Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams;

2) Vilniaus m. apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 70 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus m. apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 40 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2025 m. liepos 25 d. apie 23.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesterio rodmuo 2,61 promilės girtumo), žodinio konflikto metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo savo sugyventinės L. Ž. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinės pusės akį, dėl ko L. Ž. patyrė fizinį skausmą, taip savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. Ž..

Teisiamajame posėdyje apklaustas A. K. parodė, kad kaltinimą supranta, kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi. Pažymi, kad įvykio dieną jie kartu su nukentėjusiąja gėrė, iškilo klausimas dėl pinigų. Jis dirbo Vokietijoje, pervedė pinigus 1 600 Eur. Jis paėmė L. Ž. kortelę, bet telefonu pervedė jai pinigus, kad nusiimti. L. Ž. nedavė savo kortelės, o davė draugui, kuris nuėmė pinigus. Jis atėjo – nėra pinigų. Sako „užmokėk už butą“. Jis sako „pinigų nėra“. Pripažįsta, kad panaudojo fizinį smurtą, trenkė, nes kaltino, nors nieko nepadarė. Po to kai sudavė, išėjo į virtuvę ir ten sėdėjo, o nukentėjusioji paskambino policijai, jis sėdėjo ramiai ir laukė policijos. Sutinka, kad įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aprašytomis aplinkybėmis. Poelgį vertina blogai, tai ne pirmas kartas. Nors priklausomybės alkoholiui neturi (2 t., b. l. 4-7).

Iš 2025 m. rugsėjo 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Šio nusikaltimo objektyvusis požymis pavojinga veika gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, pavojingi padariniai – nežymiu sveikatos sutrikdymų ar fiziniu skausmu. Mušimas ar kitoks smurtavimas (fizinis smurtas) reiškia neteisėtą tyčinį poveikį žmogaus kūnui, kuris gali pasireikšti kaip vienkartinis ar daugkartinis fizinis, mechaninis, cheminis terminis ar kt. poveikis žmogaus kūnui: smogiant ranka, koja, smaugiant, stumiant, tempiant gulintį ir pan.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį taikyti nepakanka vien tik fizinio smurto, būtina nustatyti, kad kilo pavojingi padariniai, t. y. nukentėjęs asmuo pajautė fizinį skausmą, kitas fizines kančias arba buvo nežymiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus bendrojo ar profesinio darbingumo. Nustatant pavojingus padarinius, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Pagal teismų praktiką svarbu, kad skausmo pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017, Nr. 2K-128-895/2019).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. K. veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad kaltinamasis A. K. 2025 m. liepos 25 d. apie 23.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesterio rodmuo 2,61 promilės girtumo), žodinio konflikto metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo savo sugyventinės L. Ž. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinės pusės akį, dėl ko L. Ž. patyrė fizinį skausmą, taip savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. Ž..

Tokias aplinkybes patvirtino kaltinamasis A. K. duodamas parodymus teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Paaiškino, kad įvykio dieną jie kartu su nukentėjusiąja gėrė, konfliktas kilo dėl pinigų. <...> Pripažįsta, kad panaudojo fizinį smurtą, trenkė, nes kaltino, nors nieko nepadarė. Po to kai sudavė, išėjo į virtuvę ir ten sėdėjo, o nukentėjusioji paskambino policijai, jis sėdėjo ramiai ir laukė policijos. Sutinka, kad įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aprašytomis aplinkybėmis. Poelgį vertina blogai, tai ne pirmas kartas. Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios L. Ž. parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tarp jų: pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (t. 1, b. l. 1-13); Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas (t. 1, b. l. 71-74); BODY kamerų įrašai (t. 1, b. l. 76-81) ir kt.

Remiantis pirmiau išdėstytu, pripažintina, kad A. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai, šeimos nariui, vienu trauminiu poveikiu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai turėjo įtaką nusikalstamos veikos padarymui. Tai patvirtina byloje esantys alkotesterio kvitai, kuriuose matyti, kad kaltinamajam nustatytas 2,61 promilių neblaivumas. Šie duomenys patvirtina, kad buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis.

Vertinant A. K. asmenybę, nustatyta, jog jis yra darbingo amžiaus, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba, plytelių klojėju, statybininku. Praeityje teistas, taip pat už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, skiriamas buvo areštas su bausmės vykdymo atidėjimu. Pažymėtina, kad paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. paskirta arešto bausmė, paskirtą bausmę 2025 m. balandžio 24 d. atliko (1 t., b. l. 86-90). Per penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 101-107). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam A. K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės atėmimas, ir jos dydis – 9 mėnesiai.

Šiai išvadai turi įtakos ankstesni kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio. Pažymėtina, kad 2023 m. birželio 29 d. priimtu baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta arešto bausmė su bausmės vykdymo atidėjimu, taip pat teistas 2024 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu taip pat arešto bausme (bausmę atlikęs), tačiau tai rodo, kad sistemingai smurtauja prieš savo sugyventinę L. Ž.. Nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Išanalizuoti teismo sprendimai rodo, kad veikų pobūdis panašus, pasireiškia smūgių sudavimu sugyventinei, jos pastūmimu, nors smurtas nėra intensyvus, asmuo veikia tyčia ir yra abejingas padarinių kilimui.

Išanalizuoti bylos duomenys, leidžia daryti išvadą, kad padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, o priešingai, rodo polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. K. už nusikalstamą veiką, skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Šiuo atveju, įvertinus tai, kad A. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje teistas, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenų, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmę, 2025 m. balandžio 24 d. atliko, paleistas Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamasis A. K. yra atlikęs arešto bausmę. Pažymėtina, kad teismas neturi duomenų, kad yra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu, taip pat kaltinamasis teismo posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį, įvardino problemas, nurodė, kad šiuo metu dirba, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Teismas įžvelgia A. K. norą keistis ir keisti savo gyvenimą, todėl tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai A. K. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir galima jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti 2 metų laikotarpiui. Teismas suteiks šansą A. K. pakeisti savo elgesį bei mąstymą (gyvenimo būdą), neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo gyvenimo pokyčių siekti specialistams prižiūrint ir koreguojant kaltinamojo elgesį.

Pabrėžtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimą ir asmens pasiuntimą į pataisos įstaigą teismo paskirtos bausmės atlikimui.

Vadovaujantis 75 straipsnio 6 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajam A. K. skirti šiuos įpareigojimus:

1) dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, tuo atveju jeigu kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymas bus panaikintas, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. liepos 26 d. 15.34 val. iki 2025 m. liepos 28 d. 15.33 val. (dvi dienos) (1 t., b. l. 112-115, 148-150), išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 75 straipsnio 7 dalį, teismas asmeniui, gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, to paties straipsnio 8 dalis numato, kad skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. Baudžiamųjų poveikių priemonių rūšys, numatytos BK 67 straipsnyje.

Prokuroras prašė skirti įpareigojimą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra duomenų apie konfliktinius santykius tarp šeimos narių (sugyventinių), kurių sprendimui pasirenkami ir smurtinio pobūdžio metodai, sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti gali padėti baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi kaltinamasis A. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl yra tikslingą paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose. Be to, pažymėtina, kad kaltinamasis praeityje yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, bei apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tokios programos išklausymas padės ateityje konfliktus spręsti kitokiais metodais, valdyti savo emocijas. Teismas nustato 1 metų terminą, per kurį šie įpareigojimai turi būti įvykdyti.

Kaltinamajam A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. Ž., 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 27 d. iki 2026 m. vasario 27 d. Įpareigoti įtariamąjį A. K., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. Ž., nesiartinti arčiau nei 200 m atstumu prie nukentėjusiosios L. Ž., nesilankyti būste esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nukentėjusioji L. Ž. (2 t., b. l. 11-13) – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. lapkričio 27 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. K. (2 t., b. l. 18).

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. K. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, paskirtas pripažinus būtinu jo gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažintinas būtinu, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke, ant galinio pirmojo tomo vidinės pusės viršelio, kompaktinis diskas su garso įrašais ir L. Ž. medicininiais dokumentais, saugomas užklijuotame voke ant galinio antrojo tomo vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5 punktu, A. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, tuo atveju jeigu kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymas bus panaikintas, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. liepos 26 d. 15.34 val. iki 2025 m. liepos 28 d. 15.33 val., išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 72² straipsniu, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą vykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 72⁵ straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. Ž., įpareigojant A. K. nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. Ž., nesiartinti arčiau nei 200 m atstumu prie nukentėjusiosios L. Ž., nesilankyti būste esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nukentėjusioji L. Ž. – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke, ant galinio pirmojo tomo vidinės pusės viršelio, kompaktinį diską su garso įrašais ir L. Ž. medicininiais dokumentais, saugomą užklijuotame voke ant galinio antrojo tomo vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.