- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-120-282/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Vidmantas Mylė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- M. V., M. R., R. B.
- Nukentėjusysis
- P. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. V. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2014-11-03 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2014-12-01.
Iš M. V. solidariai su M. R. ir R. B. priteista nukentėjusiajam P. M. 500 Lt neturtinės žalos ir 4290 Lt turtinės žalos atlyginimui.
Priteista iš M. V., M. R. ir R. B. valstybės naudai lygiomis dalimis po 201,27 Lt proceso išlaidų už P. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti M. R. ir R. B., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
M. V. nuteistas už tai, kad jis, M. R., R. B. laikotarpiu nuo 2013-10-23, 20 val. iki 2013-10-24, 9 val., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje kartu su A. R., kurio atžvilgiu buvo atskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas ir Joniškio rajono apylinkės teismas 2014-09-09 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, įsibrovę į lauko virtuvę, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią P. M., iš ten pagrobė nukentėjusiajam P. M. priklausančius daiktus: kampinį šlifuoklį „Ryobi EAG2000RS“, kurio vertė 300 Lt, benzininį pjūklą „Jonsered“, kurio vertė 1900 Lt, iš nerakintos klėties pagrobė benzininį trimerį, kurio vertė 1500 Lt, 20 litrų plastikinę talpą su 10 litrų dyzeliniu kuru, kurio vertė 50 Lt, iš sodybos kieme stovėjusio traktoriaus „MTZ 82“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako pagrobė 20 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 90 Lt, akumuliatoriaus pakrovėją, kurio vertė 300 Lt, mechaninę gervę, kurios vertė 150 Lt, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam P. M. bendrą 4290 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę – neskirti laisvės atėmimo bausmės, taikyti BK 59 straipsnio 2, 3, 4 punktus, 62 straipsnio 1 punktą, 66 straipsnio 1 punktą. Nurodo, kad jis ilgą laiką yra be artimųjų finansinės ir moralinės pagalbos, yra laikomas suimtas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, kur kalinimo sąlygos yra baisios. Taip pat nurodo, kad jis yra jaunas ir nenori kalėdamas susigadinti savo gyvenimo dar labiau, nes suprato savo, kaip LR piliečio teises, labai gailisi padaręs nusikaltimą. Teigia, kad nori būti laisvėje ir kurti savo gerą ateitį be nusikaltimų. Nurodo, kad būnant suėmime, jam prasidėjo depresija, atsinaujino ligos, kurias gali išsigydyti tik būdamas laisvėje, nori pabaigti mokslus ((duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje mokosi 11 klasėje), yra skatintas du kartus. Taip pat nurodo, kad išėjęs į laisvę, nori atlyginti žalą nukentėjusiajam, dirbti, sukurti šeimą, turi sugyventinę, kuri jam daro teigiamą įtaką, nori gyventi visavertį gyvenimą, padėti savo sugyventinei, nes ji serga sunkia liga, taip pat padėti ir savo motinai, kuri liko viena su paaugle dukra. Teigia, kad teisme nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, sutiko visiškai atlyginti žalą, padaryti nusikaltimą jį paskatino buvęs draugas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, prašė tik sušvelninti bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam M. V. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Apeliantas prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad ši aplinkybė yra pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl dar kartą šią aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo M. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, nes iš bylos matyti, kad iš nukentėjusiojo P. M. pagrobti daiktai jam nebuvo grąžinti, jam padaryta žala nėra atlyginta. Tai, kad apeliantas sutiko atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Be to, iš bylos matyti, kad būdamas nesuimtas, t. y. nuo 2014-01-15 (šioje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti) iki 2014-01-28 (buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje) apeliantas turėjo realią galimybę ne tik atsiprašyti nukentėjusiojo, bet ir atlyginti padarytą žalą, tačiau to nepadarė. Nuteistasis taip pat prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos jo padėties, t. y. pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą aplinkybę. Pagal teismų praktiką atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan., o ne dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014 ir kt.). Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Iš bylos matyti, kad nusikalstamą veiką M. V. padarė siekdamas materialinės naudos, nes gavo 120 Lt pardavus iš nukentėjusiojo P. M. pagrobtus daiktus, o duomenys apie M. V. už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirtas baudas, jų dydis – iš viso 3700 Lt, rodo, kad sunki nuteistojo padėtis atsirado dėl jo paties tyčinių veiksmų – administracinių teisės pažeidimų darymo. Be to, iš bylos matyti, kad nuteistasis yra darbingas, tačiau nedirba, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė nei pats apeliantas, nei jo gynėjas. Dėl to nėra pagrindo M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos savo padėties. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais surinktais duomenimis, nenustatė.
Taigi, byloje apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pripažinta tik tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
M. V. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika yra baigta. Nuteistasis nevedęs. Nors nuteistasis teigia, kad jis (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje mokosi 11 klasėje, tačiau tai patvirtinančių dokumentų byloje nėra, jų nepateikė ir pats apeliantas. Nuteistasis nedirba, nuo 2013-10-10 neberegistruotas darbo biržoje, yra baustas administracine tvarka, teistas keturis kartus, iš jų net tris kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, o 2014-01-28 teistas už smurtą artimoje aplinkoje – nusikalstamą veiką padarė savo sugyventinės N. Š. atžvilgiu. Naują nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė neišnykus teistumui, iš karto po to, kai Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-10-07 nuosprendžiu buvo nuteistas už vagystę. Be to, LITEKO duomenimis Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. V. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, 24 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Kadangi M. V. anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, pagrįstai apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad apeliantas yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Anksčiau nuteistajam paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu), BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to, įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei atsižvelgiant į tai, kad recidyvistui paprastai skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimą.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą apysunkį nusikaltimą paskirta bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, daroma išvada, kad M. V. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 61 straipsnių nuostatų nepažeidė. Apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad nuteistasis jaunas, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, nėra aplinkybės, dėl kurių jam paskirta bausmė turėtų būti labiau mažinama, nes iš bylos matyti, kad M. V. nusikalto būdamas jau pilnametis bei būdamas tris kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kad ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės teigiamos įtakos jam nepadarė, ir nors jis atsiprašė nukentėjusiojo teisme, tačiau nukentėjusysis M. V. atsiprašymo nepriėmė (2 t. 124 b. l.). Taip pat apelianto skunde nurodyta aplinkybė, jog jis nori padėti savo motinai ir paauglei seseriai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog joms reikalinga kito asmens pagalba, byloje nėra. Be to, pats apeliantas skunde nurodo, kad jis ilgą laiką yra be artimųjų ne tik moralinės, bet ir finansinės pagalbos, o tai rodo, kad ne jis materialiai išlaiko savo artimuosius, jiems padeda, o jo artimieji jį materialiai išlaiko. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę.
Nuteistasis taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nes jo sugyventinė serga sunkia liga, taip pat jis pats turi sveikatos problemų (atsinaujino senos ligos, prasidėjo depresija). BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti (BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą apsprendžia kelių lengvinančių aplinkybių buvimas. M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tik viena aplinkybė, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl, nesant kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo. Be to, apeliantas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sugyventinės sunkią ligą ir kad jis ją išlaiko, taip pat duomenų, patvirtinančių jo paties turimas sveikatos problemas. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymą ir kt. norminius aktus, asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, todėl nuteistajam tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, turi būti užtikrinta ir jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Taigi, nuteistojo M. V. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra pagrindo.
BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors M. V. nuteistas už apysunkį nusikaltimą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nėra pagrindo atidėti apeliantui paskirtos bausmės vykdymą.
Nuteistasis taip pat prašo taikyti BK 66 straipsnio nuostatas, tačiau jis savo skunde visiškai nekonkretizavo, kodėl prašo taikyti šio straipsnio nuostatas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam į bausmės laiką įskaitytas šioje byloje suėmime išbūtas laikas nuo 2014-11-03 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Nors iš bylos matyti, kad M. V. iki 2014-11-03 į teismo posėdžius buvo pristatomas suimtas, tačiau suėmimas jam buvo taikytas kitoje baudžiamojoje byloje. Ta aplinkybė, kad apeliantas buvo suimtas kitoje byloje, nėra pagrindas įskaityti nuteistojo suėmimo laiką nuo 2014-01-28 iki 2014-11-03. Šioje baudžiamojoje byloje M. V. taikyto suėmimo laikotarpis į šioje byloje paskirtą laisvės atėmimo bausmę skundžiamu nuosprendžiu įskaitytas tinkamai, todėl keisti nuosprendį dėl netinkamo BK 66 straipsnio taikymo nėra pagrindo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo M. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio.