Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Nežino, kur jis turėjo bėgti nuo K. G., nepažįsta tų vietovių. Turėjo galimybę pabėgti, bet apie tai nepagalvojo. Išsigando ir nesugalvojo iš karto skambinti pagalbai, kai nukentėjusysis pradėjo prie jo priekabiauti. Nukentėjusysis buvo toks pat fiziškai stiprus kaip ir jis. Girtumas jo veiksmams turėjo nedaug įtakos, kai prabudo, nebesijautė toks girtas. Dabar nepamena, ar jis galėjo K. G. pastumti į „prūdą“. K. G. už jį buvo blaivesnis, ėjo normaliai, nesvirduliavo. Jis neskandino nukentėjusiojo, bet pripažįsta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis įkrito į „prūdą“. Jis girdėjo, kad įkritęs į „prūdą“ nukentėjusysis taškėsi, bet galvojo, kad pats išplauks. Iš K. G. yra girdėjęs, kad pastarasis nemoka plaukti, bet nemanė, kad kaime gyvenantis žmogus nemoka plaukti. Kai nukentėjusysis įkrito į „prūdą“, daugiau į tą pusę jis nežiūrėjo, susirinko daiktus, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis manė, kad K. G. išgyvens. Kai skambino broliui, nebuvo įsitikinęs, kad nukentėjusysis miręs, bet tokius žodžius galėjo pasakyti.

K. G., kai negerdavo, būdavo normalus žmogus. Pas pastarąjį jis dirbo apie dvi savaites. Per visą jo darbo laiką pas nukentėjusįjį gėrė kokius tris kartus. Su peiliu jis norėjo tik pagrasinti nukentėjusiajam, kad šis atstotų. Kaip viskas tiksliai vyko, nepamena dėl girtumo. Nežino, ar nukentėjusysis galėjo jį išprievartauti, bet bandė tai padaryti. Nežino, ar buvo kilęs realus pavojus jo gyvybei, sveikatai.

Nukentėjusiojo automobiliu jis važiavo namo, automobilį paliko pas kaimyną, daržinėje, pas kaimyną gėrė. Nepamena, ką pasakė kaimynui dėl automobilio, galėjo būti, kad pasakė, jog savininkas nori tą automobilį parduoti. Automobilis buvo pas kaimyną, kol atvyko policija. Brolis neklausė, iš kur jis (kaltinamasis) gavo automobilį. Buvo parėjęs namo permiegoti, bet iki sulaikymo gėrė. Namuose skalbė bliuzoną, nes buvo purvinas. Ant bliuzono neturėjo būti kraujo dėmių.

Neėmė benzininio pjūklo, sutinka atlyginti turtinę žalą tik dėl televizoriaus. Jis neskandino nukentėjusiojo, nesutinka atlyginti prašomos neturtinės žalos, ji yra per didelė, jis nedirba, neturi lėšų, sutiktų nukentėjusiesiems atlyginti 10 000 Lt neturtinę žalą. Sutinka atlyginti VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus pareikštą civilinį ieškinį.

Iš pradžių jis nesakė, kad nukentėjusysis pradėjo priekabiauti lovoje, policijoje sakė, kad pradėjo priekabiauti kambaryje, nes jam buvo gėda. Nukentėjusysis jam nesudavė, glostė jo kojas. Peilis gulėjo ant stalo, peilis daug kur buvo naudojamas. Nežino, kodėl ėjo link „prūdo“ atbulas. Prie „prūdo“ jis stovėjo nugara į „prūdą“, o nukentėjusysis stovėjo veidu į „prūdą“. Nepamena, kaip laikė peilį, pakėlęs ranką sukosi ir įpjovė nukentėjusiajam į kaklą. Nematė, kur tiksliai pataikė nukentėjusiajam, sukdamasis jis (kaltinamasis) atsitraukė nuo „prūdo“. Nukentėjusysis griuvo į „prūdą“ šonu, galva į priekį, nors tiksliai nepamena. „Prūdas“ negilus, nematė, kad nukentėjusysis visas būtų paniręs į „prūdą“. „Prūdas“ nebuvo užtvertas. Nežiūrėjo, kiek buvo laiko, kai įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju. Jis nežudė nukentėjusiojo.

Nukentėjusiojo bute galėjo būti daugiau vertingų daiktų, bet jis niekur nelandžiojo. Kai nukentėjusysis įgriuvo į „prūdą“, jis parėjo į namą, susirinko savo daiktus. K. G. jam mokėjo kas savaitę, automobilį norėjo parvaryti atgal ir atsiprašyti nukentėjusiojo, bet užgėrė. Labai gailisi dėl to, kas atsitiko. Sužinojo, kad nukentėjusysis mirė, kai buvo sulaikytas policijos. Pripažįstu, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis nuskendo, nužudyti nenorėjo, nesiekė K. G. mirties, pastarasis buvo geras žmogus.

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. L. parodė, kad su šeimininku pradėjo ,,baliavoti“ iš vakaro. Nukentėjusysis buvo nusipirkęs ,,Bravo“ degtinės, alaus ir naminės degtinės. Gėrė. Pasigėrė ir nuėjo miegoti. Bemiegant, šalia atsigulė šeimininkas ir bandė išprievartauti. Tai pajutęs, atsikėlė. Nubėgo į virtuvę ir išgėrė dar kelias taureles. Nukentėjusysis taip pat atėjo ir vėl pradėjo lįsti. Jis išbėgo į lauką, o šeimininkas vijosi. Sakė jam: ,,Nelįsk, papjausiu“, nors nenorėjo to daryti. Įpjovė netyčia, nes šeimininkas puolė. Kadangi buvo rytas, rasa, nukentėjusysis paslydo ir įkrito į „prūdą“. Paskui peilį ir nukentėjusiojo telefoną įmetė į „prūdą“. Buvo labai sutrikęs, nebesusivokė. Susirinko savo daiktus, sėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Broliui skambino prieš incidentą. Sakė, kad nori grįžti namo, kad nebenori ten būti. Broliui nesakė, kad mirė žmogus. Kai policija jį išsivežė, turbūt jie ir pasakė broliui, kas nutiko. Broliui skambino apie 4–5 val. ryte. Įvykio kulminacija buvo gal 2 val., nežino. Išeidamas iš virtuvės nuo stalo pasiėmė peilį. Nežino, kas nukentėjusiajam pasidarė, pirmą kartą jį tokį matė. Prieš tai panašių dalykų nėra buvę. Su šeimininku iki įvykio buvo pažįstami apie dvi savaites. Bandymas išprievartauti atrodė taip: nukentėjusysis už nugaros bandė kišti savo lytinį organą jam į užpakalį. Tuo metu buvo iš dalies nusirengęs. Miegojo su apatinėmis kelnaitėmis, kitomis plonomis kelnėmis, ,,maike“ ir džemperiu. Šeimininkas numovė tas kelnes, o viršutines kelnes buvo nusimovęs pats prieš eidamas gulti. Šeimininkas buvo su kelnėm, su apatinėm kelnaitėm, bet viską jau buvo nusimovęs ir lyg buvo su ,,maike“ trumpom rankovėm. Iš nukentėjusiojo veiksmų suprato, ką šis bandė padaryti. Pabudęs sušuko: ,,Ką darai? Nelįsk“. Šeimininkas į žodžius nereagavo ir nieko neaiškino. Virtuvėje išgėrė, šeimininkas taip pat išgėrė. Sėdėjo šonu ir nukentėjusysis vėl pradėjo lįsti, lindo prie lytinio organo. Jis sakė: ,,Ko čia lendi? Nebelįsk, aš tau – ne žmona“. Stūmė atgal. Atsistojęs trenkė ir nukentėjusysis priklupo. Sudavė ranka vieną kartą į galvą ir pilvą. Pasiėmė peilį ir išbėgo. Nukentėjusysis iš paskos. Galima sakyti, kad pats vos nebėgo. Sakė nebelįsti, atstoti. Prie tvoros sudavė delnu, bet delnas nuslydo. Smūgiai negalėjo būti mirtini, kraujas nebėgo. Stovėjo prie „prūdo“, iki kranto buvo likę gal apie 10 cm. Atsisuko ir įrėžė nukentėjusiajam peiliu per kairę kaklo pusę. Nukentėjusysis paslydo ant rasos ir beveik stačia galva krito į prūdą. Į „prūdą“ krito galva pirmyn, kojos buvo kažkiek sulenktos, beveik gulėjo, gerai neatsimena. Slydo kažkaip šonu. Buvo stresas, didelė baimė, kad bandė išprievartauti, dėl to negelbėjo. „Prūdą“ yra matęs anksčiau, jis prie pat kiemo. Šeimininkas yra sakęs, kad „prūdas“ gilus, gal 3–4 m. Rado gulintį telefoną ir įmetė į vandenį. Tuo metu šeimininkas į vandenį jau buvo įkritęs. Kai šeimininkas įkrito į vandenį, kažkiek taškėsi, bet lyg nešaukė. Šeimininkas buvo minėjęs, kad nemoka plaukti. Girdėjo, kad vanduo taškėsi. Buvo toks garsas, lyg per vandenį daužytų. Telefoną ir peilį įmetė iš baimės. Tada nuėjo į kambarį, pasiėmė savo daiktus, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Automobilio rakteliai buvo spynelėje. Važiavo tiesiai namo. Iš pranešimo apie įtarimą žino, kad nukentėjusysis – K. G.. Iki incidento pas jį buvo išdirbęs apie savaitę. Iki įvykio, gal prieš mėnesį, gal mažiau, jį susirado pagal skelbimą ir paskambino. Buvo sutarę, kad iš pradžių jam mokės 150 Lt, o paskui – 200 Lt ar daugiau per savaitę. Vartojant alkoholį tarp jų konfliktų nebuvo. Užmigo nuo alkoholio ir nuovargio, nes visą dieną dirbo. Su šeimininku miegodavo šalia atskirose lovose (parodo, kad lovos buvo sustatytos statmenai – sekretorės pastaba). Nežiūrėjo į laikrodį, kada nuėjo gultis. Buvo išgėrę butelį ir alaus. Gerai apsvaigęs dar nebuvo, bet surūkė cigaretę ir pasijuto apsvaigęs, nuėjo gulti. Gal valandą pamiegojo. Pajuto kad jis lenda su savo lytiniu organu. Juto, kad kažkas mauna kelnes, bet galvojo, kad sapnuoja. Kai atsikėlė, greitai apsimovė kelnes ir nuėjo į virtuvę. Atėjo šeimininkas, pradėjo vėl lįsti ir vieną kartą trenkė prie akies (rodo ties savo dešine akimi – sekretorės pastaba). Antrą kartą trenkė lauke. Iš kojos nespyrė. Nukentėjusiajam kraujas iš nosies neturėjo bėgti, neatsimena. Galėjo bėgti nebent iš lūpos. Su peiliu norėjo pagrasinti. Kambaryje peiliu negrasino, tik sudavė, bet tai nepadėjo. Nukentėjusysis ne tiek daug gėrė, kaip jis, bet buvo išgėręs. Jis bėgo iki jo ir prie „prūdo“ puolė. Jis sukosi ir peilis jam įpjovė. Šeimininkas paslydo ir krito žemyn galva į „prūdą“. Buvo pasimetęs ir jo negelbėjo. Jo veiksmams girtumas įtakos neturėjo. Tuo momentu nesijautė apsvaigęs. Buvo apsvaigęs, bet protavo. Ten aplink gyvenančių žmonių nepažįsta. Nebuvo galimybės pasislėpti. Su peiliu norėjo tik pagąsdinti, bet taip išėjo, kad įpjovė. Telefoną ir peilį įmetė į „prūdą“, nes nenorėjo, kad rastų pirštų antspaudus. Televizorių norėjo pasiimti kaip atlygį už darbą. Kai grįžo į namus, buvo pamiršęs, kad jį paėmė. Automobilį paėmė, nes nebuvo galimybės, kaip grįžti į namus. Suprato, kad daiktus paėmė be leidimo. Pjūklo neėmė. Yra tekę su juo pjauti pas šeimininką namuose (duomenys neskelbtini). Savo veiksmus vertina baisiai, žiauriai. Jeigu ne gėrimas, viskas būtų buvę gerai. Girtumas šalutinių poveikių neturėjo, o kas nukentėjusiajam „sušvietė“ – nesupranta, visada būdavo ramus, anksčiau nėra lindęs. Kitą dieną būtų paprašęs draugo, kad šeimininko automobilį parvarytų atgal, tačiau taip nepadarė, nes užgėrė. Po incidento jį sulaikė gal po 3 dienų. Automobilį paliko pas kaimynus B. ir Z.. Gėrė su A. pastarojo namuose. B. – A. mama, o Z. – tėvas. Prieš perrėždamas nukentėjusiajam kaklą, ėjo atbulas, buvo nugara į „prūdą“, o šeimininkas – priekiu. Sukosi į dešinę pusę, kad neįkristų į „prūdą“, laikydamas iškėlęs peilį, o nukentėjusysis buvo prieš jį. Sukdamasis jam įpjovė. Iki prūdo krašto buvo likę iki 0,5 metro. Ten yra nuolydis, nėra labai stačiai. Krantas ne itin staigiai eina žemyn. Virtuvėje valė grindis, nes buvo išpylęs alų. Kraujo ant grindų nebuvo, valė alų. Nežino, kodėl valė grindims. Vanduo buvo ,,bankiuose“, kuriuos iš miesto šeimininkas parsiveždavo. Ten buvo trys ,,bankiai“ vandens. Buvo kaip ne savas, todėl ir valė grindis. Su kažkokiu skuduru pavalė ir viskas. Skudurą numetė ar kažkur patalpoje, ar prie durų. Tai buvo ,,maikė“ ar džemperis. Jis buvo skirtas valyti grindis. Su koja pravalė ir viskas. Ant rūbų kraujo dėmių neturėjo būti. Buvo apsivilkęs sportines kelnes ir džemperį. Namuose džemperį plovė, nes buvo labai murzinas nuo darbų. Kelnes prieš tai buvo pasikeitęs, jos nebuvo murzinos. Nelabai moka plaukti. Jei skęstų, neišsigelbėtų. 10 metrų nepaplauktų. Yra gydęsis nuo alkoholio, nes protas buvo susisukęs. Gydėsi (duomenys neskelbtini). Nuo psichinių ligų nesigydė ( 2 t., 122–124 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. L. (duomenys neskelbtini) parodė namelį, kuriame jis gyveno ir kuriame įvyko konfliktas tarp jo ir K. G., namelyje parodė lovą, kurioje jis miegodavo. Su manekenu R. L. parodė, kaip išgertuvių metu K. G. lietė jo kojas, kaip ir į kurias kūno vietas jis sudavė smūgius K. G. namelyje ir kieme, kaip ir kurioje vietoje laikė peilį prie K. G. kaklo, kokioje padėtyje po sužeidimo peiliu buvo K. G.. Taip pat R. L. parodė, kur rado K. G. telefoną, kur į „prūdą“ įmetė peilį ir telefoną, kur lauke stovėjo automobilis ir kur namelyje buvo televizorius (2 t., 111–118 b. l.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. G. parodė, kad kaltinamąjį buvo sutikusi vieną kartą ir matė labai trumpai. Kaltinamasis dirbo jų ūkyje. Mirusysis jos vyras K. G.. Pastarasis žiemą gyveno mieste, o vasaros sezonu išvykdavo gyventi į (duomenys neskelbtini). Jos vyras samdydavo pagalbininkus, kad padėtų ūkyje. 2014 m. balandžio 27 d. buvo sekmadienis, apie 8.30 val. K. G. atvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo Atvelykis. Vėliau vyras ją nuvežė į miesto šventę. Po šventės važiavo apsipirkti į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, vyras nusipirko maisto produktų, alkoholio nepirko, sodyboje buvo alkoholio. K. G. po 14 val. išvažiavo į kaimą. Išvažiavo vienas, žalsvos spalvos automobiliu. Jie žinojo, kad vyras turėjo pagalbininką iš (duomenys neskelbtini). Balandžio 27 d. su vyru ji daugiau nebendravo. Jo pradėjo ieškoti balandžio 28 d., apie 16 val. Skambino telefonu, tačiau jis neatsiliepė. Tada pradėjo skambinti dažniau, telefono signalas buvo geras. Vakarop atvažiavo kaimynas V. Š., pasakė, kad nėra K. G.. Vėliau ji nuėjo pas V. Š., pagalvojo, gal šis susirado jos vyrą. Tačiau Š. nebuvo. Iki sodybos nenuėjo, nes iki jos buvo 5 km, be to, jau buvo vakaras, prietema. Kitą dieną, antradienį, vyras turėjo atvežti pieną. Antradienį ji paskambino dukrai paklausti, ar atvažiavo tėtis, buvo 9.40 val., kai pasakė, kad neatvažiavo. Tada ji paskambino S. G., paprašė, kad nuvažiuotų į sodybą. Vėliau S. G. jai paskambino ir pasakė, kad sodyboje dega šviesa, durys atidarytos, nieko nėra. Tada atvažiavo T. G.. Jie nuvažiavo į kaimą, užsuko pas kaimynus, klausė, ar nieko negirdėjo. Paskui skambino felčerei į greitąją, pasakė, kad tokio K. G. nėra. Į policiją kreipėsi balandžio 29 d. Kai nuvažiavo į sodybą, užėjo į namuką, daug nesižvalgė, nes nebuvo vyro mašinos. Kraujo dėmių nepastebėjo, nes tokia mintis nekilo. Lavoną rado policija. Kūnas buvo prie pat „prūdo“ kranto tolimesnėje tvenkinio dalyje negu atėjimas nuo sodybos. „Prūdas“ buvo negilus. Ten, kur rado kūną, „prūdo“ gylis buvo iki kelių. Kūnas buvo veidu žemyn. K. G. buvo su rūbais, su kojinėmis be batų. Kakle buvo didžiulė pjautinė žaizda. Nepamena, ar tą dieną, kai rado kūną, buvo vėjuota. Kai kūnas buvo rastas, veikė vandens siurblys. Vilkimo žymių matyti nebuvo.

Jos vyras nebuvo išgeriantis, buvo taikaus, ramaus būdo. Išgėręs buvo toks pat. Nebuvo agresyvus. Buvo normalios seksualinės orientacijos. Jie gyveno normalų šeiminį gyvenimą, pragyveno 36 metus. Palaiko civilinį ieškinį. Jiems dingo benzopjūklas. Nežino, kur buvo benzopjūklas. Televizoriaus namie nebuvo. Prašo 50 000 Lt neturtinės žalos, su vyru sutarė gerai, po pastarojo mirties jiems buvo siaubingai sunku. Gyvuliai buvo palikti be priežiūros, ji viena turėjo viską suorganizuoti. Padėjo sūnus, kaimynė. Po šio įvykio labai pablogėjo sveikata. Dukra iš viso negalėjo atvažiuoti į teismo posėdį. Jie abu buvo mokytojai. K. G. nusprendė ūkininkauti. Jie buvo pasiskirstę, kad vyras žiūrėdavo ūkį, o ji dirbo mokykloje. Dabar ji gauna našlių pensiją.

Kaltinamąjį ji buvo mačiusi 2014 m. balandžio 24 d. namo rūsyje, nes ėjo pasiimti bulvių. Nežino, kad kaltinamasis būtų gyvenęs jų namuose. Namuose vyras miegojo įvairiai. Turėjo lovą ir pusrūsyje, tačiau jie gyvendavo viršuje. Sofa pusrūsyje buvo viengulė. Įėjimas į pusrūsį buvo iš lauko.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. K. G. buvo jo tėvas. Tuo metu jis studijavo (duomenys neskelbtini). Telefonu su tėvu kalbėjo 2014 m. balandžio 27 d., buvo sekmadienis. Tuo metu tėvas buvo sodyboje, klausė, ar gali pasiimti jo meškerę, nes parsivežė naują darbininką, leistų pastarajam žvejoti. Kai buvo pradėta tėvo paieška, pareigūnams reikėjo automobilio valstybinio numerio, jam skambino balandžio 29 d., antradienį. Automobilis buvo „Ford Tranzit“, žalsvos spalvos, krovininis. Į (duomenys neskelbtini) jis grįžo balandžio 29 d., pats apžiūrėjo sodybą, pasigedo benzopjūklo „Husgvarna“, buvo pirktas prieš trejus metus, suma gali atitikti, kuri nurodyta civiliniame ieškinyje, televizoriaus „Samsung“, mokėjo 800 Lt. „Prūdas“ nebuvo stačiais krantais, prie kranto buvo iki vieno metro. Viduryje prūdo gylis buvo apie du metrus. Nemokantis plaukti galėjo išlipti iš „prūdo“. Nežino tiksliai, ar tėvas mokėjo plaukti. Per šventes alkoholio tėvas išgerdavo, bet alkoholiu nepiktnaudžiavo. Buvo ramaus būdo, nekonfliktuodavo. Tėvas ūkininkavo 27 metus. Pradžioje turėdavo daugiau sveikatos, tai pats darbuodavosi, po to samdydavo pagalbininkus. Nėra buvę konfliktų su buvusiais pagalbininkais. Žiemą tėvas grįždavo į (duomenys neskelbtini). Dėl tėvo seksualinės orientacijos negali pasakyti, buvo normalios orientacijos. Tėvas labai atsargiai rinkdavosi pagalbininkus. Nėra nuo nieko nukentėjęs.

Palaiko pareikštus civilinius ieškinius. Po tėvo mirties buvo labai sunku. Jam buvo likęs vienas mėnuo iki magistrinio darbo gynimo. Reikėjo ūkyje padėti. Jo ryšiai su tėvu buvo artimi, jie susiskambindavo du kartus per mėnesį. Santykiai buvo artimi, šilti. Tėvo netektis jam yra labai skaudi. Po to įvykio jis sirgo skrandžio liga. Jiems buvo brangi šita sodyba, nes ten jų giminės šaknys. Ūkyje jis padėdavo tėvui nubirbti sunkesnius darbus, automobilį remontuodavo.

Kai buvo išleistas vanduo iš „prūdo“, buvo rastos pirštinės prie kranto ateinant nuo sodybos. Kūnas rastas buvo prie priešingo „prūdo“ kranto. Namelyje kraujo dėmių jis nematė. Televizorius buvo tame kambaryje, kur miegojo tėvas.

L. V. Š. parodė, kad su K. G. buvo draugai nuo vaikystės. Jo sodyba yra netoli K. G. sodybos. Iki mirties su K. G. dažnai bendraudavo. Pas K. G. dirbdavo pagalbiniai darbininkai, tačiau kaltinamojo ten jis nėra matęs. Prieš dieną iki įvykio jis matė K. G.. Po to 2014 m. balandžio 28 d., apie 17 val., jis nuvažiavo į K. G. sodybą. Ten nebuvo automobilio „Ford“, žalios spalvos, todėl jis pagalvojo, kad K. G. nėra, ir į namą nėjo. Nepastebėjo degančios name šviesos. Tik jam buvo keista, kad avys buvo uždarytos, paprastai jos būdavo lauke. Tada jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas K. G. žmoną, ši pasakė, kad K. G. nėra, sakė, kad ji irgi K. G. nepriskambina. Jie susitarė, kad K. G. žmona jam paskambins, jei atsiras K. G.. Vėliau iš savo sodybos pamatė, kad nuvažiavo greitoji pagalba į K. G. sodybą. Kriminalistai pasakė, kad nuskendo darbininkas. Kūno jis nematė. „Prūdas“ K. G. sodyboje buvo negilus, krantai nestatūs, iš jo išlipti galima keturiomis. K. G. buvo geros širdies, ramaus būdo, nekonfliktiškas, normalios seksualinės orientacijos. K. G. santykiai su šeima buvo labai geri, jis labai mylėjo šeimą, vertino savo sūnų. K. G. netoleravo alkoholio, mažai jo vartojo, buvo fiziškai stiprus žmogus. Nežino, ar K. G. mokėjo plaukti. K. G. turėjo benzininį pjūklą, pats pjaudavo malkas, bet tai buvo anksčiau, ne tais metais, kuriais jis žuvo.

Liudytojas D. Š. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, bet yra pastarąjį matęs, kai K. G. buvo sustojęs prie jų sodybos, kaltinamasis tuo metu sėdėjo šalia K. G.. Kada jis paskutinį kartą matė K. G., nepasakys. Jis ir jo tėvas buvo susitarę susitikti su K. G. 2014 m. balandžio 28 d. Nuvažiavę į sodybą pas K. G., pamatė, kad nėra K. G. automobilio „Ford“, todėl apsisuko ir išvažiavo, iš automobilio nebuvo išlipę, po sodybą nevaikščiojo. Kelis kartus skambino K. G., tačiau operatorė atsakė, kad telefonas yra išjungtas. Vėliau jie nuvažiavo pas V. G., ši pasakė, kad nežino, kur K. G.. Girto K. G. jis nėra matęs, pastarasis buvo ramus žmogus. Jam gėda klausytis, kad K. G. buvo nenormalios seksualinės orientacijos, tai tikrai netiesa. Per tiek laiko, kiek jis gyveno, tai būtų išaiškėję. Kokie buvo K. G. santykiai su šeima, jis negali pasakyti.

Liudytojas L. L. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis, jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Namas priklausė jo močiutei, kuri mirė po brolio suėmimo. Jų tėvai yra mirę. R. L. šiaip yra ramaus būdo, bet mėgdavo išgerti, o kai išgerdavo alkoholio, pradėdavo kabinėtis prie žmonių, būdavo agresyvus. Prieš metus jo brolis dirbo pas ūkininką, kuris buvo nužudytas. Kaip jis suprato, pats ūkininkas pasiėmė jo brolį iš namų, buvo atvažiavęs žalios spalvos krovininiu automobiliu. Jo brolį ūkininkas pasiėmė po Velykų. Brolis pas K. G. išbuvo apie savaitę laiko. Jo brolis turėjo du telefonus – „Nokia“ ir „Samsung“. Su broliu, kol pastarasis dirbo pas ūkininką, nesusiskambindavo. Brolis jam paskambino tą naktį apie 22 val., kai kažkas mirė. Galėjo būti sekmadienis, Atvelykis. Jis suprato kad brolis buvo išgėręs, sakė, kad jis (liudytojas) atvažiuotų jo parvežti iš (duomenys neskelbtini), nes kažkas mirė. Jis nesuprato ir neišsiaiškino, kas mirė. Jis turėjo automobilį ir galėjo nuvažiuoti, bet pasakė, kad yra pavargęs. 2014 m. balandžio 28 d. prieš pietus brolis jam parašė žinutę, prašė paimti daiktus iš fermų. Nuvažiavęs iki fermų rado išgėrusį brolį, pastarasis turėjo krepšį su rūbais, kompiuterį. Jis rūbus paėmė, o brolis pasakė, kad eina toliau gerti. Tada nematė, ar buvo koks nors automobilis, nieko neklausė ir apie mirtį, ką brolis naktį skambinęs jam sakė. Namo brolis grįžo naktį, buvo stipriai išgėręs. Balandžio 29 d. brolis vėl išėjo gerti. Kaimynas A. paprašė jo (liudytojo) patraukti automobilį. Jis suprato, kad tą automobilį paliko brolis R. L., automobilis buvo „Ford“, tas pats automobilis, kuriuo ūkininkas išsivežė jo brolį. Automobilis buvo daržinėje pas A. B., (duomenys neskelbtini) kaime. Brolis sakė, kad nori parduoti šį automobilį už tūkstantį litų. Rakteliai buvo automobilyje. Automobilyje nebuvo jokių daiktų. Brolis į namus grįždavo permiegoti, nepasakojo, kas atsitiko sodyboje, apie ūkininką jie nekalbėjo. Policija jo brolį sulaikė namuose. Anksčiau nebuvo atvejų, kad jo brolis būtų smurtavęs prieš žmones, tai buvo pirmas kartas.

Jo brolis R. L. darbą susirado pagal skelbimą, jis vairuoja automobilį, bet teisių neturi. Nuo balandžio 28 d. jo brolis visą laiką gėrė, jis nebandė sustabdyti brolį, nes pastarasis jo neklausydavo.

Ant jo brolio rūbų kraujo nebuvo, krepšyje buvo švarūs rūbai, ir jis nepastebėjo, kad po to įvykio jo brolis būtų plovęs savo rūbus. Policija paėmė brolio rūbus ir telefoną. Brolis turėjo nešiojamąjį kompiuterį. Jis yra jaunesnis už brolį dvejais metais. Jam brolis nėra pasakojęs apie praeityje patirtą seksualinę prievartą.

L. T. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o mirusysis K. G. buvo jo brolis. 2014 m. K. G. žmona V. G. pranešė apie nelaimę. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyveno brolis, negalvojo, kad įvyko nelaimė, prie „prūdo“ nebuvo nuėję, K. G. automobilio nebuvo, galvojo, kad pastarasis išvažiavęs ir nebėjo į namą. Kieme nematė jokių smurto žymių, kraujo. Kai nuvažiavo į brolio sodybą, su broliu nebuvo bendravę kelias dienas. Jo brolio sodyboje gyveno darbininkas, kuris broliui padėdavo ūkio darbuose. Su broliu susitikdavo maždaug du kartus per savaitę. K. G. negerdavo dažnai, su pastaruoju jis nėra gėręs ir koks buvo brolio charakteris išgėrus, nežino. Apie brolio seksualinę orientaciją nieko nežino. Jo brolis nesiskundė, kad jo silpnos kojos, rankos, apie sveikatą su juo nediskutavo. K. G. dirbo mokytoju, mylėjo gamtą, mylėjo gyvulius, buvo geras žmogus, jo santykiai su žmona, vaikais buvo geri. Nežino, ar K. G. mokėjo plaukti. „Prūdas“ gali būti apie metro gylio, jis tame „prūde“ nėra maudęsis.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), K. G. sodyboje esančiame tvenkinyje prie kranto rastas vyriškio lavonas, ant vasarnamio lauko durų vidinės pusės, virtuvėje ant grindų, ant laiptų prie gyvenamojo namo, kambaryje ant batelių bei kartonų ir ant sienos virš batų dėžės rastos dėmės, panašios į kraują (1 t., 7–22 b. l.).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), K. G. sodyboje esančiame tvenkinyje išsiurbus vandenį ant dugno dumble rastas peilis ir mobiliojo ryšio telefonas (1 t., 33–35 b. l.).

Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad R. L. atpažino peilį, kuriuo sužalojo K. G., o po to įmetė į prūdą (2 t., 126–127 b. l.).

Kratos metu (duomenys neskelbtini), B. G. sodyboje už ūkinio pastato rastas ir paimtas automobilis „Ford Transit“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 51–52 b. l.), jis apžiūrėtas ir perduotas saugoti V. G. (1 t., 60–61, 64 b. l.)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. G. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos vandenyje. Mirusiojo K. G. kraujyje rasta 1,05 %o (promilės) etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje atitinka lengvą girtumo laipsnį. Mirusiojo K. G. kūne rasti sužalojimai: pjautinė žaizda dešinėje kaklo pusėje, muštinės žaizdos abiejuose antakiuose, nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, pogleivinės kraujosruvos abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, kraujosruva kairės akies obuolio odenoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, pereinančios į skruostus, viršutinėje lūpoje ir kairėje smakro pusėje, kraujosruvos abiejų smilkinių minkštuosiuose audiniuose. Pjautinė žaizda dešinėje kaklo pusėje padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, visi kiti sužalojimai – kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais, netrukus iki mirties. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo (1 t., 188–189 b. l.).

Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad mirusiajam K. G. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais, nėra būdingi griuviminei traumai. Pjautinė žaizda dešinėje kaklo pusėje padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, tai galėjo būti apžiūrai pateiktas peilis (1 t., 193 b. l.).

Teismo medicinos ekspertas Henrikas Daujotas teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad nukentėjusiojo mirties priežastis yra paskendimas. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pagal kaltinamojo pasakojimą, sunku pasakyti, kodėl nukentėjusysis neišplaukė, neišsigelbėjo. Nukentėjusysis neturėjo prarasti sąmonės dėl jam padarytų sužalojimų, dėl girtumo, tačiau visiškai atmesti tokios tikimybės negalima, nes sužalojimai yra galvoje, veide. Nebuvo užfiksuota, kad ant nukentėjusiojo kūno būtų pirštų anspaudų žymių, spaudimo žymių. Netikėtumo faktorius, kai nukentėjusysis iš karto veidu įkritęs į vandenį galėjo įkvėpti vandens, galėjo turėti įtakos nukentėjusiojo veiksmams ir apsunkinti jo paties išsigelbėjimą. Jei kaltinamasis mini, kad nukentėjusysis taškėsi, tai gal nukentėjusysis vandenyje kažkokius veiksmus dar darė. Nukentėjusiojo veide nebuvo žymių, būdingų veido atsitrenkimui į gruntą. Tokia padėtis, kokioje rastas įvykio vietoje nukentėjusiojo kūnas, būdinga nuskendusiam asmeniui. Dėl girtumo nukentėjusysis negalėjo nuskęsti. Neturėjo tokių duomenų, kad nukentėjusysis galėjo nuskęsti dėl kažkokių fizinių trūkumų. Nukentėjusysis po smūgio galėjo įslysti į vandenį ir nebeišsigelbėti dėl netikėtumo faktoriaus, jis turėjo pajusti, kad yra sužalotas į kaklą, turėjo būti kraujavimas iš žaizdos. Ant nukentėjusiojo kūno nėra žymių, kad jis buvo tempiamas. Nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai veide, iš kurių galėjo kraujuoti. Tiesioginės įtakos nukentėjusiojo mirčiai sužalojimai ir girtumo laipsnis neturėjo. Nukentėjusysis nuo padarytos žaizdos peiliu negalėjo nukraujuoti ir prarasti sąmonės, tai buvo paviršinė žaizda. Ši žaizda yra pakankamai ilga, nukentėjusysis turėjo pajusti, kad yra sužalotas, žaizda buvo padaryta dešinėje kaklo pusėje, nuo viršaus į dešinę apatinę kaklo dalį.

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateiktų trisdešimt septynių cigarečių nuorūkų, paimtų 2014 m. balandžio 29 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vieno vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su R. L. genotipu (2 t., 7–10 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. Kraujo pėdsakas 2014 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra sutepimas, kuris susidarė kraujuojančiam ar kruvinam objektui prisilietus prie vasarnamio durų vidinės pusės.

2. Kraujo pėdsakas 2014 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra atspaudas, kuris galėjo susidaryti objektui kontaktuojant su kraujo dėme, buvusia ant vasarnamio virtuvės grindų.

3. Kraujo pėdsakai 2014 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiškalai, kurie susidarė kraujui lašant nuo vienoje vietoje esančio kraujuojančio ar kruvino objekto ant laiptų, esančių šalia gyvenamojo namo (2 t., 35–37 b. l.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. G. atpažino R. L. kaip asmenį, kurį matė 2014 m. balandžio 26 d. savo namuose atvykusį kartu su K. G. (2 t., 48–49 b. l.).

Iš Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo matyti, kad K. G. (duomenys neskelbtini) įregistravo ūkį (duomenys neskelbtini) (2 t., 58 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Spręsdama kaltinamojo R. L. kaltės klausimą ir nustatydama faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija remiasi kaltinamojo R. L. parodymais ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Kaltinamasis R. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini), K. G. sodyboje, ten jis dirbo pas K. G. pagalbiniu darbininku ir gyveno, 2014 m. balandžio 27 d. vakare, po išgertuvių su K. G., pastarajam pradėjus prie jo seksualiai priekabiauti, patalpoje jis trenkė kumščiu K. G. į veidą, šoną, po to, pasiėmęs peilį, išbėgo į lauką. Lauke, kaltinamojo teigimu, jis ėjo atbulas link tvenkinio (byloje vadinamo ir „prūdu“), o K. G. ėjo link jo, eidamas jis kumščiu dar sudavė smūgius K. G. į veidą ir šoną, o prie tvenkinio iš namo pasiimtu peiliu įpjovė K. G. į kaklą, nuo to K. G. paslydo ir įkrito į tvenkinį. Analogiškai įvykio aplinkybes kaltinamasis R. L. paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Taigi kaltinamasis R. L. pripažino, jog nukentėjusiajam jis iš viso sudavė septynis smūgius ir kad dėl jo veiksmų smogiant peiliu per kaklą nukentėjusysis įkrito į tvenkinį ir paskendo.

Kaltinamasis R. L. nurodo, kad jis nenorėjo nužudyti K. G. ir, iš tiesų, byloje nėra tokį kaltinamojo tikslą patvirtinančių duomenų. Kita vertus, kaltinamasis, pasirinkdamas pavojingą kito asmens gyvybei veikimo būdą – peiliu sąmoningai ir suvokdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį, kryptingai smogdamas nukentėjusiajam, stovinčiam ant slidaus, turinčio nuolydį į vandenį tvenkinio kranto, į kaklą (gyvybei pavojingą organą), neabejotinai suprato, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusysis gali ne tik patirti sužalojimus, taip pat ir tokius, nuo kurių gali mirti, bet ir nuo smūgio įkristi į vandenį ir paskęsti, nes sunkių padarinių – mirties prigeriant – kilimo tikimybė buvo akivaizdi, taip ir atsitiko nagrinėjamu atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajam K. G. buvo sakęs, jog nemoka plaukti. Remiantis paties kaltinamojo parodymais byloje nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusiajam įkritus į vandenį, nueidamas kaltinamasis girdėjo taškomo vandens garsus, tačiau nepasidomėjo, ar nukentėjusiajam reikalinga pagalba, ir iš įvykio vietos pasišalino, rodo, kad kaltinamasis buvo abejingas galimoms pasekmėms. Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), normalaus protinio išsivystymo žmogus, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir, nors to ir nenorėjo, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Todėl konstatuojama, kad kaltinamasis R. L. nužudė K. G. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Dėl kaltinamojo veiksmų kilę padariniai yra dėsningi, o ne atsitiktinio pobūdžio, kaltinamojo R. L. veikoje nėra nei nusikalstamo pasitikėjimo (kalti­nin­kas nu­ma­to, kad jo vei­ka ga­li su­kel­ti ki­to žmo­gaus mir­tį, ta­čiau lengvabūdiš­kai ti­ki­si šių pa­da­ri­nių iš­veng­ti), nei nusikalstamo nerūpestingumo (kaltininkas ne­nu­ma­to, kad jo vei­ka ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui, ta­čiau pa­gal vei­kos aplin­ky­bes ir sa­vo as­me­ni­nes savybes tu­ri ir ga­li tai numaty­ti), todėl vertinti kaltinamojo veiksmus kaip neatsargų gyvybės atėmimą nėra jokio pagrindo. Be to, kaip matyti iš kaltinamojo R. L. ir jo brolio liudytojo L. L. parodymų, naktį iš 2014 m. balandžio 27 d. į balandžio 28 d. kaltinamasis skambino savo broliui, prašė parvežti namo ir sakė, kad kažkas mirė. Taigi dar būdamas įvykio vietoje kaltinamasis žinojo, kad K. G. miręs. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis R. L. peilį, kuriuo sužalojo K. G., įmetė į tvenkinį, nes, kaip jis nurodė apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nenorėjo, kad ant peilio būtų rasti jo pirštų antspaudai.

Kaltinime R. L. nurodoma, kad sužalojimus K. G. abiejuose antakiuose, nosies nugarėlėje, lūpose, kairės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, kairėje smakro pusėje ir abiejų smilkinių minkštuosiuose audiniuose R. L. padarė ne mažiau kaip septyniais smūgiais ir tyčia peiliu suduodamas K. G. į kaklą padarė pjautinę žaizdą dešinėje kaklo pusėje, t. y. R. L. iš viso inkriminuojami aštuoni trauminiai poveikiai. Gi specialisto išvadoje nurodoma, jog sužalojimai K. G. (taip pat ir kaklo sužalojimas peiliu) padaryti iš viso ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais, tai pripažino ir pats kaltinamasis. Todėl kaltinimas R. L. tikslinamas – sumažinamas nurodytų trauminių poveikių (neskaitant smūgio peiliu) skaičius iki šešių.