Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutarimo, kuriuo V. B. nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį (redakcija iki 2019-01-01) 1 350 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;

- pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2019-01-01) 700 Eur bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinus, V. B. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 350 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 8 d., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiuojančio automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo V. B., ir „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri priklauso E. M., tuo E. M. buvo padaryta 392,13 Eur turtinė žala. Šiais savo veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 219.1, 221 punktų reikalavimus bei padarė nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Apeliantas skunde teigia, kad jam administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik 2019-03-29, nors paskutinis procesinis veiksmas byloje buvo atliktas 2019-01-11, kai buvo gautas įrašas iš Klaipėdos bendrojo pagalbos centro. ANK 608 straipsnis, reglamentuojantis administracinio nusižengimo protokolo surašymą, nenumato termino, per kurį kaltininkui privalo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau numato, kad administracinio nusižengimo protokolas turi būti surašytas dalyvaujant teisės pažeidėjui. ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Iš bylos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas V. B. buvo surašytas jam dalyvaujant (b. l. 3), nuo 2019-01-11 iki 2019-04-03, kai administracinio nusižengimo byla buvo perduota Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams byloje buvo atliekami procesiniai veiksmai: buvo gauta informacija iš VĮ „Regitra“ apie V. B. ir E. M. vardais registruotas transporto priemones, gauti duomenys iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dėl nukentėjusiajam E. M. padarytos turtinės žalos dydžio, gauti duomenys apie V. B. ankstesnius teistumus bei baustumus bei išsiųstas užklausimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie įvykio metu V. B. naudotą automobilį. Be to, 2019-03-29 V. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Taigi, iš šių paminėtų aplinkybių matyti, kad administracinio nusižengimo byloje procesiniai veiksmai buvo atliekami iki pat bylos perdavimo nagrinėti teisme dienos. Dėl to neteisus apeliantas, jog paskutinis procesinis veiksmas buvo atliktas tik 2019-01-11.

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad policijos pareigūnai nenustatė automobilių susidūrimo vietos, nes nebuvo rasti stabdymo ar važiavimo pėdsakai, nepateikė teismui pažymos apie įvykio metu buvusias meteorologines sąlygas, oro temperatūrą, todėl neaišku, kokia kelio dangos būklė buvo įvykio metu, nematuotas variklio šiltumo laipsnis. Šie apelianto argumentai yra iš dalies pagrįsti, nes tiksli automobilių susidūrimo vieta nenustatyta, kadangi E. M. pripažino savo apgadintą automobilį patraukęs į kelkraštį, kad netrukdytų eismo saugumui, o 2019-09-11 ekspertizės akto Nr. 11Š-81(19) 11Š-99(19) išvadų 2 punkte nurodyta, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko ne automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovint eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotoje padėtyje (b. l. 148–153). Taigi, V. B. automobilis taip pat buvo patrauktas iš tikrosios eismo įvykio vietos. Iš Šiaulių AVPK Raseinių PK policijos pareigūno R. K. 2018-12-14 pateiktos eismo įvykio informacijos matyti, kad joje nurodytos įvykio aplinkybės: dangos būklė (apsnigta), kelio dangos rūšis (asfaltbetonis, cementbetonis), meteorologinės sąlygos (rūkas), paros metas (tamsus paros metas) (b. l. 92–93). Taip pat iš byloje esančių fotonuotraukų, liudytojų parodymų, ekspertizės akte užfiksuotų duomenų matyti, kad kelio danga buvo padengta sniegu, eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu. Taigi, papildomai užklausti apie eismo įvykio sąlygas – oro temperatūrą, kitas meteorologines sąlygas – nebuvo būtinybės.

Apeliaciniame skunde V. B. teigia, kad jis jam inkriminuotų administracinių nusižengimų nepadarė, kad teismas nepagrįstai nesirėmė jo ir jo žmonos S. B. parodymais, jo skambučio bendruoju pagalbos centro telefonu įrašu. Taigi, skunde apeliantas ginčija teismo padarytą įrodymų vertinimą.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog V. B. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės nusižengimus.

V. B. neneigė, kad byloje tiriamo eismo įvykio metu jis buvo neblaivus. Aplinkybę, kad įvykio metu V. B. buvo neblaivus patvirtina ir nukentėjusiojo E. M., liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys.

V. B. parodė, kad jam žmona pasakė, jog kažkas įvažiavo į jų prie konteinerių pastatytą automobilį, jis išbėgo į kiemą ir ten pamatė kaip E. M. atbuline eiga važiuoja iš kiemo, todėl pradėjo skambinti policijai, o E. M., pamatęs, kad jis diktuoja automobilio numerius, sustojo gatvėje. Nors tokius V. B. parodymus patvirtina jo paties paaiškinimas, rašytas po įvykio praėjus keturioms paroms (b. l. 14), apelianto žmonos S. B. paaiškinimas (b. l. 15) bei V. B. skambučio bendruoju pagalbos centro telefonu įrašas, tačiau vertinant šiuos įrodymus, juose yra prieštaravimų. Pirmiausia, pats apeliantas teigė, kad jis automobilio nevairavo, kad į jo stovintį automobilį važiuodamas atbuline eiga iš kiemo atsitrenkė E. M.. Tokią V. B. versiją paneigia 2019-09-11 ekspertizės akto Nr. 11Š-81(19) 11Š-99(19) 2 punkte pateikta eksperto išvada, jog transporto priemonių susidūrimas įvyko ne automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovint eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotoje padėtyje (b. l. 148–153). Taip pat iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad jokių kito automobilio pėdsakų link stovinčio apelianto automobilio nėra, matosi tik V. B. automobilio vėžės, jokių susidūrimo pėdsakų šioje vietoje neužfiksuota. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 5–6, 8–9) nurodyta, kad apžiūrint V. B. automobilį, jo variklio gaubtas buvo šiltas. Tokias aplinkybes teisme patvirtino ir policijos pareigūnai. Šie paminėti duomenys rodo, kad V. B. automobiliu buvo neseniai važiuota ir automobilis buvo apgadintas ne jo stovėjimo vietoje. Tai paneigia paties V. B. parodymus, jog E. M. atsitrenkė į stovintį automobilį.

Savo paaiškinime bei teisme V. B. nurodė, kad apie apgadintą jo automobilį jam pranešė jo žmona S. B., tačiau skambindamas bendruoju pagalbos centro telefonu apeliantas pranešė, jog apie įvykį jam pranešė telefonu paskambinę žmonės. Nors kaip liudytoja teisme apklaustos S. B. parodymai, jog ji pro langą matė šviesas ir išgirdo nestiprų garsą bei pasakė savo vyrui, jog į jų automobilį įvažiavo, patvirtina V. B. parodymus, tačiau liudytojos parodymais abejoti duoda pagrindą tai, kad ji yra apelianto sutuoktinė, kad apie įvykio aplinkybes paaiškinimą policijos pareigūnui davė praėjus keturioms paroms po įvykio. Apeliantas teigia, kad netikėti jo žmonos S. B. parodymais nėra pagrindo, nes jų tarpusavio santykiai yra įtempti, jis yra teistas už smurtavimą jos atžvilgiu, pradėtas skyrybų procesas, todėl S. B. neturi pagrindo duoti melagingų, jam palankių parodymų. Toks V. B. teiginys yra nepagrįstas, nes eismo įvykio metu V. B. naudoto automobilio valdytoja pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį buvo S. B., kuri pagal sutarties 6.2. punktą yra atsakinga už tai, kad naudojantis transporto priemone nebūtų pažeisti KET reikalavimai, priemonė nebūtų naudojama neteisėtai veiklai (b. l. 72–78). Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo informuota apie tai, kad automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu, kaip tai numatyta sutarties 6.12.1. punkte. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad S. B. yra suinteresuota, kad ji nebūtų atsakinga už sutarties nesilaikymą. Be to, byloje pateiktas kiemo panoraminis vaizdas patvirtina, kad iš daugiabučio namo paskutinės laiptinės ketvirto aukšto, kuriame pripažino gyvenantis apeliantas, yra sudėtinga matyti įvykio vietą (b. l. 129). Sugretinus liudytojos S. B. parodymus ir V. B. skambučio bendruoju pagalbos centro telefonu įraše užfiksuotus duomenis, nelogiška, kad V. B., kuris jau buvo nusirengęs ir atsigulęs miegoti, per labai trumpą laiką spėjo atsikelti, apsirengti, išbėgti iš ketvirto aukšto, paskutinės namo laiptinės, nubėgti per visą namo kiemą iki gatvės ir pamatyti nuvažiuojantį E. M. automobilį, paskambinti į pagalbos centrą, pranešti automobilio modelį ir valstybinius numerius.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. B. ir jo sutuoktinės parodymus vertino kaip nepatikimus bei prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams ir jais nesivadovavo priimdamas skundžiamą sprendimą.

V. B. kaltę, kad jis, važiuodamas paskui E. M. automobilį, nesilaikydamas saugaus atstumo, atsitrenkė ir apgadinęs E. M. automobilį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo E. M. parodymai.

Nukentėjusysis parodė, kad tą naktį tarp jo ir V. B. įvyko konfliktas, kad į kiemą įvažiavęs V. B. keikdamasis iššoko iš automobilio, priėjo prie jo ir jiedu susistumdė, kad po to jam išvažiavus iš kiemo į gatvę, V. B. savo automobiliu važiavo jam iš paskos „prilipęs“ prie jo automobilio galo, įjungęs ilgąsias šviesas, kad prie sankryžos stabtelėjo ir sukant pajuto kaip V. B. įvažiavo į jo automobilį. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad jis ir V. B. sustojo, išlipo, V. B. pradėjo šaukti, rėkti, bandė suduoti, elgėsi neadekvačiai, kad po to V. B. savo automobilį apsuko, įvažiavo į kiemą ir pastatė automobilį prieš konteinerius, kad V. B. nuolat kažkam skambinėjo, tarėsi. E. M. parodė, kad V. B. kurį laiką buvo dingęs ir vėliau atsirado persirengęs, apsiavęs šlepetėmis. Tokias įvykio aplinkybes E. M. nurodė iš karto po įvykio į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, savo paaiškinime. E. M. parodymus patvirtina liudytojais apklaustų policijos pareigūnų E. S., R. K. parodymai, jų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys (b. l. 5-6, 8–9), E. M. skambučio bendruoju pagalbos centro telefonu įraše užfiksuoti duomenys apie įvykusį eismo įvykį, liudytojos V. B. paaiškinime ir teisme duoti parodymai, jog jai atvykus į įvykio vietą, V. B. elgėsi neadekvačiai, grasino jai, ginčijosi su E. M. apie tai, kas įvyko, „bet ne apie tai, kad automobilio jis nevairavo“, kad po to V. B. nuėjo, atvyko policija ir V. B. atsirado jau apsiavęs šlepetėmis ir policijai aiškino, kad automobilio nevairavo. Paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad nukentėjusiojo E. M. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina liudytojų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti E. M. parodymais nėra pagrindo. Nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad E. M. „susimokė“ su policijos pareigūnais ir jie jį apkalba“, tačiau toks apelianto teiginys tėra deklaratyvus teiginys, nes pats apeliantas nenurodė jokių argumentų, kodėl jis taip mano.

Siekiant byloje išsiaiškinti eismo įvykio mechanizmą ir patikrinti tiek nukentėjusiojo, tiek apelianto versiją dėl eismo įvykio aplinkybių, buvo paskirta teismo ekspertizė. Šiame ekspertizės akte (b. l. 148–153) nurodyta, kad minėti automobiliai buvo susidūrę, kad automobilių susidūrimas įvyko ne automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovint eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotoje padėtyje, kad transporto priemonių sugadinimai galėjo susidaryti tiek automobiliui „Ford Mondeo“ važiuojant kairio posūkio kreive ir link jo artėjančiam užstabdytam automobiliui „VW Passat“ kairiojo šono priekine dalimi atsitrenkus į automobilio „Ford Mondeo“ galinį dešinį kampą, tiek automobiliui „Ford Mondeo“ važiuojant atgal bei galiniu dešiniu kampu atsitrenkiant į stovinčio automobilio „VW Passat“ kairiojo šono priekinę dalį. Ekspertizės akte nurodyta, kad negalima nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, nes transporto priemonės apžiūrai nebuvo pateiktos. Iš bylos matyti, kad nukentėjusiojo automobilis buvo suremontuotas pardavimui, o V. B. naudotą automobilį nutraukus sutartį atsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nors ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, tačiau ekspertas nustatė, kad automobilių susidūrimas įvyko ne automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovint eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotoje padėtyje. Ši išvada patvirtina nukentėjusiojo E. M. parodymus, jog V. B. jį „taranavo“, ir paneigia apelianto parodymus, jog E. M. važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį. Taigi, dėl įvykusio eismo įvykio kaltas yra ne nukentėjusysis E. M., kaip tvirtina V. B., o jis pats. Dėl to apygardos teismas pripažįsta, kad V. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, visaip siekė išvengti atsakomybės, nuslėpdamas esmines eismo įvykio aplinkybes, jas traktavo melagingai.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, laikydamasis ANK 567, 569 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, V. B. veikoje teisingai nustatė ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, pripažįstant, kad V. B. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, yra pagrįstas.

Tačiau apygardos teismas nustatė, kad skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad V. B. pripažįstamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarė rašymo apsirikimą, nes V. B. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, skundžiamo nutarimo nustatomojoje bei motyvuojamoje dalyse apylinkės teismas nurodė, kad V. B. padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Be to, iš V. B. paskirtos nuobaudos dydžio matyti, kad paskirtoji nuobauda – bauda neatitinka ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos (skiriama bauda nuo 850 iki 1500 Eur; vidurkis būtų 1175 Eur). Taigi, pirmosios instancijos teismas nutarimo rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą, kuris ištaisytinas (ANK 638 straipsnis). Dėl to skundžiamas nutarimas tikslinamas, nurodant teisingą ANK straipsnį ir jo dalį.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad V. B. už jo padarytus administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos yra per didelės, jos yra artimos ANK 423 straipsnio 3 dalies ir ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkiams, mažinti šias nuobaudas nėra teisinio pagrindo. Be to, apeliaciniu skundu V. B. neginčija jam paskirtų nuobaudų dydžio.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl V. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 638 straipsniu,

nutaria:

Atmesti V. B. apeliacinį skundą.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutarimo rezoliucinę dalį patikslinti, nurodant, kad 700 Eur bauda V. B. paskirta ne pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2019-01-01), o pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2019-01-01).

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.