Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. B. ir N. B. pareiškimą pareikštą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio – palikimo priėmimo - fakto nustatymo ir teismo leidimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja K. B. ir L. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Pareiškėjai ir L. B. santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. B. (el. b. l. 9). K. B. ir L. B. 2004 m. rugpjūčio 4 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune (el. b. l. 14). AB DnB bankas pareiškėjai K. B. ir L. B. suteikė paskolą buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, įsigijimui (el. b. l. 20-26, L. B. (duomenys neskelbtini) mirė (el. b. l. 6).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimai byloje yra nuoseklūs – pareiškėjos atstovė nurodo, kad pareiškėja po sutuoktinio L. B. mirties į notarą dėl paveldėjimo procedūrų nesikreipė, tačiau po jo mirties palikimą priėmė ir toliau faktiškai valdo kaip savo, moka mokesčius, paskolą bankui.

Iš rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už minėtą nekilnojamąjį turtą (el. b. l. 27, 28-34). Teismas vadovaudamasis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjos, jos atstovės paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, jog po sutuoktinio mirties pareiškėja visu po palikėjo mirties likusiu nekilnojamuoju turtu rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. pradėjo šį turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjos prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl leidimo palikimui priimti pagal turto apyrašą išdavimo ir termino atlikti veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu, atnaujinimo.

Teismo posėdyje paaiškėjo, jog po L. B. mirties paveldimo turto masę sudaro ne tik turto aktyvas (nekilnojamieji daiktai, kitas materialus ir nematerialus turtas), bet ir turto pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriui AB DnB bankui, VSDFV Kauno skyriui).

Nors CK normos tiesiogiai nedraudžia nepilnamečio vardu palikimo priimti faktiškai pradedant valdyti turtą, tačiau toks paveldėjimo būdas sukelia tam tikrą neapibrėžtumą, nepilnametis tampa atsakingas palikėjo kreditoriams visu savo turtu, be to, taip pažeidžiama CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta prievolė palikimą vaiko vardu priimti tik teismo leidimu.

Pažymėtina, kad nepilnamečio pareiškėjo N. B. atžvilgiu nustačius retrospektyvų juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, eliminimuojama galimybė palikimą priimti pagal apyrašą ir taip apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, t. y. nustatyti palikimą priėmusio asmens atsakomybės už palikėjo skolas apimtį.

Teismo nuomone, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, nepilnametis vaikas palikimą turėtų priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, tačiau tokiu būdu priimti palikimą galima tik atnaujinus terminą palikimui priimti. Nors nepilnamečio pareiškėjo atstovė prašo išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio N. B. vardu pagal turto apyrašą, tačiau dėl termino atnaujinimo nesikreipia. Teismas vadovaudamasis prioritetinėmis nepilnamečio pareiškėjo teisėmis, termino palikimui priimti klausimą išsprendžia savo iniciatyva.

Praleidęs 3 mėnesių terminą, nustatytą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos sūnus N. B. yra nepilnametis gimęs (duomenys neskelbtini) Byloje pateiktas mirties liudijimas patvirtina, jog nepilnamečio N. B. tėvas L. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Pareiškėja nurodė, kad sūnus yra nepilnametis, todėl neturėjo galimybės kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjos sūnus terminą priimti palikimą praleido dėl objektyvių priežasčių – palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis. Pati pareiškėja taip pat nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo sūnaus vardu. Teismas laiko, jog, būdamas nepilnametis ir negalėdamas savarankiškai ginti savo teisių ir teisėtų interesų, pareiškėjos sūnus dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių praleido įstatyme įtvirtintą terminą palikimui po tėvo mirties priimti. Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad N. B. dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl objektyvių priežasčių – buvo nepilnametis. Ši priežastis teismo vertintina kaip svarbi. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti N. B. įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo L. B. mirties.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą tėvams savo nepilnamečio vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. Bylos duomenimis L. B. turėjo skolų VSDFV Kauno skyriui, taip pat kreditorinį įsipareigojimą AB DnB bankui – paskolą buto įsigijimui (el. b. l. 17). Įvertinus tai, kad jo palikimą kartu su turtinėmis prievolėmis faktinio valdymo būdu priėmė K. B., todėl jos palikimo priėmimas nepilnamečio vaiko vardu pagal turto apyrašą užtikrintų, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebūtų nukreipiami (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. sausio 11 d. pažymoje dėl palikimo priėmimo nurodė, kad pareiškėjos K. B. šeima Vaiko teisių pasaugos skyriuje neregistruota. Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų palikimą nepilnamečio sūnaus vardu pagal turto apyrašą (el. b. l. 19). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjai išduotinas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal turto apyrašą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.53 straipsnis). Dėl palikimo nepilnamečio vaiko vardu priėmimo pareiškėja turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 576-578, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turto paveldėjimo tikslu.

Atnaujinti pareiškėjai K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio vaiko N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Išduoti pareiškėjai K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti nepilnamečio vaiko N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po jo tėvo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pagal turto apyrašą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismą.