Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė, veikianti Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos už komunalines paslaugas ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. lapkričio 14 d. 13.30 val.

5. 2024 m. lapkričio 6 d. ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Pažymėjo, kad atvejai, kai pastovioji įmokos dalis gali būti nemokama yra griežtai reglamentuoti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teisę nemokėti įmokos už atliekų tvarkymą pastoviosios dalies. Kintamos įmokos už atliekų tvarkymą dalies mokėjimas/nemokėjimas taip pat yra griežtai reglamentuotas, atvejų, kai įmokos kintama dalis gali būti nemokama, sąrašas yra baigtinis. Įmokos kintama dalis neskaičiuojama tik po nekilnojamojo turto savininko aktyvių veiksmų, t. y. prašymo pateikimo. Atsakovė prašymo dėl kintamos dalies nemokėjimo nepateikė, pažymų nepristatė, todėl įmokos kintama dalis pareiškėjai buvo priskaičiuota pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 27 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Elektrėnų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skyrimo“ Nr. TS283 ieškovė UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ paskirta Elektrėnų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi.

8. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta (ir byloje nekilo ginčo), kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei V. B. pagal 2004 m. sausio 14 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 227.

9. Anot ieškovės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalimi, 2020 m. vasario mėnesį atsakovei buvo pasiūlyta sudaryti atliekų tvarkymo sutartį, tačiau atsakovė tokios sutarties nesudarė, todėl nuo 2020 m. balandžio 1 d. atsakovei skaičiuojama įmokos kintama dalis kaip besinaudojančiai kolektyviniais konteineriais.

10. Byloje kilo ginčas dėl pareigos mokėti už suteiktas komunalines paslaugas (atliekų išvežimą). Ieškovė nurodo, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. atsakovei buvo suteikta komunalinių paslaugų už 87,17 Eur, kurių atsakovė neapmokėjo. Atsakovės teigimu, minėtame name atsakovė negyvena, paslaugos neteikiamos ir jomis ji nesinaudoja, todėl komunaliniai mokesčiai skaičiuojami nepagrįstai.

Dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

11. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 4 straipsnį, atliekų turėtojas nustatyta tvarka turi perduoti atliekas atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti jas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu.

12. Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015-08-26 sprendimu Nr. V.TS-137 patvirtintų Elektrėnų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių aktualios redakcijos 18 punktas numato pareigą atliekų turėtojams sudaryti atliekų išvežimo sutartys. Tokią pat pareigą nustato ir ATĮ, kurio 30¹ straipsnio 2 dalis numato, jog nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

13. Kaip minėta, atsakovė atliekų tvarkymo sutarties nesudarė, todėl laikytina, kad atsakovė yra sudariusi sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas.

14. Remiantis byloje pateikta pažyma-skaičiuote, už ginčo laikotarpį buvo apskaičiuota iš viso 87,17 Eur suma už suteiktas atliekų išvežimo paslaugas.

15. Įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiavimą, mokėjimą Elektrėnų savivaldybėje reglamentuoja 2019 m. vasario 28 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V.TS-28 „Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. V.TS-260 patvirtintų Elektrėnų savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimo“ bei 2020 m. spalio 28 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. VI.TS-249 „Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. V.TS-260 „Dėl Elektrėnų savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ir Elektrėnų savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinti Elektrėnų savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau - Nuostatai). Nuostatų 6.6 punkte nustatyta, jog įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas nekilnojamojo turto objektų savininkas ar įgaliotas asmuo privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Įmokos dydžius tvirtina savivaldybės taryba teisės aktų nustatyta tvarka (Nuostatų 9 punktas). Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims nustatoma įmoka, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios (Nuostatų 13 punktas). Įmokos dydžiai (kintamoji ir pastovioji dedamosios) nustatomi nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę objektų naudojimo paskirtį, susidariusį komunalinių atliekų kiekį, apmokestinamuosius parametrus bei priskirtas kintamas ir pastovias būtinąsias sąnaudas (Nuostatų 14 punktas). Įmoką privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, išskyrus Nuostatuose numatytas išimtis (Nuostatų 31 punktas).

16. Įmokos pastoviosios dalies mokėjimą reglamentuoja Nuostatų 15 punktas, kuris numato, kad pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų, nurodytų Nuostatų 1 priede, savininkai ar įgalioti asmenys. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. Įmokos kintamos dalies mokėjimą bei atleidimą nuo mokėjimo reglamentuoja Nuostatų 16-21 punktai, kurie numato, kad: „16. Kintamąją įmokos dedamąją moka visi nekilnojamojo turto objektų, nurodytų Nuostatų 1 priede, savininkai ar įgalioti asmenys, išskyrus Nuostatų 17 p. išvardytus asmenis; 17. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai ar jų įgalioti asmenys, savivaldybės nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip 3 mėnesiai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos; 18. Nekilnojamojo turto objektų savininkai ar įgalioti asmenys, deklaruodami, kad nesinaudoja ir nesinaudos nekilnojamuoju turtu, taip pat deklaruoja, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus gyvenama arba vykdoma ūkinė veikla; 19. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba jo įgaliotas asmuo, norintis, kad jam nebūtų skaičiuojama kintama įmokos dalis, turi pateikti prašymą (2 priedas) bei dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamuoju turto objektu nesinaudoja ir nesinaudos (jei tokie yra); 20. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, per 30 kalendorinių dienų nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, už deklaruotą laikotarpį pateikia komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui šiuos dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudota: 20.1. licencijuoto elektros energijos tiekėjo pažymą apie suvartotos elektros energijos kiekį už praėjusius dvejus metus. Sunaudotas elektros energijos kiekis per mėnesį neturi viršyti 15 kWh? 20.2. vandens tiekėjo pažymą apie suvartotą geriamojo vandens kiekį už praėjusius metus, kai vanduo tiekiamas centralizuotai. Sunaudotas vandens kiekis per mėnesį neturi viršyti 0,1 m3; 21. Nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius už deklaruotą laikotarpį apskaičiuoja kintamosios įmokos dedamosios dydį. Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui dokumentai ar jų kopijos pateikiami periodiškai, bet ne dažniau nei 2 kartus per metus.“

17. Taigi, kaip matyti iš minėtų teisės aktų nuostatų, tai, kad tarp atsakovės ir ieškovės nėra pasirašytos komunalinių atliekų tvarkymo sutarties, nereiškia, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės sumokėti skolą už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas, o atsakovė neturi pareigos už tai ieškovei sumokėti. Nors sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau pagal ATĮ nuostatas nereiškia, jog asmuo nesinaudoja atliekų tvarkymo sistema. Atsakovė yra nekilnojamojo turto objektų (gyvenamojo namo su priklausiniais) savininkė, todėl ji kaip Elektrėnų savivaldybės gyventoja taip pat privalo mokėti nustatytą komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo mokestį, nepaisant to, ar turi komunalinių atliekų, nuo to nėra atleista. Kita vertus, atsakovė teigia, kad nurodytu laikotarpiu ji jokių atliekų neturėjo ir ieškovė faktiškai jų nešalino, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų, kad jai priklausančiame gyvenamajame name būtų įvykusi statinio avarija, namo naudojimas būtų sustabdytas ar atsakovė būtų deklaravusi, kad tam tikru laikotarpiu nesinaudos gyvenamuoju namu. Taigi atsakovė neįrodė, kad jai priklausančiame gyvenamajame name atliekos nesusidaro ir jų nereikia pašalinti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teisę nemokėti įmokos už atliekų tvarkymą pastoviosios arba kintamos dalies, prašymo ir pažymų ieškovei neteikė. Taigi atsakovei įmokos buvo priskaičiuotos pagrįstai.

18. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

19. Esant nustatytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, pripažintina, kad atsakovė, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, privalo mokėti įmokas už atliekų tvarkymą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 87,17 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

20. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės delspinigius. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Ieškovė atsakovei už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. apskaičiavo 2,62 Eur delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove už jai suteiktas paslaugas, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 2,62 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalis, UAB Elektrėnų komunalinis ūkis generalinio direktoriaus 2014 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. TK-46 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 89,79 Eur (87,17+2,62) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

22. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 22 Eur žyminis mokestis. Todėl vadovaujantis tuo, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 22 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

23. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 17,89 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės yra priteistina 17,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279, 441 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“, juridinio asmens kodas 181613656, iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 87,17 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų ir 17 ct) skolą, 2,62 Eur (dviejų eurų ir 62 ct) delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (89,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,89 Eur (septyniolikos eurų ir 89 ct) bylinėjimosi išlaidas (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.