Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, V. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Patikslintame pareiškime teigiama, kad 1996 m. iš likviduojamos (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ir B. M. už pajų ir grynus pinigus nusipirko pastatą „veršidė“ su priestatu „stoginė“, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre šie pastatai neįregistruoti, juridiškai jie niekam nepriklauso. Žemė ant kurios stovi pastatai ir aplink juos, priklauso valstybei, žemės sklypas nėra suformuotas. Pareiškėjas ūkininkas ir minėtus pastatus naudoja savo reikmėms, nepertraukiamai nuo įsigijimo, o 2010 m. gruodžio 20 d. atpirko jų dalį iš V. M.. V. M. į minėtus pastatus nepretenduoja. Pareiškėjas šiuos pastatus valdo kaip savo, juos prižiūri remontuoja. Pareiškėjo valdymas yra teisėtas, jis niekada nebuvo nutrūkęs, tęsiasi daugiau kaip 10 metų. Pastatai niekam neperleisti, neįkeisti, vykdomųjų raštų nėra gauta. Į minėtus pastatus niekas nepretenduoja. Pastatai yra inventorizuoti 2010 m. balandžio 16 d., jiems suteiktas reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas „veršidė“ inventorizacijos byloje pažymėtas (duomenys neskelbtini) yra vieno aukšto (aukštis 3,80 m), 31,70 m ilgio, 9,59 m pločio, bendro ploto 278,38 m2. Pamatai yra betoniniai, sienos ir perdangos gelžbetoninės, stogas šlaitinis asbestcementis, pertvaros plytinės, grindys monolitinės, yra 16 medinių langų, 2 medinės durys. Viduje yra 3 patalpos 14,43 m2, 7,82 m2 ir 256,13 m2. Priestatas „stoginė“ inventorizacijos byloje pažymėtas (duomenys neskelbtini) yra vieno aukšto (aukštis 2,50 m) 13,32 m ilgio ir 5,28 m pločio. Pamatai mediniai, sienos medinės su karkasu, stogas šlaitinis asbestcementis. Pareiškėjui juridinis faktas reikalingas nustatyti tam, kad galėtų atlikti pastatų teisinę registraciją ir laisvai disponuoti savo turtu, bei galėtų išsipirkti iš valstybės žemę po pastatais ir prie pastatų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Įgyjamoji senatis yra vienas iš privačios nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Tam, kad būtų galima pripažinti, jog daiktas tapo privačia nuosavybe įgyjamosios senaties būdu, turi būti nustatyta CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

7. Kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pirkimo – pardavimo aktu (duomenys neskelbtini) pardavė fermą esančią (duomenys neskelbtini) už 2 000 Lt, S. S. ir B. M. Iš pateiktos B. M. mirties liudijimo kopijos matyti, kad B. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, jog B. M. palikimą priėmė jo sutuoktinė V. M. 2010 m. gruodžio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, jog V. M. pardavė statinio dalį (veršidę), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkininkui S. S., už 10 000,00 Lt. Pateikta 2022 m. sausio 27 d. VĮ Registrų centro pažyma „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą“, patvirtina, jog pastatas – veršidė ir daiktinės teisės į jį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistruoti. Iš 1996 m. liepos 11 d. Kaišiadorių ART viršininkės pažymos matyti, kad likviduojant (duomenys neskelbtini), S. S. ir B. M. buvo parduota veršidė esanti (duomenys neskelbtini), kurios indeksuota likutinė vertė buvo 69 000 rublių. Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, matyti, jog statinys (statiniai), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užima 278,38 m2 plotą, pastatyti 1974 m.

8. Šie duomenys, patvirtina, kad nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus (veršide ir stogine), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistruotos.

9. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pateikė teismui rašytinę informaciją, kad savivaldybės administracijoje nėra jokių duomenų apie nekilnojamąjį daiktą – pastatus (veršidę ir stoginę), esančius (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie pastatai nėra įtraukti į Kaišiadorių rajono savivaldybės balansą, nėra registruota savivaldybės nuosavybės teisė ar išlikusių dokumentų paneigiančių ar patvirtinančių pareiškėjo nurodytus faktus, susijusius su (duomenys neskelbtini) priklausiusiais pastatais ar jų pardavimu.

10. Byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog egzistuoja įstatyme išvardintų sąlygų visuma nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Pareiškėjas nėra pastatų (veršidės ir stoginės) registro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Kitų asmenų nuosavybės teisė į statinius neįregistruota. Jie nėra įregistruoti nei valstybės, nei savivaldybės vardu, nėra įrašyti į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą ir statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūra nėra vykdoma. Informacinėse sistemose nėra duomenų, kad būtų pripažinta Statinių savavališka statyba. Statiniams kaip nekilnojamiesiems daiktams yra parengta kadastrinių matavimų byla.

11. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis valdo statinius daugiau nei 10 metų. Pareiškėjas statinius valdo atvirai, nepertraukiamai. Rūpinasi statinių fizine ir technine būkle.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad veršidė su stogine pradėta valdyti teisėtai, sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai ir teisėtai valdoma daugiau nei 10 metų. Visą valdymo laiką pareiškėjas statinius valdo kaip savo, t. y. elgiasi kaip jų savininkas, naudojasi jais, esant įsitikinus, kad nėra asmenų, turinčių nuosavybės teisę į jas. Nėra pagrindo vertinti, jog sstatiniai yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Per nustatytą terminą paaiškėjo, nesant suinteresuotų asmenų, reiškiančių pretenzijas į ginčo pastatą. Byloje suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Teismas įvertinęs rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

13. Pareiškėjas nagrinėjamu teisiniu pagrindu gali būti pripažintas sąžiningu niekam nuosavybės teise nepriklausančio daikto valdytoju ir reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jam nuosavybės teisę į jo valdomą pastatą, kadangi jo reikalavimas atitinka CK 4.47 straipsnyje nustatytas sąlygas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Nustačius CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visumos buvimą, pareiškėjo pareiškimas laikomas pagrįstu ir tenkintinas.

14. Iš pareiškėjo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 24,01 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus (veršidę ir stoginę) – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.