Kauno apylinkės teismo nutartis

2021-02-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-971-615/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-23
Bylos Nr.
e2YT-971-615/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18457-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Plučas
Pareiškėjas
K. Š.
Suinteresuotas asmuo
H. Š., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-971-615/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18457-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5.; 3.2.7.1.; 3.4.5.19.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 23.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,

skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. Š. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys H. Š., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas pareiškimu prašo pratęsti terminą palikimui priimti atsiradusį po mamos M. Š., mirusios 1993 m. spalio 18 d., mirties. Pareiškėjas pareiškime nurodė:

1.1. Pareiškėjas yra palikėjos M. Š. sūnus. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle. Palikėja taip pat turi sūnų H. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties nebuvo įregistruota jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Palikėjos palikimas šiuo metu nėra priimtas.

1.2. M. Š. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įregistruotos pagal 1994-12-13 valdybos potvarkį Nr. 13-1. Iš 1994 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos sprendimo Nr. 12-52-830 matyti, kad palikėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,54 ha žemės sklypą. Nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos ir viešajame nekilnojamojo turto registre įregistruotos po palikėjos mirties.

1.3. Pareiškėjas kreipiasi į teismą prašydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka jam pratęsti terminą palikimui po jo motinos mirties priimti. Pareiškėjas apie mamos pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras nieko nežinojo. Pareiškėjas gyveno Kretingos rajone, o mama Kauno mieste, todėl jų bendravimas nebuvo dažnas. Visus reikalus mamai padėdavo tvarkytis pareiškėjo brolis H. Š., kuris iki mamos mirties gyveno kartu su ja adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu tvarkė pareiškėjo teta A. B., kuri taip pat turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į tą patį žemės sklypą. A. B. po nuosavybės teisių atkūrimo mirė. Pareiškėjas su broliu ilgai nebendravo. Tik visai nesenai brolis perdavė pareiškėjui įvairius mamos dokumentus, kuriuos sakė gavęs iš pusbrolio (A. B. sūnaus). Tarp perduotų dokumentų buvo ir sprendimai, kurių pagrindu buvo atkurtos palikėjai M. Š. nuosavybės teisės į žemės sklypą. Nuosavybės teisės buvo atkurtos ir viešajame nekilnojamojo turto registre įregistruotos po M. Š. mirties. Ji, būdama gyva, žemės sklypu nesinaudojo, todėl pareiškėjui nebuvo žinoma, kad yra turto į kurį gali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Butas, kuriame mama gyveno buvo registruotas ne jos, o brolio H. Š. vardu, todėl pareiškėjas pagrįstai manė, kad jokio turto mama neturi. Pareiškėjo brolis H. Š. nors ir turėjo žinoti, kad yra atkurtos nuosavybės teisės, tačiau dėl mamos palikimo priėmimo nesirūpino, palikimo neketina ir nenori priimti ir šiuo metu.

1.4. Tai, jog palikėja mirties diena jokio turto neturėjo, o nuosavybės teisės į vienintelį palikimą sudarantį turtą (žemės sklypą) buvo įregistruotos po jos mirties, pareiškėjui nebuvo žinoma, jog mamos vardu yra pradėta nuosavybės teisių atkūrimo bylą, todėl tokios aplinkybės laikytinos objektyviomis priežastimis sukliudžiusiomis pareiškėjui laiku priimti mamos palikimą. Tarp galimų pirmosios eilės M. Š. įpėdinių ginčo dėl palikimo nėra, kitas galimas įpėdinis H. Š. neprieštarauja ir sutinka, kad palikimą priimtų pareiškėjas, pats priimti palikimo nepageidauja, todėl termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o taip pat termino pratęsimas neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Kito kilnojamojo arba nekilnojamojo turto, į kuriuos galėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, mirusioji neturėjo.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo H. Š. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Kad mamos vardu yra registruotas žemės sklypas nežinojo, nes iki mamos mirties ji jokio turto neturėjo. Tokios aplinkybės tapo žinomos tik iš pareiškimo. Pats priimti palikimo nepageidauja, nes intereso naudotis, prižiūrėti ir tvarkyti mamos žemės sklypą, neturi. Atvykti į teismo posėdį būtų sudėtinga, todėl prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ Turto bankas neturi duomenų apie palikėjos palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Taip pat pareiškimą prašė nagrinėti atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi kitų duomenų paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių, objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo bylą prašo nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

5. Civilinė byla dėl termino palikimui priimti pratęsimo nutartimi buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad palikėja M. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra palikėjos sūnus. Palikėja taip pat turėjo sūnų H. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Iš prie pareiškimo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo mamai M. Š. Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1994 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 12-52-830 ir Marijampolės rajono valdybos 1994 m. gruodžio 13 potvarkiu Nr. 13-1 atkurtos nuosavybės teisės į jos turėtą 1,54 ha žemės. Nuosavybės teisės atkurtos į 1,54 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą matyti, kad nuosavybės teisės atkurtos ir M. Š. vardu įregistruotos jau po palikėjos mirties (mirusi (duomenys neskelbtini)) t. y. (duomenys neskelbtini)Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad po M. Š. mirties paveldėjimo bylų dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta.

7. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi nagrinėjamoje byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tai ginčui dėl termino palikimui priimti pratęsimo taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį teismo gali būti prailgintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, tiek 1964 m. CK 588, tiek CK 5.57 straipsniuose nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

8. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje NR. 3K-3-191/2012 ir kt.).

9. Teismas, nustatydamas ir vertindamas objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, atsižvelgia į tai, kad palikėja mirties diena jokio turto neturėjo, o nuosavybės teisės į vienintelį palikimą sudarantį turtą (žemės sklypą) buvo įregistruotos po jos mirties, pareiškėjui nebuvo žinoma, jog mamos vardu yra pradėta nuosavybės teisių atkūrimo bylą, todėl tokios aplinkybės laikytinos objektyviomis priežastimis sukliudžiusiomis pareiškėjui laiku priimti mamos palikimą. Tarp galimų pirmosios eilės M. Š. įpėdinių ginčo dėl palikimo nėra, kitas galimas įpėdinis H. Š. neprieštarauja ir sutinka, kad palikimą priimtų pareiškėjas, pats priimti palikimo nepageidauja. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas piktnaudžiavo paveldėjimo teise. Teismas laiko, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ir pratęsimas yra vienintelė galimybė pareiškėjui priimti palikimą atsiradusį po M. Š. mirties.

10. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 576-578, 582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti ir įstatymo nustatytam terminui pratęsti pareiškėjui K. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po jo mamos M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Mindaugas Plučas