. Iš jo išlipo vairuotojas, vyriškis. Ji negali pasakyti, ar ant pačios pėsčiųjų perėjos automobilis sustojo, ar už jos, nepastebėjo. Tas vairuotojas pribėgo prie kažko, esančio ant kelio, netoli jų automobilio. Jis sušuko vyrui, kad truputėli pavažiuotų atgal. Vyras pariedėjo atgal ir sustojo. Vairuotojas paprašė, kad ji paskambintų greitajai, kad partrenkta moteris, dar gyva. Ji paskambino greitajai. Ji išlipo iš automobilio, matė, kad ant kelio guli smulki moteris, girdėjo ją dejuojant. Suprato, kad moteris gyva. Moteris gulėjo lyg ir daugiau nukritusi jų eismo juostoje. Moters kojos buvo jų automobilio kryptimi, o galva - „Volvo“ džipo kryptimi. Matė, kad „Volvo“ vairuotojas labai jaudinosi dėl įvykio, uždengė moterį užklotu, kad nesušaltų, kol atvyks greitoji. Vairuotojas visą laiką kalbino moterį, kad neprarastų sąmonės. Vairuotojas nieko neaiškino apie įvykį. Ji, pamačiusi gatvėje esantį vaizdą, suprato, kad automobilis „Volvo“ nepamatė per pėsčiųjų perėją ėjusios moters ir ją partrenkė, dėl ko moteris buvo nublokšta į jų automobilį. Iki atvykstant pareigūnams, niekas nė vieno automobilio iš vietos nejudino, moters taip pat. Moteris buvo apsirengusi tamsiai (1 tomas, b. l. 89-92).
Liudytojas M. M. ikiteisminio turimo metu parodė, kad 2023 m. gruodį, prieš šventes, neprisimena ar prieš Kalėdas, ar prieš Naujus metus, apie 17.00 val., važiavo automobiliu „BMW 518“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kretingos mieste esančia Žemaitės alėja. Važiavo nuo Kretingos ligoninės Palangos kryptimi. Vairavimo sąlygos buvo blogos, lijo, tamsu, asfaltas šlapias, matomumas blogas. Buvo įjungti gatvės žibintai, bet vis tiek matomumas buvo prastas. Važiavo lėtai dėl prastų oro sąlygų. Priekyje jo važiavo automobilis „Volvo S80“, sidabrinės spalvos, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), skaičių nežino. Šis automobilis irgi važiavo negreit. Dar nebuvo susidariusios automobilių kolonos, važiavo pavieniai automobiliai. Priešingoje eismo juostoje, pravažiavus Kretingos ligoninę ir artėjant prie pėsčiųjų perėjos, kuri yra netoli M. Daujoto mokyklos, ties parkeliu, matė, kad iš priekio parvažiuoja automobilis „Volvo XC60“, džipas, valst. Nr. neprisimena, tamsios spalvos. Priekyje šio automobilio lyg ir niekas nevažiavo. Jis važiavo tiesiai, į šonus nesižvalgė, nes dar iki pėsčiųjų perėjos nebuvo privažiavęs. Ar priekyje jo važiuojantis „Volvo S80“ buvo privažiavęs prie pėsčiųjų perėjos, ar ne, nematė, bet jis dar nebuvo jos privažiavęs. Koks atstumas buvo likęs iki pėsčiųjų perėjos, negali pasakyti. Taip jam važiuojant, staiga priešingoje eismo juostoje priešais automobilį „Volvo XC60“ išvydo iškylančius į orą baltus popierius ir pamatė juodą žmogaus siluetą krentantį jam iš kairės į dešinę pusę, palei automobilio „Volvo XC60“ priekį. Tas siluetas krisdamas uždengė „Volvo XC 60“ vairuotojo pusės priekinį žibintą ir nukrito link priekyje jo važiavusio „Volvo S80“ automobilio. Suprato, jog automobilis „Volvo XC60“ partrenkė pėsčiųjų perėjoje einantį žmogų. Ar žmogus dar nuo smūgio atsitrenkė į „Volvo S80“ ir tada nukrito ant žemės, negali pasakyti. Tiek jis, tiek „Volvo S80“ sustojo. Automobilis „Volvo XC60“ buvo sustojęs, tik nežino, ar ant pėsčiųjų perėjos, ar pravažiavus ją. Supratęs, kad partrenktas žmogus, paskambino greitajai. Tada išlipo iš automobilio. Vairuotojai iš „Volvo XC60“ ir „Volvo S80“ jau buvo išlipę. Pamatė, kad ant kelio guli partrenktas žmogus, bet arti jo nėjo. Žmogus gulėjo ant šono, galva buvo nukreipta į „Volvo XC60“ automobilį, o kojos ties „Volvo S80“ priekiniu kairės pusės rato šonu. Vairuotojas „Volvo XC60“ apdengė spec. užklotu tą žmogų, kad nesušaltų. Žmogus buvo apsirengęs tamsiai. Partrenktas žmogus gulėjo ant kelio, panašiai per vidurį. Su „Volvo XC60“ vairuotoju jis nebendravo (1 tomas, b. l. 97-100).
Iš 2024 m. vasario 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Š. tarnybinio pranešimo Nr. 69-ANR_TP-38-2024 dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad 2023 m. gruodžio 29 d., apie 16.50 val., adresu Žemaitės al. 4, Kretinga, transporto priemonę „Volvo XC 90“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs A. M., tamsiu paros metu, lyjant lietui ir esant blogam matomumui, automobilio priekine dalimi partrenkė per apšviestą pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją J. G.. Po susidūrimo pėsčioji nukrito ant kelio važiuojamosiose dalies ir ją gulinčią kliudė priešpriešine eismo juosta važiuojantis kitas automobilis „Volvo S80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. G.. Abu vairuotojai blaivūs, nukentėjusioji pristatyta į Kretingos ligoninę medicininei apžiūrai, kur po apžiūros nustatytas viso kūno sumušimas. Eismo įvykis užregistruotas ROIK 07-23-961367, dėl įvykio pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK 23228735777. 2024 m. vasario 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariate užregistruotas J. G. advokato Simo Banio prašymas reg. Nr. 30-AP-594 pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus sveikatos sužalojimo bei prie prašymo pridėtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicininių dokumentų išrašas, kuriame nurodyta 2024 m. sausio 18 d. nustatyta J. G. diagnozė - kryžkaulio lūžis. Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą informaciją, dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, o administracinio nusižengimo teisena ROIK 23228735777 nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 565-1 straipsnio 1 dalies 8 punktu (1 tomas, b. l. 1-7).
Iš 2024 m. vasario 7 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele, 2023 m. gruodžio 29 d. autoavarijos vietos schemos, papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio vieta yra kelias, adresu Žemaitės al., ties namu Nr. 4, Kretingoje, pėsčiųjų perėja, pažymėta kelio ženklais Nr. 533 ir Nr. 534. Kelias sudarytas iš dviejų krypčių važiuojamųjų dalių, abejose pusėse yra dviračių takas. Važiuojamąją dalį nuo pėsčiųjų ir dviračių tako skiria skiriamoji juosta. Transporto priemonė „Volvo XC 90“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po susidūrimo su pėsčiąja sustojo už pėsčiųjų perėjos. Pėsčioji gulėjo 5,7 m už pėsčiųjų perėjos, priešingoje važiuojamojoje kelio dalyje nei transporto priemonės „Volvo XC 90“ važiavimo kryptimi. Pėsčioji ėjo iš dešinės pusės „Volvo XC 90“ važiavimo kryptimi. Pėsčiųjų perėja apšviesta. Dangos rūšis - asfaltas, būklė - šlapias. Paros metas - tamsus. Meteorologinės sąlygos - apsiniaukę, lijo lietus (1 tomas, b. l. 22-31).
Iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo, patikros sertifikato duomenimis – alkotesteriu Alcotest 6820 Nr. ARHK-0648 (patikros sertifikato Nr. 1941573, patikra galioja iki 2024 m. vasario 6 d. ) 2023 m. gruodžio 29 d. 17.37 val. nustatyta, jog A. M. blaivus (0,00 promilės) (1 tomas, b. l.19-21).
Iš 2024 m. balandžio 16 d. daiktų apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrimas automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateikė A. M. (1 tomas, b.l. 32). Automobilio priekyje, 41 cm aukštyje nuo pagrindo ties valstybinio numerio ženklo apačia, 13 cm nuo valstybinio numerio ženklo kairio krašto į dešinę, matomas valstybinio numerio ženklo įlenkimas, besitęsiantis 9 cm iš kairės į dešinę ir 2 cm į aukštį. Automobilio priekyje, ties automobilio priekinių grotelių viršutiniu kairiu kampu 82 cm aukštyje nuo pagrindo ir 40 cm nuo kairio priekinio rato vidurio ašies į dešinę, matomas įlenkimas ant variklio dangčio. Įlenkimas išsidėstęs 12 cm plotyje ir 11 cm į aukštį. Virš grotelių kairio viršutinio kampo įlenkimas tęsiasi 5 cm į viršų. Dešinės pusės priekinis žibintas apklijuotas lipnia skaidria juosta, matomi įskilimai (A. M. pastaba, jog žibinto apgadinimas iš anksčiau, atsiradęs ne įvyko metu ). Taip pat matomi ant dešinės pusės priekinio bamperio kampo raudonos ir baltos spalvos įbrėžimai. Įbrėžimai ant bamperio yra 47 cm aukštyje nuo pagrindo iki 65 cm. Įbrėžimai besitęsiantys nuo dešinės į kairę pusę apie 11 cm (A. M. pastaba, jog šie įbrėžimai yra iš anksčiau, atsiradę ne įvyko metu). Daugiau apgadinimų ant automobilio nestebima (1 tomas, b. l. 35-48).
Iš 2023 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato tyrėjo E. N. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio, matyti, kad apžiūrint automobilį „Volvo XC 90“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matomas variklio gaubto, priekinės dalies įlenkimas, o apžiūrint automobilį „Volvo S80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matomi priekinio bamperio, apatinės dalies kairėje, subraižymai bei nusilupę dažai. A. M. teigė, kad dėl blogų oro sąlygų ir matomumo nepastebėjo per apšviestą pėsčiųjų perėją ėjusiosios moters, o V. G. teigė, kad nejuto, ar kliudė nukentėjusiąją (1 tomas, b. l. 53).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 267/2024 (03) konstatuota, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje J. G. konstatuota: kaukolės skliauto kaulų lūžimai dešinėje, dešinio gaktikaulio abiejų šakų, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžimai, dešinio raktikaulio kūno lūžimas, kryžkaulio sąnarinės ataugos ir kūno skeveldrinis lūžimas, šlapimo pūslės plyšimas, odos nubrozdinimas kaktoje ir kojose, kraujo išsiliejimas į krūtinės ląstos, juosmens, nugaros minkštuosius audinius kairėje, poodinė kraujosruva kaktos kairėje. Sužalojimai patirti eismo įvykio metu, nukentėjusiąją kliudžius pravažiuojančiam automobiliui į J. G. kairę kūno pusę išorės detalėmis, galimai ir užduotyje nurodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14. punktu, J. G. sužalojimai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (dubens žiedo vientisumo pažeidimas). Atskirai imant kitus kaulus, lūžimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 110-112).
Iš 2024 m. gegužės 14 d. - 2024 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno (body) kamerų vaizdo įrašai, užfiksuoti 2023 m. gruodžio 29 d. įvykio vietoje. Policijos pareigūnams išlipus iš tarnybinio automobilio matoma, kad tamsus paros metas, kelio danga šlapia, lyja. Matomas dviejų eismo juostų kelias, kiekviena kryptimi po vieną eismo juostą. Matoma nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Už jos, kiekviena kryptimi sustoję po vieną transporto priemonę. Viduryje, tarp abiejų transporto priemonių (labiau kairiau), matomas ant kelio gulintis žmogus, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta - J. G., kuri apklota audiniu, moteris dejuoja. Šalia jos priklaupęs, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta - A. M.. Šalia stovi ikiteisminio tyrimo metu nustatyta - V. G.. Policijos pareigūnai nurodo, kad reikia skubinti greitąją. Vienas iš pareigūnų klausia A. M., ar moteris ėjo per pėsčiųjų perėją? Vyriškis nurodo, kad taip. Toliau pareigūnas klausia, iš kurios pusės moteris ėjo? Vyriškis nurodo, kad nuo ten ir rodo į dešinę pusę. Pareigūnas sako, ar ėjo nuo parkelio? Vyriškis nurodo, kad taip. Kitas pareigūnas klausia vairuotojų, ar ir kitas automobilis pervažiavo moterį? Vyriškiai nurodo kad ne, antrasis automobilis nepervažiavo, tik kaip pirmasis kirto moterį, ji po smūgio palindo po antruoju automobiliu, kojomis. Tikslina, po ratu. Po to, policijos pareigūnas klausia A. M., su kokia automobilio dalimi jis kliudė moterį. A. M. nurodo, kad nežino, per vidurį kažkur. Netrukus atvyksta greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai teiraujasi, kas nutiko. V. G. papildo, kad moteris buvo pamesta jam tiesiai po ratu. Pareigūnas paaiškina, kad per pėsčiųjų perėją partrenkė einantį žmogų. Pareigūnai pasiima ruletę ir matuoja, koks atstumas yra nuo ant žemės gulinčios nukentėjusiosios iki pėsčiųjų perėjos, sušunka, kad 5,7 m. Pareigūnai fotografuoja įvykio vietą. Įraše matoma, kad moteris sąmoninga. Renkami ant žemės pabirę nukentėjusiosios daiktai. Medikas moters teiraujasi, kur jai skauda. Nukentėjusioji nurodo, kad petys. Pareigūnai klausia, o kaip kojos, ar skauda. Moteris nurodo, kad kojų nejaučia. Pareigūnas klausia, ar per kojas irgi buvo pervažiuota. A. M. sako, kad kojos buvo privažiuotos. Greitoji medicinos pagalba nukentėjusiajai suteikia pagalbą ir moterį išgabena greitosios automobiliu. Policijos pareigūnas bendrauja su V. G., kurio teiraujasi, ar jis matė kaip partrenkė. Vyriškis nurodo, kad tik atvažiavo ir pamatė tos moters smūgį ir iškart ji lėkė į šoną, tiesiai po jo automobilio ratu. Pareigūnas paprašo, kad abu asmenys pateiktų asmens dokumentus. Pareigūnas užsirašo V. G. transporto priemonės duomenis - „Volvo“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) po to A. M. transporto priemonės duomenis - „Volvo CX“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Pareigūnai fotografuoja įvykio vietą. Atlieka matavimus įvykio vietoje, kurie pažymėti eismo įvykio schemoje. Kitame įraše papildomai matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir pareigūnas iš karto teiraujasi, su kuria transporto priemone buvo partrenkta moteris. V. G. nurodo, kad su šita ir rodo į dešinę pusę, kur stovi A. M. priklausanti transporto priemonė. Papildomai kitame įraše fiksuojama, kaip pareigūnas A. M. klausia, ar jis pėsčiosios nematė. Vyriškis nurodo, kad mašina kažkokia pravažiavo, o ji be atšvaitų buvo. Pareigūnas klausia, iš kurios pusės ėjo moteris. A. M. nurodo, kad ėjo iš dešinės pusės (1 tomas, b. l. 124-127).
Nukentėjusioji J. G. pateikė rūbus, kuriuos vilkėjo įvykio metu (1 tomas, b.l.128-130).
Iš 2024 m. balandžio 15 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti J. G. pateikti rūbai: kelnės, šalikas ir stiukė. Kelnės ir stiukė tamsios spalvos, šalikas – šviesus. Rūbai sutepti (1 tomas, b.l. 131-141).
Valstybės įmonės “Regitra” duomenimis automobilio "Vovo XC 90" valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. M. (1 tomas, b.l. 147). Automobilio techninė apžiūra galiojo nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2024 m. liepos 22 d. (1 tomas, b.l. 148). Civilinės atsakomybės draudimas draudimo bendrovėje AB “Lietuvos draudimas” galiojo nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2024 m. spalio 1 d. (1 tomas, b.l. 149).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalimi, tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. M. 2023 m. gruodžio 29 d. apie 16.50 val., Žemaitės al., ties namu Nr. 4, Kretingos m., vairuodamas automobilį "Vovo XC 90" valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią J. G., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą. A. M. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką – vairuodamas automobilį partrenkė moterį pėsčiųjų perėjoje, nors pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, bei 30 punktą, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonės vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamojo nurodytas aplinkybes bei Kelių eismo taisyklių padarytus pažeidimus patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys: nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kad automobilis "Vovo XC 90" valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) partrenkė pėščiųjų perėja ėjusią moterį (nukentėjusiąją J. G.), eismo įvykio, automobilio "Vovo XC 90" valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apžiūros duomenys, policijos pareigūnų įvykio vietoje užfiksuoti duomenys body kameromis ir jų apžiūros protokolas, kur matosi įvykio vieta, stovintys po įvykio automobiliai, įvykio liudininkų pasakojimai apie įvykusį eismo įvykį, teismo medicinos ekspertų išvados, kad nukentėjusiajai J. G. sužalojimai padaryti eismo įvykio metu ir dėl jų nukentėjusioji yra patyrusi sunkų sveikatos sutrikdymą.
Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama A. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.
Pagal nustatytas aplinkybes teismas A. M. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 3 dalį kaip nurodyta kaltinime.
Dėl laidavimo taikymo
Kaltinamasis, jo gynėjas ir mama R. P. prašo baudžiamąją bylą nutraukti ir taikyti laidavimą (3 tomas, b.l. 41), atiduoti kaltinamąjį mamos R. P. priežiūrai.
Prokuroras pareiškė, kad taikyti laidavimo instituto byloje nėra pagrindo, kadangi kaltinamasis nepripažįsta proceso išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos nukentėjusiajai J. G. teikimu, dydžio, o žalos atlyginimas yra privaloma atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlyga. Nukentėjusiosios atstovas teisiamajame posėdyje akcentavo, kad kaltinamasis nenori atlyginti nukentėjusiajai patirtų išlaidų ir patvirtino, kad dėl žalos atlyginimo su draudimo bendrove yra susitarta.
Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta R. P. parodė, kad pageidauja būti laiduotoja. Ji turi puikų sūnų, jo betarpiškas mokėjimas mylėti šeimą, vaikus, ją žavi. Su juo bendrauja labai dažnai ir telefonu, ir video ryšiu, jis ją aplanko kartą per mėnesį. Ji labai pergyvena dėl to įvykio, sūnus taip pat labai išgyvena. Jis dažnai klausia jos patarimų, mano, kad į juos įsiklauso. Ji yra pensininkė, su teisėsauga nėra turėjusi jokių reikalų, užsiima visuomenine veikla. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Turi ir daugiau vaikų. Visų ryšys geras, visi bendrauja. Jos nuomone, įstatymų reikia laikytis ir ne tik jų, bet ir 10 Dievo įsakymų. Sūnus visą laiką buvo geras, bet jam likimas ar Dievas skyrė sunkų gyvenimo kelią. Apie tą įvykį sūnus iš pradžių jai nesakė, mano, kad nenorėjo jos jaudinti. Apie autoįvykį sužinojo iš dukters. Kalbėjo su juo apie įvykį. Aišku, tai labai blogai. Jis aiškino, kad buvo blogas matomumas. Sūnus geras vairuotojas. Jis pasakojo apie įvykį, bandė susisiekti su nukentėjusiąja.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Pagal formuojamą Lietuvos teismų praktiką, viena iš laidavimo instituto taikymo sąlygų yra asmens nebaustumas praeityje, t. y. asmuo turi būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. A. M. laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, kadangi jo ankstesnis teistumas jau yra išnykęs (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-250-255/2020).
Vertinant galimybę kaltinamojo atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pažymi, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, pagal teismų praktiką laikoma, kad teisiamas pirmą kartą, kaltę visiškai pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl padaryto gailisi. Vertinant, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų, turi būti atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamasis yra teigiamai charakterizuojamas (2 tomas, b.l. 155), dirbantis (2 tomas, b.l. 149), dėl nusikaltimo kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, turi sukūręs šeimą, turi vaikų. Nors jis anksčiau ir buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šie pažeidimai nebuvo grubūs, baudas yra sumokęs (2 tomas, b.l. 156-159), todėl tai neduoda pagrindo laikyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir darys naujus nusikaltimus. Visų šių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visuma ir nustatytos aplinkybės leidžia teismui vertinti, kad yra visos 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytos sąlygos dėl laidavimo taikymo. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, įtakota nepalankių gamtinių sąlygų ir kaltinamajam praradus itin didelį budrumą jų metu.
Įstatymas numato tam tikrus reikalavimus ir laiduotojui ( BK 40 straipsnio 3dalis). Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, charakterizuojančius asmens norinčio laiduoti už kaltinamąjį, taip pat išklausęs jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, neturi pagrindo abejoti dėl jos galimumo daryti realią teigiamą įtaką sūnui (3 tomas, b.l. 130,131), nes jie gerai sutaria. Be to, laiduotoja yra teigiamai charakterizuojama ( 3 tomas, b.l. 30), senatvės pensininkė, dažnai bendrauja su savo sūnumi (kaltinamuoju). Anksčiau ji nebuvo teista (3 tomas, b.l.28), administracine tvarka nebausta (3 tomas, b.l. 26). Dėl to pripažintina, kad ji atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus ir skirtina kaltinamojo laiduotoja. Laiduotoja sutinka sumokėti ir laidavimo užstatą.
Esant visoms būtinoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad A. M. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, jį perduodant laiduotojos R. P. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant dviems (2) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti ( BPK 303 straipsnio 4 dalis). Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo procesinį elgesį. Teismo nuomone, paskirtas užstatas drausmins kaltinamąjį ir įpareigos laiduotoją imtis visų priemonių, kad laidavimu būtų užtikrintas siekiamų tikslų įgyvendinimas. Paskirto užstato dydis parinktas, atsižvelgiant į laiduotojos finansines galimybes.
Prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo nuomonė, kad byloje negali būti taikomas laidavimo institutas, nepagrįsta, nes dėl nusikaltimo padarytos žalos nukentėjusioji susitarė su draudimo bendrove. Bylinėjimosi išlaidos – tai proceso išlaidos, kurios nepatenka į BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos žalos, dėl kurios turi būti pasiektas proceso dalyvių susitarimas/įsipareigojimas, kategoriją, nes tai nėra tiesioginės nusikalstamos veikos padarymo pasekmės. Kaltinamasis nesutinka su pastarųjų dydžiu ir teisme įsipareigojo jas atlyginti tokio dydžio, kokias nustatytas teismas.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusiosios J. G. įgaliotas atstovas (advokato padėjėjas) Simas Banys byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo nukentėjusioji reikalauja dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamojo, bendrai 77069,77 Eur sumos. Taip pat reikalauja priteisti iš kaltinamojo A. M. visas bylinėjimosi išlaidas, kurių galutinę sumą ir pagrindimą pateiks iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (2 tomas, b. l. 4-116).
AB „Lietuvos draudimas“ pranešė, jog 2024 m. birželio 10 d. susitarimu J. G. kompensuota neturtinė (moralinė) žala 20000,00 Eur; turtinė žala - 1725,94 Eur (tame tarpe gydymo išlaidoms 1408,08 Eur, kelionės išlaidoms 317,86 Eur), kuri yra galutinė ir neginčijama išmoka (2 tomas, b. l. 135-138).
Nukentėjusiosios atstovas 2024 m. spalio 22 d. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nukentėjusioji civilinio ieškinio atsisako, palieka teismui išspręsti tik klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nukentėjusiajai ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos (3 tomas, b.l. 134).
Ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti pareikšto ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovas teisme patvirtino, kad ieškovė byloje pareikšto ieškinio atsisako, nes su atsakove – draudimo bendrove susitarė dėl jos atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, pažeistų kitų asmenų teises ar interesus nenustatyta. Ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės nukentėjusiajai yra žinomos. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio byloje nutraukti (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl proceso išlaidų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis inter alia numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Ši norma taikytina ir tuo atveju, jei asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą.
Byloje nukentėjusiąją atstovavo advokato padėjėjas Simas Banys (1 tomas, b.l. 66-67). Atstovas ieškiniu prašė priteisti nukentėjusiajai iš kaltinamojo visas bylinėjimosi išlaidas, kurių galutinę sumą ir pagrindimą pateiks iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Susitarus su atsakovu – draudimo bendrove, nukentėjusioji ieškinio atsisakė ir procesas dėl ieškinio byloje nutraukiamas. Tačiau liko neišspręstas klausimas dėl bylinėjimosi (proceso) išlaidų.
Prie ieškinio, nukentėjusiosios atstovas pridėjo pažymą dėl išlaidų paskirstymo, iš kurių matyti, kad atstovas suteikė nukentėjusiajai atstovavimo paslaugų už 6295 Eur, iš kurių 1200 Eur ikiteisminio tyrimo metu, dėl ieškinio parengimo 4220 Eur, dėl derybų su civiliniu atsakovu 500 Eur, susipažinimas su ikiteisminiu tyrimu ir pasiruošimas 250 Eur, teismo posėdis 125 Eur (3 tomas, b.l. 119-120) bei pateikė dėl šių paslaugų išrašytas sąskaitas – faktūras (2 tomas, b.l. 12-13, 132-134, 3 tomas, b.l. 121-122). Nukentėjusiosios atstovas taip pat pateikė į bylą duomenis, kad J. G. už paslaugas yra sumokėjusi iš viso 5420 Eur (3 tomas, 114-118). Kaltinamasis (jo sutuoktinė B. M.) nukentėjusiajai atlygino 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų, dėl jos atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu (3 tomas, b.l. 40).
Teismas atkreipia dėmesį, ką pažymėjo ir kaltinamojo gynėjas, kad didžiąją dalį nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų sudaro ieškinio parengimas (4220 Eur), derybos su civiliniu atsakovu dėl žalos atlyginimo (500 Eur). Nukentėjusioji dėl žalos atlyginimo susitarė su atsakovu – kaltinamojo draudiku AB „Lietuvos draudimas“, kuris ir buvo atsakingas už kaltinamojo padarytą žalą, todėl teismas sutinka, kad dėl šių išlaidų susidarymo ir atlyginimo kaltinamasis nėra atsakingas. Nukentėjusioji pasirinkusi ginti savo teises, rengdama byloje ieškinį, o nesikreipdama į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, kuri paprastai ir yra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą, veikė savo rizika ir derėdamasi dėl žalos atlyginimo galėjo susitarti ir dėl šių išlaidų atlyginimo.
Sąskaitos už teisines paslaugas dėl susipažinimo su medžiaga, pasirengimo teismo posėdžiui ir teismo posėdį išrašytos 2024 m. rugsėjo 16 d. (3 tomas, b.l. 121-122). Sąskaitose nurodyta jas apmokėti per 45 dienas nuo sąskaitos gavimo dienos, terminas šiai dienai nėra suėjęs. Byla buvo nagrinėjama teisme, nukentėjusiąją teisme atstovavo jos atstovas, todėl teismas sutinka, kad už šių veiksmų atlikimo metu susidariusias išlaidas (pasirengimą ir dalyvavimą teisme), atsakingas yra kaltinamasis, todėl iš jo priteisiama 375 Eur proceso išlaidų nukentėjusiajai. Duomenų apie sąskaitų apmokėjimą nepateikimas, esamoje situacijoje numačius jų apmokėjimą ilgesniame periode, atitinka šalių atstovavimo susitarimo 4.4 punktą (1 tomas, b.l. 67) ir Lietuvos Aukščiausioje Teismo suformuotą praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas).
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 tomas, b. l. 195-198), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios įvykio metu vilkėti rūbai: kelnės, striukė ir šalikas, kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Paimto, konfiskuotino, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas 2024 m. balandžio 22 d. Nr. PD – 00000035534 (1 tomas, b.l. 144), grąžintini nukentėjusiajai J. G.. Automobilis "Vovo XC 90" valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris po apžiūros grąžintas A. M. ir kuris įsipareigojo jį saugoti iki bylos išnagrinėjimo (1 tomas, b.l. 49-51), grąžintinas A. M., pranešant, kad jo pareiga jį saugoti tyrimui pasibaigė.
Kompaktiniai diskai (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–308 straipsniais,
nusprendžia:
A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei su 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, nustatant dviejų (2) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą A. M. nutraukti.
Įpareigoti R. P. per 7 (septynias) dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatą į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT 134010043000040204. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją pateikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.
Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotojas atsisako laidavimo.
Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadaro naujos nusikalstamos veikos.
Išaiškinti A. M., jog, jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti R. P., kad laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat išaiškinti, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadaro naujos nusikalstamos veikos.
Nukentėjusiosios J. G. atsisakymą nuo ieškinio dėl žalos atlyginimo priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Priteisti iš A. M. 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) proceso išlaidų J. G..
A. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Grąžinti J. G. rūbus, kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, 2024 m. balandžio 22 d. akto Nr. PD- 00000035534, pavedant tai atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Grąžinti A. M. automobilį "Vovo XC 90" valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), išaiškinant, kad jo pareiga jį saugoti tyrimui baigėsi.
Kompaktinius diskus (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.