Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2015-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-72-354/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-07-07Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-09-11Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-07
Bylos Nr.
1-72-354/2015
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00318-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Gražvydas Poškus
Civilinis ieškovas
V. G., N. G., K. G.
Kaltinamasis
R. L.
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė, Algirdas Zakrasas
Baudžiamoji byla Nr. 1-72-354/2015Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00318-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.2.2; 1.2.3.1; 1.2.14.1.2.4; 1.1.8.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.7.9; 2.1.15.1; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Renatai Kovierei, Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. G., N. G., jų ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės K. G. atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

kaltinamajam R. L.,ekspertui Henrikui Daujotui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 2009 m. gruodžio 14 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 63 str. laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn., vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 178 str. 2 d.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. tyčia nužudė žmogų, o būtent: laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 27 d. iki 2014 m. balandžio 28 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), K. G. sodyboje, tiksliai nenustatytoje įvykio vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius rankomis K. G. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas muštines žaizdas abiejuose antakiuose, nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, pogleivines kraujosruvas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, kraujosruvą kairės akies obuolio odenoje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, pareinančias į skruostus, viršutinėje lūpoje ir kairėje smakro pusėje, kraujosruvas abiejų smilkinių minkštuosiuose audiniuose, bei tyčia peiliu sudavė K. G. į kaklą, padarydamas pjautinę žaizdą dešinėje kaklo pusėje ir taip K. G. įstumdamas į tvenkinį, ten dėl mechaninės asfikcijos vandenyje nukentėjusysis K. G. mirė, taip tyčia nužudė K. G..

Be to, kaltinamasis R. L. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 27 d. iki 2014 m. balandžio 28 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš K. G. sodybos pagrobė televizorių ,,Samsung“, 231,71 Eur vertės, ir pasinaudodamas K. G. paliktu automobilyje užvedimo raktu pagrobė K. G. priklausantį 2896,20 Eur vertės automobilį ,,Ford Transit“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso pagrobė 3127,40 Eur vertės K. G. turtą.

Įrodymai

Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 27 d. dirbo pas K. G. pagalbiniu darbininku, pas pastarąjį ir gyveno, miegodavo su K. G. vienoje patalpoje, skirtingose lovose. Įvykio dienos ryte, atlikus ūkio darbus, K. G. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), po to jis grįžo, jie pasišėrė gyvulius ir vakare K. G. pasiūlė išgerti. Jie dviese išgėrė du butelius po 0,5 litro stipraus alkoholio, po to išgėrė alaus. Jau buvo tamsu, jis pasijuto apsvaigęs ir nuėjo miegoti, o K. G. pasiliko. Bemiegant jis pajuto kažką už nugaros, pusnuogis K. G. bandė nurengti jam rūbus. Jis pašoko, klausė K. G., ar pastarajam viskas gerai su protu. Nežino, kas K. G. užėjo, visada, kiek dirbo, K. G. būdavo normalus žmogus. Tuomet jis greit šoko iš lovos, apsirengė ir nuėjo į tą kambarėlį, kur gėrė. Po to ten atėjo ir K. G., buvo apsirengęs. K. G. pradėjo liesti jo kojas, tada jis trenkė kumščiu pastarajam į veidą, trenkė į šoną, bet K. G. nenugriuvo ir nesuklupo. Patalpoje jis daugiau nesudavė smūgių K. G., bet pasiėmė peilį, norėjo K. G. pagąsdinti, kad nebelįstų, išbėgo į lauką. Lauke jis ėjo atbulas šonu link „prūdo“, o K. G. ėjo link jo. Lauke buvo tamsu. Nepamena, ar sodyboje buvo apšvietimas. „Prūdas“ yra apie 20 m nuo namo. Eidamas link „prūdo“, kumščiu jis sudavė nukentėjusiajam į veidą ir šoną. Galėjo būti, kad nukentėjusiajam iš viso sudavė 7 smūgius, visą laiką turėjo peilį. Smūgius nukentėjusiajam sudavė gindamasis. Prie „prūdo“, sukdamasis jis įpjovė K. G. į kaklą. Buvo rasa, K. G. paslydo ir įkrito į „prūdą“. Įkritęs į „prūdą“ K. G. pradėjo taškytis. Jis (kaltinamasis) nebandė nukentėjusiajam padėti, buvo išsigandęs, jam buvo šokas, peilį įmetė į „prūdą“. Po to į „prūdą“ įmetė ir nukentėjusiojo telefoną, jį rado ant keliuko, keli metrai nuo „prūdo“, nežino, kaip jis ten atsirado. Į „prūdą“ įmetė peilį ir telefoną, nes buvo išsigandęs. Po to jis paskambino broliui, prašė parvežti. Broliui jis pasakė, kad kažkas mirė, nors tuo metu nebuvo įsitikinęs, kad K. G. miręs. Jis buvo išsigandęs, brolis nesutiko parvežti, tada jis pamatė nukentėjusiojo automobilyje užvedimo spynelėje raktelius ir nutarė tuo automobiliu važiuoti. Pripažįsta, kad pagrobė automobilį ir televizorių, galvojo automobilį grąžinti nukentėjusiajam, bet užgėrė ir negrąžino. Kiek pamena, ant grindų buvo pripilta alaus, ir jis su nukentėjusiuoju valė grindis.

Namo viduje jis sudavė nukentėjusiajam į veidą, dėl to galėjo pastarajam bėgti kraujas iš lūpos ar nosies. Po jo suduotų smūgių K. G. nebuvo nugriuvęs, nebuvo suklupęs, nebuvo praradęs sąmonės. Tuo pat metu, kai jis (kaltinamasis) sukosi prie „prūdo“, prisilietė peiliu prie nukentėjusiojo kaklo, taip buvo padarytas sužalojimas, K. G. slydo ir įkrito į „prūdą“. Nepastebėjo, ar nukentėjusiajam iš kaklo pradėjo bėgti kraujas, nes buvo išsigandęs. Kai peiliu jis sudavė nukentėjusiajam, šis stovėjo veidu į jį, slydo, griuvo į „prūdą“ kairiu šonu. Nukentėjusysis buvo truputi už jį žemesnis.

Nežino, kur jis turėjo bėgti nuo K. G., nepažįsta tų vietovių. Turėjo galimybę pabėgti, bet apie tai nepagalvojo. Išsigando ir nesugalvojo iš karto skambinti pagalbai, kai nukentėjusysis pradėjo prie jo priekabiauti. Nukentėjusysis buvo toks pat fiziškai stiprus kaip ir jis. Girtumas jo veiksmams turėjo nedaug įtakos, kai prabudo, nebesijautė toks girtas. Dabar nepamena, ar jis galėjo K. G. pastumti į „prūdą“. K. G. už jį buvo blaivesnis, ėjo normaliai, nesvirduliavo. Jis neskandino nukentėjusiojo, bet pripažįsta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis įkrito į „prūdą“. Jis girdėjo, kad įkritęs į „prūdą“ nukentėjusysis taškėsi, bet galvojo, kad pats išplauks. Iš K. G. yra girdėjęs, kad pastarasis nemoka plaukti, bet nemanė, kad kaime gyvenantis žmogus nemoka plaukti. Kai nukentėjusysis įkrito į „prūdą“, daugiau į tą pusę jis nežiūrėjo, susirinko daiktus, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis manė, kad K. G. išgyvens. Kai skambino broliui, nebuvo įsitikinęs, kad nukentėjusysis miręs, bet tokius žodžius galėjo pasakyti.

K. G., kai negerdavo, būdavo normalus žmogus. Pas pastarąjį jis dirbo apie dvi savaites. Per visą jo darbo laiką pas nukentėjusįjį gėrė kokius tris kartus. Su peiliu jis norėjo tik pagrasinti nukentėjusiajam, kad šis atstotų. Kaip viskas tiksliai vyko, nepamena dėl girtumo. Nežino, ar nukentėjusysis galėjo jį išprievartauti, bet bandė tai padaryti. Nežino, ar buvo kilęs realus pavojus jo gyvybei, sveikatai.

Nukentėjusiojo automobiliu jis važiavo namo, automobilį paliko pas kaimyną, daržinėje, pas kaimyną gėrė. Nepamena, ką pasakė kaimynui dėl automobilio, galėjo būti, kad pasakė, jog savininkas nori tą automobilį parduoti. Automobilis buvo pas kaimyną, kol atvyko policija. Brolis neklausė, iš kur jis (kaltinamasis) gavo automobilį. Buvo parėjęs namo permiegoti, bet iki sulaikymo gėrė. Namuose skalbė bliuzoną, nes buvo purvinas. Ant bliuzono neturėjo būti kraujo dėmių.

Neėmė benzininio pjūklo, sutinka atlyginti turtinę žalą tik dėl televizoriaus. Jis neskandino nukentėjusiojo, nesutinka atlyginti prašomos neturtinės žalos, ji yra per didelė, jis nedirba, neturi lėšų, sutiktų nukentėjusiesiems atlyginti 10 000 Lt neturtinę žalą. Sutinka atlyginti VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus pareikštą civilinį ieškinį.

Iš pradžių jis nesakė, kad nukentėjusysis pradėjo priekabiauti lovoje, policijoje sakė, kad pradėjo priekabiauti kambaryje, nes jam buvo gėda. Nukentėjusysis jam nesudavė, glostė jo kojas. Peilis gulėjo ant stalo, peilis daug kur buvo naudojamas. Nežino, kodėl ėjo link „prūdo“ atbulas. Prie „prūdo“ jis stovėjo nugara į „prūdą“, o nukentėjusysis stovėjo veidu į „prūdą“. Nepamena, kaip laikė peilį, pakėlęs ranką sukosi ir įpjovė nukentėjusiajam į kaklą. Nematė, kur tiksliai pataikė nukentėjusiajam, sukdamasis jis (kaltinamasis) atsitraukė nuo „prūdo“. Nukentėjusysis griuvo į „prūdą“ šonu, galva į priekį, nors tiksliai nepamena. „Prūdas“ negilus, nematė, kad nukentėjusysis visas būtų paniręs į „prūdą“. „Prūdas“ nebuvo užtvertas. Nežiūrėjo, kiek buvo laiko, kai įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju. Jis nežudė nukentėjusiojo.

Nukentėjusiojo bute galėjo būti daugiau vertingų daiktų, bet jis niekur nelandžiojo. Kai nukentėjusysis įgriuvo į „prūdą“, jis parėjo į namą, susirinko savo daiktus. K. G. jam mokėjo kas savaitę, automobilį norėjo parvaryti atgal ir atsiprašyti nukentėjusiojo, bet užgėrė. Labai gailisi dėl to, kas atsitiko. Sužinojo, kad nukentėjusysis mirė, kai buvo sulaikytas policijos. Pripažįstu, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis nuskendo, nužudyti nenorėjo, nesiekė K. G. mirties, pastarasis buvo geras žmogus.

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. L. parodė, kad su šeimininku pradėjo ,,baliavoti“ iš vakaro. Nukentėjusysis buvo nusipirkęs ,,Bravo“ degtinės, alaus ir naminės degtinės. Gėrė. Pasigėrė ir nuėjo miegoti. Bemiegant, šalia atsigulė šeimininkas ir bandė išprievartauti. Tai pajutęs, atsikėlė. Nubėgo į virtuvę ir išgėrė dar kelias taureles. Nukentėjusysis taip pat atėjo ir vėl pradėjo lįsti. Jis išbėgo į lauką, o šeimininkas vijosi. Sakė jam: ,,Nelįsk, papjausiu“, nors nenorėjo to daryti. Įpjovė netyčia, nes šeimininkas puolė. Kadangi buvo rytas, rasa, nukentėjusysis paslydo ir įkrito į „prūdą“. Paskui peilį ir nukentėjusiojo telefoną įmetė į „prūdą“. Buvo labai sutrikęs, nebesusivokė. Susirinko savo daiktus, sėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Broliui skambino prieš incidentą. Sakė, kad nori grįžti namo, kad nebenori ten būti. Broliui nesakė, kad mirė žmogus. Kai policija jį išsivežė, turbūt jie ir pasakė broliui, kas nutiko. Broliui skambino apie 4–5 val. ryte. Įvykio kulminacija buvo gal 2 val., nežino. Išeidamas iš virtuvės nuo stalo pasiėmė peilį. Nežino, kas nukentėjusiajam pasidarė, pirmą kartą jį tokį matė. Prieš tai panašių dalykų nėra buvę. Su šeimininku iki įvykio buvo pažįstami apie dvi savaites. Bandymas išprievartauti atrodė taip: nukentėjusysis už nugaros bandė kišti savo lytinį organą jam į užpakalį. Tuo metu buvo iš dalies nusirengęs. Miegojo su apatinėmis kelnaitėmis, kitomis plonomis kelnėmis, ,,maike“ ir džemperiu. Šeimininkas numovė tas kelnes, o viršutines kelnes buvo nusimovęs pats prieš eidamas gulti. Šeimininkas buvo su kelnėm, su apatinėm kelnaitėm, bet viską jau buvo nusimovęs ir lyg buvo su ,,maike“ trumpom rankovėm. Iš nukentėjusiojo veiksmų suprato, ką šis bandė padaryti. Pabudęs sušuko: ,,Ką darai? Nelįsk“. Šeimininkas į žodžius nereagavo ir nieko neaiškino. Virtuvėje išgėrė, šeimininkas taip pat išgėrė. Sėdėjo šonu ir nukentėjusysis vėl pradėjo lįsti, lindo prie lytinio organo. Jis sakė: ,,Ko čia lendi? Nebelįsk, aš tau – ne žmona“. Stūmė atgal. Atsistojęs trenkė ir nukentėjusysis priklupo. Sudavė ranka vieną kartą į galvą ir pilvą. Pasiėmė peilį ir išbėgo. Nukentėjusysis iš paskos. Galima sakyti, kad pats vos nebėgo. Sakė nebelįsti, atstoti. Prie tvoros sudavė delnu, bet delnas nuslydo. Smūgiai negalėjo būti mirtini, kraujas nebėgo. Stovėjo prie „prūdo“, iki kranto buvo likę gal apie 10 cm. Atsisuko ir įrėžė nukentėjusiajam peiliu per kairę kaklo pusę. Nukentėjusysis paslydo ant rasos ir beveik stačia galva krito į prūdą. Į „prūdą“ krito galva pirmyn, kojos buvo kažkiek sulenktos, beveik gulėjo, gerai neatsimena. Slydo kažkaip šonu. Buvo stresas, didelė baimė, kad bandė išprievartauti, dėl to negelbėjo. „Prūdą“ yra matęs anksčiau, jis prie pat kiemo. Šeimininkas yra sakęs, kad „prūdas“ gilus, gal 3–4 m. Rado gulintį telefoną ir įmetė į vandenį. Tuo metu šeimininkas į vandenį jau buvo įkritęs. Kai šeimininkas įkrito į vandenį, kažkiek taškėsi, bet lyg nešaukė. Šeimininkas buvo minėjęs, kad nemoka plaukti. Girdėjo, kad vanduo taškėsi. Buvo toks garsas, lyg per vandenį daužytų. Telefoną ir peilį įmetė iš baimės. Tada nuėjo į kambarį, pasiėmė savo daiktus, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Automobilio rakteliai buvo spynelėje. Važiavo tiesiai namo. Iš pranešimo apie įtarimą žino, kad nukentėjusysis – K. G.. Iki incidento pas jį buvo išdirbęs apie savaitę. Iki įvykio, gal prieš mėnesį, gal mažiau, jį susirado pagal skelbimą ir paskambino. Buvo sutarę, kad iš pradžių jam mokės 150 Lt, o paskui – 200 Lt ar daugiau per savaitę. Vartojant alkoholį tarp jų konfliktų nebuvo. Užmigo nuo alkoholio ir nuovargio, nes visą dieną dirbo. Su šeimininku miegodavo šalia atskirose lovose (parodo, kad lovos buvo sustatytos statmenai – sekretorės pastaba). Nežiūrėjo į laikrodį, kada nuėjo gultis. Buvo išgėrę butelį ir alaus. Gerai apsvaigęs dar nebuvo, bet surūkė cigaretę ir pasijuto apsvaigęs, nuėjo gulti. Gal valandą pamiegojo. Pajuto kad jis lenda su savo lytiniu organu. Juto, kad kažkas mauna kelnes, bet galvojo, kad sapnuoja. Kai atsikėlė, greitai apsimovė kelnes ir nuėjo į virtuvę. Atėjo šeimininkas, pradėjo vėl lįsti ir vieną kartą trenkė prie akies (rodo ties savo dešine akimi – sekretorės pastaba). Antrą kartą trenkė lauke. Iš kojos nespyrė. Nukentėjusiajam kraujas iš nosies neturėjo bėgti, neatsimena. Galėjo bėgti nebent iš lūpos. Su peiliu norėjo pagrasinti. Kambaryje peiliu negrasino, tik sudavė, bet tai nepadėjo. Nukentėjusysis ne tiek daug gėrė, kaip jis, bet buvo išgėręs. Jis bėgo iki jo ir prie „prūdo“ puolė. Jis sukosi ir peilis jam įpjovė. Šeimininkas paslydo ir krito žemyn galva į „prūdą“. Buvo pasimetęs ir jo negelbėjo. Jo veiksmams girtumas įtakos neturėjo. Tuo momentu nesijautė apsvaigęs. Buvo apsvaigęs, bet protavo. Ten aplink gyvenančių žmonių nepažįsta. Nebuvo galimybės pasislėpti. Su peiliu norėjo tik pagąsdinti, bet taip išėjo, kad įpjovė. Telefoną ir peilį įmetė į „prūdą“, nes nenorėjo, kad rastų pirštų antspaudus. Televizorių norėjo pasiimti kaip atlygį už darbą. Kai grįžo į namus, buvo pamiršęs, kad jį paėmė. Automobilį paėmė, nes nebuvo galimybės, kaip grįžti į namus. Suprato, kad daiktus paėmė be leidimo. Pjūklo neėmė. Yra tekę su juo pjauti pas šeimininką namuose (duomenys neskelbtini). Savo veiksmus vertina baisiai, žiauriai. Jeigu ne gėrimas, viskas būtų buvę gerai. Girtumas šalutinių poveikių neturėjo, o kas nukentėjusiajam „sušvietė“ – nesupranta, visada būdavo ramus, anksčiau nėra lindęs. Kitą dieną būtų paprašęs draugo, kad šeimininko automobilį parvarytų atgal, tačiau taip nepadarė, nes užgėrė. Po incidento jį sulaikė gal po 3 dienų. Automobilį paliko pas kaimynus B. ir Z.. Gėrė su A. pastarojo namuose. B. – A. mama, o Z. – tėvas. Prieš perrėždamas nukentėjusiajam kaklą, ėjo atbulas, buvo nugara į „prūdą“, o šeimininkas – priekiu. Sukosi į dešinę pusę, kad neįkristų į „prūdą“, laikydamas iškėlęs peilį, o nukentėjusysis buvo prieš jį. Sukdamasis jam įpjovė. Iki prūdo krašto buvo likę iki 0,5 metro. Ten yra nuolydis, nėra labai stačiai. Krantas ne itin staigiai eina žemyn. Virtuvėje valė grindis, nes buvo išpylęs alų. Kraujo ant grindų nebuvo, valė alų. Nežino, kodėl valė grindims. Vanduo buvo ,,bankiuose“, kuriuos iš miesto šeimininkas parsiveždavo. Ten buvo trys ,,bankiai“ vandens. Buvo kaip ne savas, todėl ir valė grindis. Su kažkokiu skuduru pavalė ir viskas. Skudurą numetė ar kažkur patalpoje, ar prie durų. Tai buvo ,,maikė“ ar džemperis. Jis buvo skirtas valyti grindis. Su koja pravalė ir viskas. Ant rūbų kraujo dėmių neturėjo būti. Buvo apsivilkęs sportines kelnes ir džemperį. Namuose džemperį plovė, nes buvo labai murzinas nuo darbų. Kelnes prieš tai buvo pasikeitęs, jos nebuvo murzinos. Nelabai moka plaukti. Jei skęstų, neišsigelbėtų. 10 metrų nepaplauktų. Yra gydęsis nuo alkoholio, nes protas buvo susisukęs. Gydėsi (duomenys neskelbtini). Nuo psichinių ligų nesigydė ( 2 t., 122–124 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. L. (duomenys neskelbtini) parodė namelį, kuriame jis gyveno ir kuriame įvyko konfliktas tarp jo ir K. G., namelyje parodė lovą, kurioje jis miegodavo. Su manekenu R. L. parodė, kaip išgertuvių metu K. G. lietė jo kojas, kaip ir į kurias kūno vietas jis sudavė smūgius K. G. namelyje ir kieme, kaip ir kurioje vietoje laikė peilį prie K. G. kaklo, kokioje padėtyje po sužeidimo peiliu buvo K. G.. Taip pat R. L. parodė, kur rado K. G. telefoną, kur į „prūdą“ įmetė peilį ir telefoną, kur lauke stovėjo automobilis ir kur namelyje buvo televizorius (2 t., 111–118 b. l.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. G. parodė, kad kaltinamąjį buvo sutikusi vieną kartą ir matė labai trumpai. Kaltinamasis dirbo jų ūkyje. Mirusysis jos vyras K. G.. Pastarasis žiemą gyveno mieste, o vasaros sezonu išvykdavo gyventi į (duomenys neskelbtini). Jos vyras samdydavo pagalbininkus, kad padėtų ūkyje. 2014 m. balandžio 27 d. buvo sekmadienis, apie 8.30 val. K. G. atvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo Atvelykis. Vėliau vyras ją nuvežė į miesto šventę. Po šventės važiavo apsipirkti į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, vyras nusipirko maisto produktų, alkoholio nepirko, sodyboje buvo alkoholio. K. G. po 14 val. išvažiavo į kaimą. Išvažiavo vienas, žalsvos spalvos automobiliu. Jie žinojo, kad vyras turėjo pagalbininką iš (duomenys neskelbtini). Balandžio 27 d. su vyru ji daugiau nebendravo. Jo pradėjo ieškoti balandžio 28 d., apie 16 val. Skambino telefonu, tačiau jis neatsiliepė. Tada pradėjo skambinti dažniau, telefono signalas buvo geras. Vakarop atvažiavo kaimynas V. Š., pasakė, kad nėra K. G.. Vėliau ji nuėjo pas V. Š., pagalvojo, gal šis susirado jos vyrą. Tačiau Š. nebuvo. Iki sodybos nenuėjo, nes iki jos buvo 5 km, be to, jau buvo vakaras, prietema. Kitą dieną, antradienį, vyras turėjo atvežti pieną. Antradienį ji paskambino dukrai paklausti, ar atvažiavo tėtis, buvo 9.40 val., kai pasakė, kad neatvažiavo. Tada ji paskambino S. G., paprašė, kad nuvažiuotų į sodybą. Vėliau S. G. jai paskambino ir pasakė, kad sodyboje dega šviesa, durys atidarytos, nieko nėra. Tada atvažiavo T. G.. Jie nuvažiavo į kaimą, užsuko pas kaimynus, klausė, ar nieko negirdėjo. Paskui skambino felčerei į greitąją, pasakė, kad tokio K. G. nėra. Į policiją kreipėsi balandžio 29 d. Kai nuvažiavo į sodybą, užėjo į namuką, daug nesižvalgė, nes nebuvo vyro mašinos. Kraujo dėmių nepastebėjo, nes tokia mintis nekilo. Lavoną rado policija. Kūnas buvo prie pat „prūdo“ kranto tolimesnėje tvenkinio dalyje negu atėjimas nuo sodybos. „Prūdas“ buvo negilus. Ten, kur rado kūną, „prūdo“ gylis buvo iki kelių. Kūnas buvo veidu žemyn. K. G. buvo su rūbais, su kojinėmis be batų. Kakle buvo didžiulė pjautinė žaizda. Nepamena, ar tą dieną, kai rado kūną, buvo vėjuota. Kai kūnas buvo rastas, veikė vandens siurblys. Vilkimo žymių matyti nebuvo.

Jos vyras nebuvo išgeriantis, buvo taikaus, ramaus būdo. Išgėręs buvo toks pat. Nebuvo agresyvus. Buvo normalios seksualinės orientacijos. Jie gyveno normalų šeiminį gyvenimą, pragyveno 36 metus. Palaiko civilinį ieškinį. Jiems dingo benzopjūklas. Nežino, kur buvo benzopjūklas. Televizoriaus namie nebuvo. Prašo 50 000 Lt neturtinės žalos, su vyru sutarė gerai, po pastarojo mirties jiems buvo siaubingai sunku. Gyvuliai buvo palikti be priežiūros, ji viena turėjo viską suorganizuoti. Padėjo sūnus, kaimynė. Po šio įvykio labai pablogėjo sveikata. Dukra iš viso negalėjo atvažiuoti į teismo posėdį. Jie abu buvo mokytojai. K. G. nusprendė ūkininkauti. Jie buvo pasiskirstę, kad vyras žiūrėdavo ūkį, o ji dirbo mokykloje. Dabar ji gauna našlių pensiją.

Kaltinamąjį ji buvo mačiusi 2014 m. balandžio 24 d. namo rūsyje, nes ėjo pasiimti bulvių. Nežino, kad kaltinamasis būtų gyvenęs jų namuose. Namuose vyras miegojo įvairiai. Turėjo lovą ir pusrūsyje, tačiau jie gyvendavo viršuje. Sofa pusrūsyje buvo viengulė. Įėjimas į pusrūsį buvo iš lauko.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. K. G. buvo jo tėvas. Tuo metu jis studijavo (duomenys neskelbtini). Telefonu su tėvu kalbėjo 2014 m. balandžio 27 d., buvo sekmadienis. Tuo metu tėvas buvo sodyboje, klausė, ar gali pasiimti jo meškerę, nes parsivežė naują darbininką, leistų pastarajam žvejoti. Kai buvo pradėta tėvo paieška, pareigūnams reikėjo automobilio valstybinio numerio, jam skambino balandžio 29 d., antradienį. Automobilis buvo „Ford Tranzit“, žalsvos spalvos, krovininis. Į (duomenys neskelbtini) jis grįžo balandžio 29 d., pats apžiūrėjo sodybą, pasigedo benzopjūklo „Husgvarna“, buvo pirktas prieš trejus metus, suma gali atitikti, kuri nurodyta civiliniame ieškinyje, televizoriaus „Samsung“, mokėjo 800 Lt. „Prūdas“ nebuvo stačiais krantais, prie kranto buvo iki vieno metro. Viduryje prūdo gylis buvo apie du metrus. Nemokantis plaukti galėjo išlipti iš „prūdo“. Nežino tiksliai, ar tėvas mokėjo plaukti. Per šventes alkoholio tėvas išgerdavo, bet alkoholiu nepiktnaudžiavo. Buvo ramaus būdo, nekonfliktuodavo. Tėvas ūkininkavo 27 metus. Pradžioje turėdavo daugiau sveikatos, tai pats darbuodavosi, po to samdydavo pagalbininkus. Nėra buvę konfliktų su buvusiais pagalbininkais. Žiemą tėvas grįždavo į (duomenys neskelbtini). Dėl tėvo seksualinės orientacijos negali pasakyti, buvo normalios orientacijos. Tėvas labai atsargiai rinkdavosi pagalbininkus. Nėra nuo nieko nukentėjęs.

Palaiko pareikštus civilinius ieškinius. Po tėvo mirties buvo labai sunku. Jam buvo likęs vienas mėnuo iki magistrinio darbo gynimo. Reikėjo ūkyje padėti. Jo ryšiai su tėvu buvo artimi, jie susiskambindavo du kartus per mėnesį. Santykiai buvo artimi, šilti. Tėvo netektis jam yra labai skaudi. Po to įvykio jis sirgo skrandžio liga. Jiems buvo brangi šita sodyba, nes ten jų giminės šaknys. Ūkyje jis padėdavo tėvui nubirbti sunkesnius darbus, automobilį remontuodavo.

Kai buvo išleistas vanduo iš „prūdo“, buvo rastos pirštinės prie kranto ateinant nuo sodybos. Kūnas rastas buvo prie priešingo „prūdo“ kranto. Namelyje kraujo dėmių jis nematė. Televizorius buvo tame kambaryje, kur miegojo tėvas.

L. V. Š. parodė, kad su K. G. buvo draugai nuo vaikystės. Jo sodyba yra netoli K. G. sodybos. Iki mirties su K. G. dažnai bendraudavo. Pas K. G. dirbdavo pagalbiniai darbininkai, tačiau kaltinamojo ten jis nėra matęs. Prieš dieną iki įvykio jis matė K. G.. Po to 2014 m. balandžio 28 d., apie 17 val., jis nuvažiavo į K. G. sodybą. Ten nebuvo automobilio „Ford“, žalios spalvos, todėl jis pagalvojo, kad K. G. nėra, ir į namą nėjo. Nepastebėjo degančios name šviesos. Tik jam buvo keista, kad avys buvo uždarytos, paprastai jos būdavo lauke. Tada jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas K. G. žmoną, ši pasakė, kad K. G. nėra, sakė, kad ji irgi K. G. nepriskambina. Jie susitarė, kad K. G. žmona jam paskambins, jei atsiras K. G.. Vėliau iš savo sodybos pamatė, kad nuvažiavo greitoji pagalba į K. G. sodybą. Kriminalistai pasakė, kad nuskendo darbininkas. Kūno jis nematė. „Prūdas“ K. G. sodyboje buvo negilus, krantai nestatūs, iš jo išlipti galima keturiomis. K. G. buvo geros širdies, ramaus būdo, nekonfliktiškas, normalios seksualinės orientacijos. K. G. santykiai su šeima buvo labai geri, jis labai mylėjo šeimą, vertino savo sūnų. K. G. netoleravo alkoholio, mažai jo vartojo, buvo fiziškai stiprus žmogus. Nežino, ar K. G. mokėjo plaukti. K. G. turėjo benzininį pjūklą, pats pjaudavo malkas, bet tai buvo anksčiau, ne tais metais, kuriais jis žuvo.

Liudytojas D. Š. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, bet yra pastarąjį matęs, kai K. G. buvo sustojęs prie jų sodybos, kaltinamasis tuo metu sėdėjo šalia K. G.. Kada jis paskutinį kartą matė K. G., nepasakys. Jis ir jo tėvas buvo susitarę susitikti su K. G. 2014 m. balandžio 28 d. Nuvažiavę į sodybą pas K. G., pamatė, kad nėra K. G. automobilio „Ford“, todėl apsisuko ir išvažiavo, iš automobilio nebuvo išlipę, po sodybą nevaikščiojo. Kelis kartus skambino K. G., tačiau operatorė atsakė, kad telefonas yra išjungtas. Vėliau jie nuvažiavo pas V. G., ši pasakė, kad nežino, kur K. G.. Girto K. G. jis nėra matęs, pastarasis buvo ramus žmogus. Jam gėda klausytis, kad K. G. buvo nenormalios seksualinės orientacijos, tai tikrai netiesa. Per tiek laiko, kiek jis gyveno, tai būtų išaiškėję. Kokie buvo K. G. santykiai su šeima, jis negali pasakyti.

Liudytojas L. L. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis, jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Namas priklausė jo močiutei, kuri mirė po brolio suėmimo. Jų tėvai yra mirę. R. L. šiaip yra ramaus būdo, bet mėgdavo išgerti, o kai išgerdavo alkoholio, pradėdavo kabinėtis prie žmonių, būdavo agresyvus. Prieš metus jo brolis dirbo pas ūkininką, kuris buvo nužudytas. Kaip jis suprato, pats ūkininkas pasiėmė jo brolį iš namų, buvo atvažiavęs žalios spalvos krovininiu automobiliu. Jo brolį ūkininkas pasiėmė po Velykų. Brolis pas K. G. išbuvo apie savaitę laiko. Jo brolis turėjo du telefonus – „Nokia“ ir „Samsung“. Su broliu, kol pastarasis dirbo pas ūkininką, nesusiskambindavo. Brolis jam paskambino tą naktį apie 22 val., kai kažkas mirė. Galėjo būti sekmadienis, Atvelykis. Jis suprato kad brolis buvo išgėręs, sakė, kad jis (liudytojas) atvažiuotų jo parvežti iš (duomenys neskelbtini), nes kažkas mirė. Jis nesuprato ir neišsiaiškino, kas mirė. Jis turėjo automobilį ir galėjo nuvažiuoti, bet pasakė, kad yra pavargęs. 2014 m. balandžio 28 d. prieš pietus brolis jam parašė žinutę, prašė paimti daiktus iš fermų. Nuvažiavęs iki fermų rado išgėrusį brolį, pastarasis turėjo krepšį su rūbais, kompiuterį. Jis rūbus paėmė, o brolis pasakė, kad eina toliau gerti. Tada nematė, ar buvo koks nors automobilis, nieko neklausė ir apie mirtį, ką brolis naktį skambinęs jam sakė. Namo brolis grįžo naktį, buvo stipriai išgėręs. Balandžio 29 d. brolis vėl išėjo gerti. Kaimynas A. paprašė jo (liudytojo) patraukti automobilį. Jis suprato, kad tą automobilį paliko brolis R. L., automobilis buvo „Ford“, tas pats automobilis, kuriuo ūkininkas išsivežė jo brolį. Automobilis buvo daržinėje pas A. B., (duomenys neskelbtini) kaime. Brolis sakė, kad nori parduoti šį automobilį už tūkstantį litų. Rakteliai buvo automobilyje. Automobilyje nebuvo jokių daiktų. Brolis į namus grįždavo permiegoti, nepasakojo, kas atsitiko sodyboje, apie ūkininką jie nekalbėjo. Policija jo brolį sulaikė namuose. Anksčiau nebuvo atvejų, kad jo brolis būtų smurtavęs prieš žmones, tai buvo pirmas kartas.

Jo brolis R. L. darbą susirado pagal skelbimą, jis vairuoja automobilį, bet teisių neturi. Nuo balandžio 28 d. jo brolis visą laiką gėrė, jis nebandė sustabdyti brolį, nes pastarasis jo neklausydavo.

Ant jo brolio rūbų kraujo nebuvo, krepšyje buvo švarūs rūbai, ir jis nepastebėjo, kad po to įvykio jo brolis būtų plovęs savo rūbus. Policija paėmė brolio rūbus ir telefoną. Brolis turėjo nešiojamąjį kompiuterį. Jis yra jaunesnis už brolį dvejais metais. Jam brolis nėra pasakojęs apie praeityje patirtą seksualinę prievartą.

L. T. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o mirusysis K. G. buvo jo brolis. 2014 m. K. G. žmona V. G. pranešė apie nelaimę. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyveno brolis, negalvojo, kad įvyko nelaimė, prie „prūdo“ nebuvo nuėję, K. G. automobilio nebuvo, galvojo, kad pastarasis išvažiavęs ir nebėjo į namą. Kieme nematė jokių smurto žymių, kraujo. Kai nuvažiavo į brolio sodybą, su broliu nebuvo bendravę kelias dienas. Jo brolio sodyboje gyveno darbininkas, kuris broliui padėdavo ūkio darbuose. Su broliu susitikdavo maždaug du kartus per savaitę. K. G. negerdavo dažnai, su pastaruoju jis nėra gėręs ir koks buvo brolio charakteris išgėrus, nežino. Apie brolio seksualinę orientaciją nieko nežino. Jo brolis nesiskundė, kad jo silpnos kojos, rankos, apie sveikatą su juo nediskutavo. K. G. dirbo mokytoju, mylėjo gamtą, mylėjo gyvulius, buvo geras žmogus, jo santykiai su žmona, vaikais buvo geri. Nežino, ar K. G. mokėjo plaukti. „Prūdas“ gali būti apie metro gylio, jis tame „prūde“ nėra maudęsis.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), K. G. sodyboje esančiame tvenkinyje prie kranto rastas vyriškio lavonas, ant vasarnamio lauko durų vidinės pusės, virtuvėje ant grindų, ant laiptų prie gyvenamojo namo, kambaryje ant batelių bei kartonų ir ant sienos virš batų dėžės rastos dėmės, panašios į kraują (1 t., 7–22 b. l.).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), K. G. sodyboje esančiame tvenkinyje išsiurbus vandenį ant dugno dumble rastas peilis ir mobiliojo ryšio telefonas (1 t., 33–35 b. l.).

Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad R. L. atpažino peilį, kuriuo sužalojo K. G., o po to įmetė į prūdą (2 t., 126–127 b. l.).

Kratos metu (duomenys neskelbtini), B. G. sodyboje už ūkinio pastato rastas ir paimtas automobilis „Ford Transit“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 51–52 b. l.), jis apžiūrėtas ir perduotas saugoti V. G. (1 t., 60–61, 64 b. l.)

Kratos metu (duomenys neskelbtini), R. L. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose rasti ir paimti rūbai, kompiuterio aušinimo padas, skustuvas, buteliukas (1 t., 58–59 b. l.), kurie apžiūrėti ir perduoti saugoti L. L. (1 t., 60–61, 68 b. l.)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. G. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos vandenyje. Mirusiojo K. G. kraujyje rasta 1,05 %o (promilės) etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje atitinka lengvą girtumo laipsnį. Mirusiojo K. G. kūne rasti sužalojimai: pjautinė žaizda dešinėje kaklo pusėje, muštinės žaizdos abiejuose antakiuose, nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, pogleivinės kraujosruvos abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, kraujosruva kairės akies obuolio odenoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, pereinančios į skruostus, viršutinėje lūpoje ir kairėje smakro pusėje, kraujosruvos abiejų smilkinių minkštuosiuose audiniuose. Pjautinė žaizda dešinėje kaklo pusėje padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, visi kiti sužalojimai – kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais, netrukus iki mirties. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo (1 t., 188–189 b. l.).

Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad mirusiajam K. G. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais, nėra būdingi griuviminei traumai. Pjautinė žaizda dešinėje kaklo pusėje padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, tai galėjo būti apžiūrai pateiktas peilis (1 t., 193 b. l.).

Teismo medicinos ekspertas Henrikas Daujotas teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad nukentėjusiojo mirties priežastis yra paskendimas. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pagal kaltinamojo pasakojimą, sunku pasakyti, kodėl nukentėjusysis neišplaukė, neišsigelbėjo. Nukentėjusysis neturėjo prarasti sąmonės dėl jam padarytų sužalojimų, dėl girtumo, tačiau visiškai atmesti tokios tikimybės negalima, nes sužalojimai yra galvoje, veide. Nebuvo užfiksuota, kad ant nukentėjusiojo kūno būtų pirštų anspaudų žymių, spaudimo žymių. Netikėtumo faktorius, kai nukentėjusysis iš karto veidu įkritęs į vandenį galėjo įkvėpti vandens, galėjo turėti įtakos nukentėjusiojo veiksmams ir apsunkinti jo paties išsigelbėjimą. Jei kaltinamasis mini, kad nukentėjusysis taškėsi, tai gal nukentėjusysis vandenyje kažkokius veiksmus dar darė. Nukentėjusiojo veide nebuvo žymių, būdingų veido atsitrenkimui į gruntą. Tokia padėtis, kokioje rastas įvykio vietoje nukentėjusiojo kūnas, būdinga nuskendusiam asmeniui. Dėl girtumo nukentėjusysis negalėjo nuskęsti. Neturėjo tokių duomenų, kad nukentėjusysis galėjo nuskęsti dėl kažkokių fizinių trūkumų. Nukentėjusysis po smūgio galėjo įslysti į vandenį ir nebeišsigelbėti dėl netikėtumo faktoriaus, jis turėjo pajusti, kad yra sužalotas į kaklą, turėjo būti kraujavimas iš žaizdos. Ant nukentėjusiojo kūno nėra žymių, kad jis buvo tempiamas. Nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai veide, iš kurių galėjo kraujuoti. Tiesioginės įtakos nukentėjusiojo mirčiai sužalojimai ir girtumo laipsnis neturėjo. Nukentėjusysis nuo padarytos žaizdos peiliu negalėjo nukraujuoti ir prarasti sąmonės, tai buvo paviršinė žaizda. Ši žaizda yra pakankamai ilga, nukentėjusysis turėjo pajusti, kad yra sužalotas, žaizda buvo padaryta dešinėje kaklo pusėje, nuo viršaus į dešinę apatinę kaklo dalį.

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateiktų trisdešimt septynių cigarečių nuorūkų, paimtų 2014 m. balandžio 29 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vieno vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su R. L. genotipu (2 t., 7–10 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. Kraujo pėdsakas 2014 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra sutepimas, kuris susidarė kraujuojančiam ar kruvinam objektui prisilietus prie vasarnamio durų vidinės pusės.

2. Kraujo pėdsakas 2014 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra atspaudas, kuris galėjo susidaryti objektui kontaktuojant su kraujo dėme, buvusia ant vasarnamio virtuvės grindų.

3. Kraujo pėdsakai 2014 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiškalai, kurie susidarė kraujui lašant nuo vienoje vietoje esančio kraujuojančio ar kruvino objekto ant laiptų, esančių šalia gyvenamojo namo (2 t., 35–37 b. l.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. G. atpažino R. L. kaip asmenį, kurį matė 2014 m. balandžio 26 d. savo namuose atvykusį kartu su K. G. (2 t., 48–49 b. l.).

Iš Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo matyti, kad K. G. (duomenys neskelbtini) įregistravo ūkį (duomenys neskelbtini) (2 t., 58 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Spręsdama kaltinamojo R. L. kaltės klausimą ir nustatydama faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija remiasi kaltinamojo R. L. parodymais ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Kaltinamasis R. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini), K. G. sodyboje, ten jis dirbo pas K. G. pagalbiniu darbininku ir gyveno, 2014 m. balandžio 27 d. vakare, po išgertuvių su K. G., pastarajam pradėjus prie jo seksualiai priekabiauti, patalpoje jis trenkė kumščiu K. G. į veidą, šoną, po to, pasiėmęs peilį, išbėgo į lauką. Lauke, kaltinamojo teigimu, jis ėjo atbulas link tvenkinio (byloje vadinamo ir „prūdu“), o K. G. ėjo link jo, eidamas jis kumščiu dar sudavė smūgius K. G. į veidą ir šoną, o prie tvenkinio iš namo pasiimtu peiliu įpjovė K. G. į kaklą, nuo to K. G. paslydo ir įkrito į tvenkinį. Analogiškai įvykio aplinkybes kaltinamasis R. L. paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Taigi kaltinamasis R. L. pripažino, jog nukentėjusiajam jis iš viso sudavė septynis smūgius ir kad dėl jo veiksmų smogiant peiliu per kaklą nukentėjusysis įkrito į tvenkinį ir paskendo.

Toks kaltinamojo aiškinimas apie jo pavartotą fizinį smurtą prieš K. G. neprieštarauja specialisto išvadoms apie K. G. nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmą, sužalojimų skaičių ir lokalizaciją. Specialisto išvada apie K. G. mirties priežastį – mechaninė asfikcija vandenyje, taip pat atitinka kaltinamojo parodymus, kad po jo smūgio peiliu K. G. į kaklą, pastarasis ant galvos krito į tvenkinį. Kaip matyti iš bylos duomenų, tvenkinys prie kranto buvo negilus, tačiau to pakako, kad nukentėjusysis paskęstų, nes, kaip teisiamajame posėdyje paaiškino ekspertas, nukentėjusysis po kaltinamojo smūgio turėjo pajusti, kad yra sužalotas į kaklą, turėjo būti kraujavimas iš žaizdos, todėl įkritęs į vandenį dėl netikėtumo faktoriaus galėjo nebeišsigelbėti. Kaltinamasis neigia tyčia stūmęs K. G. į vandenį, tačiau, remiantis jo paties parodymais, būtent kaltinamojo suduotu smūgiu peiliu per kaklą, t. y. fiziniu kontaktu, nukentėjusiajam stovint ant slidaus, turinčio nuolydį tvenkinio kranto, nukentėjusysis buvo įstumtas į vandenį. Tokios įvykio eigos galimumą, kaip jau minėta, patvirtino ir teismo medicinos ekspertas, išklausęs kaltinamojo parodymus.

Aptartas K. G. sužalojimo bei mirties aplinkybes patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys apie lavono radimo vietą, rastus kraujo pėdsakus ir sutepimus ant vasarnamio durų vidinės pusės, vasarnamio virtuvės grindų ir gyvenamojo namo laiptų, taip pat specialisto išvados, kuriose nurodyta, kad įvykio vietoje rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa K. G. genotipu. Kaltinamojo R. L. nurodytas aplinkybes apie K. G. sužalojimo įrankio – peilio, bei nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono įmetimą į tvenkinį patvirtina papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog K. G. sodyboje esančiame tvenkinyje išsiurbus vandenį ant dugno dumble rastas peilis ir mobiliojo ryšio telefonas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinusi aptartais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog K. G. galėjo mirti kitomis aplinkybėmis, galima daryti neabejotiną išvadą, kad K. G. paskendo dėl kaltinamojo R. L. pavartoto smurto prieš nukentėjusįjį, tyčia suduodant pastarajam smūgį peiliu į kaklą ir tokiu būdu įstumiant nukentėjusįjį į vandenį. Taigi tarp kaltinamojo R. L. veikos ir K. G. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamajam R. L. kyla atsakomybė už K. G. gyvybės atėmimą.

Kaltinamasis R. L. teigia, jog smurtą prieš nukentėjusįjį jis vartojo tik gindamasis nuo pastarojo seksualinio priekabiavimo. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus ir negali egzistuoti tik besiginančiojo vaizduotėje. Visų pirma, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, išskyrus kaltinamojo parodymus, kad K. G. būtų buvęs netradicinės seksualinės orientacijos. Antra, net ir tikint kaltinamojo versija, nagrinėjamo įvykio metu jokios būtinosios ginties situacijos nebuvo. Remiantis paties kaltinamojo parodymais, kad jis nežino, ar nukentėjusysis galėjo jį išprievartauti, kad nežino, ar buvo kilęs realus pavojus jo (kaltinamojo) gyvybei, sveikatai, taip pat atsižvelgus į tai, kad joks fizinis smurtas prieš kaltinamąjį nebuvo vartojamas ir jis nebuvo sužalotas, yra akivaizdu, kad jokio pavojingo kėsinimosi nebuvo ir kaltinamajam nereikėjo gintis nužudant K. G.. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamasis tik sau naudinga linkme subjektyviai vertina bylos aplinkybes dėl būtinosios ginties, tačiau jokių įtikinamų argumentų dėl to nenurodo. Atkreipiamas dėmesys, kad visi byloje apklausti nužudytojo giminaičiai bei K. G. pažinoję kiti liudytojai tvirtino, jog K. G. buvo ramaus, taikaus būdo, geranoriškas ir neagresyvus. Taigi, konstatavus, kad byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo pripažinti, jog kaltinamasis R. L. veikė būtinosios ginties sąlygomis ir kad jam būtų reikėję gintis nuo K. G. veiksmų, daroma išvada, kad nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 28 str. nuostatas dėl būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo.

Kaltinamasis R. L. nurodo, kad jis nenorėjo nužudyti K. G. ir, iš tiesų, byloje nėra tokį kaltinamojo tikslą patvirtinančių duomenų. Kita vertus, kaltinamasis, pasirinkdamas pavojingą kito asmens gyvybei veikimo būdą – peiliu sąmoningai ir suvokdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį, kryptingai smogdamas nukentėjusiajam, stovinčiam ant slidaus, turinčio nuolydį į vandenį tvenkinio kranto, į kaklą (gyvybei pavojingą organą), neabejotinai suprato, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusysis gali ne tik patirti sužalojimus, taip pat ir tokius, nuo kurių gali mirti, bet ir nuo smūgio įkristi į vandenį ir paskęsti, nes sunkių padarinių – mirties prigeriant – kilimo tikimybė buvo akivaizdi, taip ir atsitiko nagrinėjamu atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajam K. G. buvo sakęs, jog nemoka plaukti. Remiantis paties kaltinamojo parodymais byloje nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusiajam įkritus į vandenį, nueidamas kaltinamasis girdėjo taškomo vandens garsus, tačiau nepasidomėjo, ar nukentėjusiajam reikalinga pagalba, ir iš įvykio vietos pasišalino, rodo, kad kaltinamasis buvo abejingas galimoms pasekmėms. Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), normalaus protinio išsivystymo žmogus, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir, nors to ir nenorėjo, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Todėl konstatuojama, kad kaltinamasis R. L. nužudė K. G. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Dėl kaltinamojo veiksmų kilę padariniai yra dėsningi, o ne atsitiktinio pobūdžio, kaltinamojo R. L. veikoje nėra nei nusikalstamo pasitikėjimo (kalti­nin­kas nu­ma­to, kad jo vei­ka ga­li su­kel­ti ki­to žmo­gaus mir­tį, ta­čiau lengvabūdiš­kai ti­ki­si šių pa­da­ri­nių iš­veng­ti), nei nusikalstamo nerūpestingumo (kaltininkas ne­nu­ma­to, kad jo vei­ka ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui, ta­čiau pa­gal vei­kos aplin­ky­bes ir sa­vo as­me­ni­nes savybes tu­ri ir ga­li tai numaty­ti), todėl vertinti kaltinamojo veiksmus kaip neatsargų gyvybės atėmimą nėra jokio pagrindo. Be to, kaip matyti iš kaltinamojo R. L. ir jo brolio liudytojo L. L. parodymų, naktį iš 2014 m. balandžio 27 d. į balandžio 28 d. kaltinamasis skambino savo broliui, prašė parvežti namo ir sakė, kad kažkas mirė. Taigi dar būdamas įvykio vietoje kaltinamasis žinojo, kad K. G. miręs. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis R. L. peilį, kuriuo sužalojo K. G., įmetė į tvenkinį, nes, kaip jis nurodė apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nenorėjo, kad ant peilio būtų rasti jo pirštų antspaudai.

R. L. kaltinamas nužudęs K. G. pastarajam esant bejėgiškos būklės dėl patirtų sužalojimų ir išgerto alkoholio. Pažymėtina, kad bejėgiškos būklės žmogaus nužudymu (BK 129 str. 2 d. 2 p.) pripažįstamas toks nužudymas, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip išvengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo, senatvės, praradus sąmonę arba stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2009). Veika kvalifikuojama kaip bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas ir tada, kai nužudomas nukentėjęs asmuo, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K–164/2014). Iš specialisto išvados matyti, kad mirusiojo K. G. kraujyje rasta 1,05 promilės etilo alkoholio, ir tokia alkoholio koncentracija kraujyje atitinka lengvą girtumo laipsnį, o K. G. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. Teisiamajame posėdyje apklausto eksperto teigimu, dėl girtumo nukentėjusysis negalėjo nuskęsti, taip pat nėra tokių duomenų, kad nukentėjusysis galėjo nuskęsti dėl kažkokių fizinių trūkumų, ir dėl jam padarytų sužalojimų neturėjo prarasti sąmonės. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad K. G. įvykio metu buvo aktyvus, paskui jį (kaltinamąjį) atėjo iki tvenkinio. Liudytojas V. Š. paaiškino, kad K. G. buvo fiziškai stiprus žmogus, liudytojas T. G. teigimu, jo brolis K. G. sveikata nesiskundė. Be to, bylos duomenys rodo, kad K. G., nors ir sirgo (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktuose dokumentuose nurodytomis ligomis, tačiau ūkininkavo, vairavo automobilį (nukentėjusiųjų V. G., N. G. parodymai). Esant tokioms aplinkybėms, apibūdinančioms nukentėjusįjį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusysis K. G. įvykio metu galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltinamajam ar kitaip vengti pavojaus, jo būsena, pagal byloje esančius duomenis, taip pat amžius ((duomenys neskelbtini) metai) neleidžia daryti išvados, kad jis buvo bejėgiškos būklės. Todėl kaltinamojo R. L. padarytą nusikalstamą veiką kolegija perkvalifikuoja iš BK 129 str. 2 d. 2 p. į BK 129 str. 1 d.

Kaltinime R. L. nurodoma, kad sužalojimus K. G. abiejuose antakiuose, nosies nugarėlėje, lūpose, kairės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, kairėje smakro pusėje ir abiejų smilkinių minkštuosiuose audiniuose R. L. padarė ne mažiau kaip septyniais smūgiais ir tyčia peiliu suduodamas K. G. į kaklą padarė pjautinę žaizdą dešinėje kaklo pusėje, t. y. R. L. iš viso inkriminuojami aštuoni trauminiai poveikiai. Gi specialisto išvadoje nurodoma, jog sužalojimai K. G. (taip pat ir kaklo sužalojimas peiliu) padaryti iš viso ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais, tai pripažino ir pats kaltinamasis. Todėl kaltinimas R. L. tikslinamas – sumažinamas nurodytų trauminių poveikių (neskaitant smūgio peiliu) skaičius iki šešių.

Kaltinamasis R. L. pripažįsta, kad iš K. G. sodybos pagrobė kaltinime nurodytą automobilį ir televizorių. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė, iš kur paėmė automobilį ir televizorių. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė pagrobus K. G. turtą byloje įrodyta nukentėjusiųjų V. G. ir N. G., liudytojų V. Š., D. Š. ir L. L. parodymais, kratos protokolu. Kaltinamojo R. L. nusikalstama veika dėl K. G. turto vagystės teisingai kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d., kadangi visuma nurodytų įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, patvirtina, kad kaltinamasis R. L. pagrobė svetimą turtą – be televizoriaus ir automobilį. Ištirti įrodymai patvirtina objektyviuosius kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos požymius ir atskleidžia jo kaltės turinį – tiesioginę tyčią.

Bausmės skyrimas, civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis pripažino, kad nuo jo veiksmų mirė K. G., ir dėl to gailisi, tačiau tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo, nes kaltinamasis savo kaltės dėl tyčinio nužudymo nepripažino, teigdamas, jog nužudė gindamasis, davė tik iš dalies teisingus parodymus. Kaltinamasis taip pat pripažino, kad pagrobė automobilį ir televizorių, tačiau nurodė, jog galvojo automobilį grąžinti, t. y. nepripažino tyčios pagrobti svetimą turtą. Tokia kaltinamojo pozicija eliminuoja prisipažinimą pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Kaltinamojo R. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tokią išvadą teisėjų kolegija daro remdamasi paties kaltinamojo parodymais, jog prieš įvykį jis girtavo, ir visų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena dėl buvusio girtumo. Be to, teismo nuomone, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad alkoholio vartojimas susilpnino R. L. savikontrolę ir turėjo įtakos adekvačiam situacijos vertinimui.

VTPT prie SAM Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. L. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas nėra medicininis nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijus, analizuojant šiuo metu kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Įvertinus R. L. medicininę dokumentaciją ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, nėra pagrindo jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., 182 b. l.). Esant tokiai specialisto išvadai, kolegija sprendžia, jog kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pakaltinamas, todėl turi būti baudžiamas už padarytas veikas.

Skirdama bausmes už padarytas nusikaltimas veikas kaltinamajam R. L. kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Nustatydama skiriamų bausmių rūšis bei dydžius kaltinamajam, kolegija įvertina jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį. Kaltinamasis R. L. padarė du baigtus nusikaltimus – veikdamas netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d., 129 str. 1 d.), kurio pasekmės yra nebepataisomos, nes kėsinimosi objektas buvo žmogaus gyvybė, ir veikdamas tiesiogine tyčia padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 178 str. 2 d.). Vertindama kaltinamojo asmenybę, kolegija atsižvelgia į tai, kad R. L. anksčiau (2009 metais) teistas už plėšimus ir vagystes, tačiau teistumas išnykęs (2 t., 154–162 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t., 183 b. l.), yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (2 t., 164 b. l.) ir (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro registre dėl nustatyto priklausomybės sindromo alkoholiui (2 t., 171 b. l.), nedirba ir neregistruotas darbo biržoje (2 t., 184–185 b. l.), gyvenamosios vietos seniūno išduotoje charakteristikoje nurodoma, kad R. L. anksti neteko tėvų, išaugino močiutė, vietiniai gyventojai dėl R. L. elgesio į seniūniją nesikreipė (2 t., 188 b. l.)byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Įvertinusi visas šias išdėstytas aplinkybes, darančias įtaką kaltinamojo R. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, buvimą, minėtus iš esmės neigiamai kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kartu atsižvelgęs ir į BK 129 str. 1 d. sankcijos griežtumą (laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų), jauną kaltinamojo amžių, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas parenkant bausmes paskyrus jam už abu nusikaltimus terminuoto laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijose nustatytiems tokių bausmių vidurkiams (pagal BK 129 str. 1 d. vidurkis – 11 metų, pagal BK 178 str. 2 d. vidurkis – 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų).

Kaltinamojo R. L. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str.), todėl už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p.).

Remdamasi tais pačiais padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmę kolegija kaltinamajam skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. G., N. G. ir K. G. atstovė advokatė V. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3100 Lt (897,82 Eur) turtinės žalos priteisimo V. G. ir po 50000 Lt (14481 Eur) neturtinės žalos priteisimo V. G., N. G. ir K. G.. Taip pat prašoma priteisti atstovavimo išlaidas (2 t., 55–57 b. l.).

Nustačius, kad tarp kaltinamojo R. L. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžiamas klausimas dėl civilinių ieškinių patenkinimo (BPK 115 str.).

Kaltinamasis R. L. sutinka atlyginti turtinę žalą už pagrobtą televizorių, prašomos priteisti žalos dydis – 800 Lt (231,70 Eur) už televizorių, kolegijos nuomone, yra atitinkantis realiąją pagrobto turto vertę, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkinamas. Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti 2300 Lt (666,13 Eur) už dingusį benzopjūklą. Kaltinamasis neigia pagrobęs šį turtą, ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis R. L. pagrobė K. G. priklausiusį benzopjūklą. Be to, R. L. ir nekaltinamas benzopjūklo vagyste. Todėl civilinis ieškinys dėl 2300 Lt (666,13 Eur) žalos atlyginimo už dingusį benzopjūklą netenkinamas.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaltinamasis R. L. iki sulaikymo pastovaus darbo neturėjo, jokio nekilnojamojo turto taip pat neturi, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Neabejotina ir natūralu, kad nužudytojo žmona V. G., vaikai N. G. ir K. G. atitinkamai dėl vyro ir tėvo mirties patyrė psichinį stresą bei dvasinius išgyvenimus, kurie pagal CK 6.250 str. laikomi neturtine žala, išreikšta pinigais. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. G. paaiškino, kad su vyru K. G. pragyveno kartu 36 metus, sutarė gerai, po vyro mirties jai labai pablogėjo sveikata, visai šeimai buvo labai sunku – gyvuliai buvo palikti be priežiūros, dukra net negalėjo atvažiuoti į teismo posėdį. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. G. teigimu, jo santykiai su tėvu buvo šilti ir artimi, jie reguliariai susiskambindavo, tėvo netektis jam yra labai skaudi, po to įvykio jis sirgo skrandžio liga.

Įvertinusi šias bei civiliniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir remdamasi susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiškas veikas, taip pat atsižvelgusi į kaltinamojo turtinę padėtį, kolegija daro išvadą, kad kiekvieno iš nukentėjusiųjų patirti dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai pagrįstai įvertinti 14481 Eur neturtinės žalos dydžio sumomis, t. y. pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra per didelis, atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl tenkinamas visiškai.

Kaip matyti iš sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvito LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., 116–117 b. l.), nukentėjusioji V. G. už advokato paslaugas sumokėjo 400 Eur. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 2 d., nurodytos nukentėjusiosios išlaidos, turėtos byloje dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti, išieškomos iš kaltinamojo R. L..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius prašo priteisti iš kaltinamojo R. L. 184,51 Eur (3 t., 74–77 b. l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.290 str. 3 d.), nes dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų mirė K. G., kurio našlei V. G. paskirta našlių pensija, ir laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. sausio 31 d. V. G. išmokėta 184,51 Eur našlių pensijos.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – peilis, kaip nusikaltimo įrankis, daktiloskopinės plokštelės, mikroplaušeliai, nuoplovos, lipni juosta, telefonas, tuščias cigarečių pakelis, rūbai, skiautės, lenta, batai, tušti buteliai, nuorūkos, degtukai, kilimo dalis, seilių pavyzdžiai, kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (1 t., 86-88 b. l., 2 t., 13 b. l.), – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – automobilis ,,Ford Transit“ bei jame rasti dokumentai, dėklas, pinigai, kortelės, raktai, perduoti saugoti V. G. (1 t., 64 b. l.), – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini V. G..

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – rūbai, kompiuterio aušinimo padas, skustuvas, buteliukas, perduoti saugoti L. L. (1 t., 68 b. l.), – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini L. L..

Laikmenos (5 CD) su vaizdo įrašais paliktinos prie bylos.

Kaip matyti iš bylos duomenų (3 t., 82 b. l.), už kelionės išlaidas į teisiamąjį posėdį liudytojui V. Š. išmokėta 6,07 Eur valstybės lėšų. Kaltinamasis R. L. pripažįstamas kaltu, todėl šios proceso išlaidos (BPK 103 str. 1 p.) priteisiamos iš jo valstybei (BPK 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. laisvės atėmimą 12 metų;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką R. L. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. liepos 7 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. liepos 7 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. L. palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš R. L.:

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. G. 231,70 Eur turtinės ir 14481 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 400 Eur išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti;

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams N. G. ir K. G. po 14481 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui 184,51 Eur už išmokėtą našlių pensiją laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. sausio 31 d.;

valstybei 6,07 Eur proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – peilį, daktiloskopines plokšteles, mikroplaušelius, nuoplovas, lipnią juostą, telefoną, tuščią cigarečių pakelį, rūbus, skiautes, lentą, batus, tuščius butelius, nuorūkas, degtukus, kilimo dalį, seilių pavyzdžius, perduotus saugoti (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – automobilį ,,Ford Transit“ bei jame rastus dokumentus, dėklą, pinigus, korteles, raktus, perduotus saugoti V. G., – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti V. G..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – rūbus, kompiuterio aušinimo padą, skustuvą, buteliuką, perduotus saugoti L. L., – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti L. L..

Laikmenas (5 CD) su vaizdo įrašais palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam R. L. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkė Nijolė MatuzevičienėTeisėjai Boleslovas KalainisGražvydas Poškus