Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. S. (R. S. S.) skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir Nacionalinei žemės tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014-04-09 sprendimu Nr. VILRS-903 nurodė, kad juridinis faktas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo išregistruotas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-02-24 prašymu. Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisija 2014-05-20 sprendimu Nr. cspr-115 skundą atmetė. Pareiškėjo nuomone, šiuose sprendimuose neišnagrinėti jo pateikti argumentai, dėstomoji ir rezoliucinė dalys neturi loginio ryšio su pareiškėjo prašymu ištaisyti klaidą. Atsakovas atsisako įregistruoti juridinį faktą, tačiau pareiškėjas prašė ištaisyti klaidą sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, nustatančia kreipimosi teisę reikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų ar neišsamius – papildytų. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, 5 punktas numato, kad nagrinėjant prašymą turi būti nustatoma jo esmė, nagrinėjimo metu reikalinga vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais principais.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys juridinio fakto pasibaigimą. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2011-06-02 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino teisėtu, nepasibaigusiu, galiojančiu ir nepažeidžiu niekieno interesų, atsakovas privalo ištaisyti klaidą ir atstatyti panaikintą įrašą arba įrašyti tinkamą įrašo panaikinimo pagrindą. 2011-06-02 susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nei nutrauktas, nei pakeistas, nei pripažintas negaliojančiu, t. y. nėra sutarčių pasibaigimo pagrindų.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovas pernelyg formaliai įvertino pareiškėjo prašymą. Nors šiuo metu pareiškėjas nuosavybės teise žemės sklypo dalies nevaldo, tačiau jam liko nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto objektus, kurių eksploatavimui reikalingas žemės sklypas. Šiuo metu pareiškėjas yra padavęs prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prašymą dėl naujos žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Pažymėjo, kad praėjus dviem mėnesiam nuo 2011-03-08 žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pasikeitė teisinis reguliavimas ir draudimas privatizuoti valstybinę žemę, jei ji yra miesto teritorijose, kurios įrašytos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, dėl kurio pažeidimo buvo pripažinta negaliojančia 2011-03-08 sutartis, panaikintas.

Su prašymu pareiškėjas jokių naujų dokumentų nepateikė, todėl nepagrįsta teigti, kad jo prašymas vertintas kaip prašymas įregistruoti juridinį faktą. Vilniaus apygardos teismo 2014-01-15 nutartimi pripažinus negaliojančia pareiškėjo įgytų 292/444 žemės sklypo dalių 2011-03-08 pirkimo – pardavimo sutartį, ši žemės sklypo dalis pritaikius restituciją buvo grąžinta valstybės nuosavybėn, todėl pasibaigė pareiškėjo teisė naudotis žemės sklypo dalimi. Dėl šios priežasties pagal pareiškėjo prašymą buvo atsisakyta keisti Nekilnojamojo turto registro duomenis. Vilniaus apygardos teismo 2014-01-15 nutartimi A. Š.-V. reikalavimas dėl 2011-06-02 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu atmestas tik dėl to, kad ji neįrodė, jog susitarimas pažeidžia jos, kaip sklypo naudotojos, teises.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas vadovavosi Civilinio kodekso nuostata, apibrėžiančia nuosavybės teisės turinį – nuosavybės teisė yra teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisių objektą ir juo disponuoti. Kadangi 2011-06-02 susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas tarp dviejų žemės sklypo bendraturčių – valstybei atstovavusios Nacionalinės žemės tarnybos ir pareiškėjo, o pastarasis nuosavybės teisės neteko įsiteisėjusia teismo nutartimi, jo, kaip žemės sklypo savininko, naudojimosi teisė pasibaigė. Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 2 dalis numato, kad notariškai patvirtintas ir viešame registre įregistruotas susitarimas privalomas asmeniui, kuris vėliau įgyja to nekilnojamojo turto dalį bendrosios nuosavybės teisėmis. Tolesnis 2011-06-02 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas reikštų absoliučios savininko nuosavybės teisės ribojimą, tai prieštarautų Civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 ir 2 dalims, kad nuosavybės teisė gali būti apribota savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, o kilus abejonių dėl nuosavybės teisių apribojimo, laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota. Nekilnojamojo turto registro įraše nuomos juridinio fakto įregistravimas patvirtina, kad pareiškėjas žemės sklypo dalį gali naudoti nuomos ar kitomis įstatymo nustatytomis teisėmis.

Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu pažeistų asmenų, turinčių daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, kurio duomenys taisomi, teisėtus interesus. Pareiškėjo reikalaujamas Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymas pažeistų valstybės ir jos atstovo Nacionalinės žemės tarnybos interesus, tokiu atveju duomenų taisymas yra negalimas. Administracine tvarka negalima keisti Nekilnojamojo turto registro duomenų kitaip vertinant tuos pačius duomenis, kurie buvo pagrindas padaryti pirminį įrašą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.

Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovė palaikė atsiliepimo argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl registro tvarkytojo atsisakymo ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre bei juridinio fakto – naudojimosi teisės išregistravimo, pripažinus negaliojančia žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014-02-24 prašymu Nr. 49SJN-(14.49.105.)-517 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą prašydamas įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 292/444 dalį Lietuvos Respublikos vardu bei įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į nurodytą sklypą ir išregistruoti 2011-06-02 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad prašymas buvo patenkintas 2014-03-17.

2014-03-31 pareiškėjas per įgaliotą atstovą pateikė prašymą ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre, juridiniuose faktuose nustatant, kad yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Pareiškėjas rėmėsi tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-991-340/2014 2011-06-02 susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pripažintas negaliojančiu, o ieškinys šioje dalyje atmestas.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014-04-09 sprendimu Nr. VILRS-903 prašymą atmetė, pažymėdamas, kad Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu baigėsi R. S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį, kartu pasibaigė ir jo teisė naudotis sklypo dalimi. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2014-05-20 sprendimu Nr. cspr1-115 paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014-04-09 sprendimą Nr. VILRS-903. Komisija nurodė, kad Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu nekilnojamojo daiktų bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto nuosavybės teisėmis. Vilniaus apygardos teismui 2014-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-991-340/2014 pripažinus negaliojančia 2011-03-08 Nacionalinės žemės tarnybos ir R. S. S. dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir pritaikius restituciją – grąžinus 292/444 dalis žemės sklypo valstybės nuosavybėn, iš 2011-06-02 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) kylančios pareiškėjo teisės ir pareigos perėjo valstybei, kaip šio žemės sklypo savininkei. Civilinio kodekso 6.126 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio numatyta tvarka klaidos taisomos, kai įrašas registre neatitinka dokumentų, kurių pagrindu duomenys įrašyti.

Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas bei Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta, kad nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

Pareiškėjas prašymą padavė sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu. Pagal šią teisės normą suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Atlikti klaidos Nekilnojamojo turto registre taisymo veiksmus nekilnojamojo turto registratorius gali tik tada, kai įrašas dėl techninių priežasčių yra netikslus, klaidingas ar neišsamus ir, kai ištaisymas nepažeidžia teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Nekilnojamojo turto registratoriaus veiksmai, kai jis ne ištaiso techninio pobūdžio neatitikimus tarp pateiktų dokumentų ir registro duomenų, o iš naujo iš esmės pervertina pateiktus dokumentus pažeidžia Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-398-11).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nekilnojamojo turto registratoriaus 2014-03-17 atlikti veiksmai, kuriais, tenkinant Nacionalinės žemės tarnybos 2014-02-24 prašymą Nr. 49SJN-(14.49.105.)-517, buvo išregistruotas 2011-06-02 susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti įvertinant Vilniaus apygardos teismo 2014-01-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-991-340/2014. Pareiškėjo atstovas 2014-03-31 prašyme taip pat remiasi Vilniaus apygardos teismo 2014-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-991-340/2014, tik prašo padaryti kitokias išvadas dėl 2011-06-02 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo jį išregistruojant. Kadangi 2014-03-17 įrašas Nekilnojamojo turto registre padarytas tenkinant Nacionalinės žemės tarnybos 2014-02-24 prašymą, t. y. institucijai parodžius aiškų suinteresuotumą registro duomenų tvarkymu bei valstybės teisių atstovavimu, tai įrašo dėl 2011-06-02 susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) atstatymas prieštarautų Nacionalinės žemės tarnybos interesams ir kartu pažeistų Nekilnojamojo turto registro 33 straipsnio 2 dalį, nes klaidos taisymo procedūros eigoje būtų pažeisti Nacionalinės žemės tarnybos ir Lietuvos Respublikos interesai. Iš to daroma išvada, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas Nekilnojamojo turto registro 33 straipsnio pagrindu.

Nagrinėdamas pareiškėjo 2014-03-31 prašymą atsakovas įvertino ir kitas su prašymu susijusias aplinkybes bei pasisakė dėl prašymo esmės, išnagrinėdamas pareiškėjo prašymą kaip skundą dėl nekilnojamojo turto registratoriaus veiksmų 2014-03-17 panaikinant registro įrašą dėl 2011-06-02 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą.

Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0444 ha, Nekilnojamojo turto registre nuo 2010-12-03 iki 2011-03-16 buvo registruotas Lietuvos Respublikos nuosavybės teise. Sudarius 2011-03-08 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota dalinė 152/444 Lietuvos Respublikos bei 292/444 R. S. S. nuosavybės teisė, o nuo 2014-03-17 žemės sklypo savininku įregistruota Lietuvos Respublika. Valstybinės žemės patikėjimo teisė visam sklypui nuo 2014-03-17 įregistruota Nacionalinei žemės tarnybai. Nuo 2011-06-02 iki 2014-03-17 buvo įregistruotas juridinis faktas, kad 2011-06-02 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Šis įrašas išregistruotas Vilniaus apygardos teismo 2014-01-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-991-340/2014 pagrindu (2014-05-20 nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas).

Be 2011-03-08 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir pareiškėjo buvo sudaryta ir žemės sklypo dalies nuomos sutartis. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-03-18 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-948 nustatė, kad 444 kv. m ploto neprivatizuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudotojams priklauso 152 kv. m ploto dalies dalys, apskaičiuotos atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią statinių dalį, tame tarpe pareiškėjui – 38 kv. m. 2011-03-24 sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį pareiškėjas išsinuomojo 38 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 444 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), 55 metams.

2011-06-02 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytu tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir R. S. S. buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, atsižvelgiant į abiejų sutarties šalių nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir padalintas žemės sklypas į dvi atskiras dalis. 2011-06-02 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atsižvelgta į R. S. S. nuomojamos žemės dalį.

Vilniaus apygardos teismas 2014-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-991-340/2014 panaikino 2010-11-23 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. Ž49-2958 2 punktą, kuriuo buvo nutarta parduoti atsakovui R. S. S. žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-03-08 Nacionalinės žemės tarnybos ir R. S. S. 292/444 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); taikė restituciją ir gražino 292/444 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybei, o R. S. S. iš valstybės priteisė 7 598,93 Lt.

Priimdamas sprendimą dėl 2011-06-02 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravimo nekilnojamojo turto registratorius rėmėsi tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-991-340/2014 pasibaigė R. S. S. dalinė nuosavybės teisė, kuri buvo 2011-06-02 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo pagrindu. Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisija papildomai pažymėjo, kad sutinkamai su Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 2 dalimi susitarimas dėl daikto yra privalomas vėliau nuosavybę įgijusiam asmeniui, o Civilinio kodekso 6.126 straipsnio 1 dalis nustato prievolės pasibaigimo pagrindą sutapus kreditoriui ir skolininkui.

Vilniaus apygardos teismas 2014-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-991-340/2014 tiesiogiai 2011-06-02 susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pripažintas negaliojančiu ar nutrauktas, negaliojančia buvo pripažinta tik 2011-03-08 Nacionalinės žemės tarnybos ir R. S. S. 292/444 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjas neteko nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, kuri jo naudojimuisi buvo apibrėžta 2011-06-02 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės praradimo pareiškėjas neginčijo ir su nuosavybės teisės išregistravimu sutiko. Kadangi 2011-03-08 sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, tai nuo šio momento atsiranda ir Vilniaus apygardos teismo 2014-01-15 nutarties sukeliamos civilinės teisinės pasekmės. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis juridinį faktą nekilnojamojo turto registratoriui leidžia išregistruoti tik tada, kai pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė, todėl byloje reikalinga nustatyti, ar 2011-06-02 susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigęs. Juridinis faktas, susijęs su 2011-06-02 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimu gali pasibaigti pasibaigus pačiam susitarimui. Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Išregistravus asmens nuosavybės teisę, jis kartu praranda ir teisę naudotis daiktu, kadangi naudojimosi teisė yra vienas iš nuosavybės teisės elementų. Taigi, Nekilnojamojo turto registre išregistravus pareiškėjo nuosavybės teisę, atsirado teisinis pagrindas išregistruoti ir visus kitus juridinius faktus, kurie yra susiję su nuosavybės teise turėtu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi. Civilinio kodekso 4.40 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (Civilinio kodekso 4.39 straipsnis). Šioje byloje žemės sklypo savininkas aiškiai išreiškė savo valią pašalinti nuosavybės teisės apribojimą ir susitarimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo išregistruoti.

Susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais reguliuojamas ne prievolinės, o daiktinės teisės normų. Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 2 dalis numato, kad pasikeitus savininkui susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka yra privalomas asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis, jeigu susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre. Bylos aplinkybės rodo, jog priėmus Vilniaus apygardos teismas 2014-01-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-991-340/2014 žemės sklypas nustojo būti valdomas bendrosios nuosavybės teise ir atiteko vieno savininko – Lietuvos Respublikos, nuosavybėn. Tokiu atveju naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka negali būti nustatoma, nes nelieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės.

Civilinio kodekso ketvirtos knygos normų analizė rodo, jog daiktinės teisės yra susijusios su nuosavybės teisės į daiktą turėjimu. Pareiškėjui praradus nuosavybės teisę, jis neteko ir iš šios teisės kylančios naudojimosi teisės. Pripažįstama, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2014-01-15 nutarčiai, pasibaigė ir 2011-06-02 susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nekilnojamojo turto registratorius sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi galėjo laikyti juridinį faktą pasibaigusiu. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 100 punktas nurodo, kad juridiniai faktai išregistruojami ir žymos Nekilnojamojo turto registre panaikinamos gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius, kad įregistruotas juridinis faktas pasibaigęs arba pasikeitęs. Vilniaus apygardos teismo 2014-01-15 nutartį įvertinus sutinkamai su aukščiau minėtomis Civilinio kodekso ketvirtos knygos normomis, ji pripažįstama tinkamu dokumentu naudojimosi teisės pasibaigimui įregistruoti.

Pareiškėjas teisingai nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojas neturi teisės interpretuoti, aiškinti teismų sprendimų. Nekilnojamojo turto registratorius, vykdydamas savo funkcijas, nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamo turto teisinės registracijos tikslas yra paskelbti nekilnojamo daikto savininką, o ne sukurti ar panaikinti teisę. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Bylos aplinkybės rodo, jog juridinio fakto – bendraturčio naudojimosi teisės, pasibaigimas, pasibaigus nuosavybės teisei buvo akivaizdus, nes naudojimosi teisė yra sudėtinė nuosavybės teisės dalis ir atskiras teismo sprendimas ar šalių susitarimas dėl bendraturčių naudojimosi teisės pasibaigimo, pasibaigus nuosavybės teisei, nereikalingas. Tai, kad pareiškėjas yra nekilnojamojo turto, kurio naudojimui reikalingas žemės sklypas, savininkas, suteikia jam teisę naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti sutinkamai su teisės aktais ne kaip žemės sklypo dalies bendrasavininkiui, o kaip naudotojui.

Pareiškėjas prašė priteisti 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.