Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. ir jo gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2015 m. rugsėjo 27 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundams nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 196 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 146 straipsnio 2 dalyje.

A. K. kaltinamas tuo, kad 2014 m. liepos 18 d. apie 19 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – M. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną bei sunaikinti jame esančius elektroninius duomenis apie jos bendravimą su juo ir kitais asmenimis, savo vairuojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavo išvažiavimą automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kiemo išvažiuojančiai M. R., pribėgo prie automobilio „VW Golf“, atidarė kairės pusės priekines dureles ir panaudojo fizinį smurtą prieš už vairo sėdinčią M. R. – pagriebė rankomis jai už kaklo, veido, ją tąsė ir stumdė, ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius ir numetė į pievą, kumščiais smogė ne mažiau kaip 4 smūgius M. R. į pilvą, dešinę ranką, dešinį šoną, reikalaudamas atiduoti telefoną, išvertė M. R. rankinėje buvusius asmeninius daiktus ant galinės automobilio sėdynės, suradęs pagrobė M. R. priklausantį bendros 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „N. L.“ su SIM kortele, tuo padarydamas 500 litų turtinę žalą, po to nusinešė minėtą telefoną į savo vairuojamą automobilį „BMW“ ir išvažiavo. Naudodamasis šiuo telefonu, jis pateko į interneto portale (duomenys neskelbtini) esančią M. R. paskyrą ir, siekdamas sunaikinti anketą bei joje užfiksuotą bendravimą su kitais asmenimis, pasinaudodamas anketos savininkui suteiktomis funkcijomis, sustabdė anketos veikimą, dėl to anketos vėl neaktyvavus per 6 mėnesius ji automatiškai ištrinama, taip pat ištrynė visus telefone buvusius gautus ir siųstus SMS pranešimus, šiais veiksmais sunaikino nedidelės vertės privačius M. R. elektroninius duomenis. Po to paminėtą telefoną grąžino M. R. tik Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpose sužinojęs, jog M. R. ten nuvyko ir dėl jo veiksmų kreipėsi į šią policijos įstaigą.

Taip pat A. K. kaltinamas tuo, kad 2014 m. liepos 20 d. laikotarpiu nuo 2.30 val. iki 3.30 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, turėdamas tikslą neteisėtai atimti laisvę M. R. ir atlikti prieš ją smurtinius veiksmus, pagriebė iš J. A. automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipusią M. R., jėga stūmė ją į savo naudojamo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, nepavykus to padaryti, jėga įstūmė ją į automobilio saloną ant galinės sėdynės, pats atsisėdęs greta, liepė automobilį vairavusiam V. S. važiuoti, tada važiuojančiame automobilyje atliko prieš M. R. smurto veiksmus – sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą bei ne mažiau kaip 10 kartų spyrė į nugarą, krūtinę, pilvą, važiuojant greitkeliu Vilnius–Kaunas–Klaipėda Vilniaus kryptimi, toliau rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių kartų smūgiavo M. R. į įvairias kūno vietas, tąsė už plaukų ir juos rovė, grasindamas užmušti, pakasti arba paskandinti, nuplėšęs važiuojančio ir užrakinto automobilio galinių dešinės pusės durelių vidinę apdailą, tokiu būdu atidarė automobilio dureles ir ne mažiau kaip 5 kartus stūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, grasino ją išmesti iš važiuojančio automobilio ir pervažiuoti galvą automobilio ratu, po to nuplėšta automobilio durelių vidine apdaila smogė ne mažiau kaip 20 kartų M. R. į galvą ir kitas kūno vietas, šaukė, kad veža į mišką ir pakas, paėmęs automobilio salone buvusį atsuktuvą, jo smaigalį įrėmęs jai į kaklo dešinę pusę, ne mažiau kaip du kartus juo rėžė per kaklą, grasindamas perpjauti gerklę. Automobiliui važiuojant Kaune, (duomenys neskelbtini), vėl atidarė važiuojančio automobilio dešinės pusės galines dureles ir išstūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, o, jai iškritus ir atsitrenkus galva į kelio dangą, išlipęs iš automobilio, sugriebė ją už plaukų, atitempė prie automobilio, prispaudė jos plaukus galinėmis dešinės pusės durelėmis, reikalavo vairuotojo V. S. važiuoti ir vilkti M. R. automobiliu gatvės važiuojamąja dalimi, tačiau, V. S. atsisakius, o nukentėjusiajai išsivadavus, atidarė bagažinės dangtį, stūmė ir grūdo M. R. į bagažinę, nepavykus uždaryti bagažinės, ne mažiau kaip du kartus bagažinės dangčiu smogė jai į galvą ir kaklą, grasindamas nukirsti kaklą, šaukdamas, jog neturi ko prarasti, kartojo, kad nužudys ir tuo tikslu veža M. R. į mišką. Visais šiais veiksmais, panaudodamas smurtą, neteisėtai atėmė M. R. laisvę, sukeldamas pavojų jos sveikatai ir gyvybei, sukėlė jai dideles fizines bei psichologines kančias, padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, ausų kaušeliuose, pereinančias į spenines sritis, kaklo šonus, sprandą dešinėje, dešiniame petyje, kairiame žaste, kairėje veido pusėje, pereinančią į pažandę, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, pogleivio kraujosruvas lūpose, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, pereinančius į žandą, dešinėje plaštakoje, dešiniame delne, juosmens dešinėje, kryžmenyje, kairiame petyje, pereinančius į žastą, dešiniame delne, klubuose, kairiame kelyje, pėdose, kojų nykščiuose, kaklo, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, lengvą smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, kairio stipinkaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais pasikėsino nužudyti M. R., tačiau nusikalstamos veikos – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai – nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi iš automobilio pasišalinęs V. S. telefonu pranešė policijai ir, policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, jis buvo sulaikytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. 2014 m. liepos 20 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A. K. iš suėmimo paleido ir paskyrė švelnesnes kardomąsias priemones. Įtariamajam pažeidinėjus tas kardomąsias priemones bei bandžius paveikti nukentėjusiąją ir liudytojus, Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi švelnesnes kardomąsias priemones pakeitė į suėmimą. Vėlesnėmis šio teismo nutartimis suėmimas buvo tęsiamas.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo buvimą teismas grindė aplinkybe, jog kaltinamasis prieš pusantrų metų artimai bendravo ir kartu gyveno su nukentėjusiąja, todėl gali daryti jai įtaką, kad pakeistų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Byloje nėra duomenų, kurie jį sietų su nukentėjusiosios nurodytais įvykiais. Priešingai, automobiliu ,,VW Golf“ jo kaimynas važiavo pas draugą, gyvenantį tame pačiame rajone kaip ir nukentėjusioji. Pati nukentėjusioji patvirtino mačiusi (duomenys neskelbtini) važiuojantį A. K., tačiau jis niekur nebuvo sustojęs. Nukentėjusioji neteigė, kad būtent A. K. išleido orą iš jos automobilio rato ar ištepė balkono langą kiaušiniais. Sužinojusi, jog A. K. paleistas iš suėmimo, ir siekdama, kad jis vėl būtų suimtas, pati ištepė langą ir išleido orą iš automobilio rato. Siekdamas įrodyti, kad nukentėjusioji įvykius išsigalvojo, kaltinamasis tiek prokurorui, tiek teismui teikė prašymus išreikalauti papildomus duomenis, tačiau prašymai buvo atmesti.

Kaltinamasis neneigia per klaidą paskambinęs nukentėjusiajai, tačiau skambutis truko tris sekundes. Daugiau nukentėjusiajai jis neskambino. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis siekė paveikti nukentėjusiąją ar liudytojus, trukdyti procesui. 2015 m. spalio 8 d. vykusiame teisiamajame posėdyje nukentėjusioji apklausta, taigi kaltinamasis nebeturi jokių galimybių trukdyti procesui. Liudytojai apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl kaltinamasis negali daryti įtakos ir jų parodymams. Nei nukentėjusioji, nei liudytojai nenurodė aplinkybių apie bandymą paveikti, kad jie duotų melagingus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad asmeninio konflikto su M. R. metu A. K. bandė ją išgąsdinti, bet nebandė nužudyti.

Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog būdamas nesuimtas kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, pagrįsta prielaidomis ir prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Byloje pateikti duomenys, kad paleistas iš suėmimo A. K. susitarė dėl įsidarbinimo, be to, kreipėsi ir į darbo biržą.

Kol A. K. buvo laikomas suimtas, apvogtas jo butas ir nuomojamos automobilių remonto patalpos, pavogtas jo automobilis ,,BMW 525“. Bandant pavogti jo mamai priklausiusį automobilį ,,BMW 530“, jis buvo nepataisomai apgadintas. A. K. kreipėsi į policiją, bendradarbiavo su pareigūnais ir pats siekė išsiaiškinti kaltus asmenis. Tas vagystes padarė nukentėjusiosios pažįstami asmenys, o pati nukentėjusioji, sužinojusi, kad jos pažįstami taip pat gali būti suimti, siekė, jog A. K. vėl būtų laikomas suimtas.

Pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, būtina nustatyti, ar byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog būdamas nesuimtas asmuo gali daryti naujus nusikaltimus. Byloje surinkti duomenys rodo, kad kaltinamasis nelinkęs daryti naujų nusikalstamų veikų. Pakeitus kardomąją priemonę, jis nebendravo su nukentėjusiąja. Tuo metu jis siekė išsiaiškinti dėl vagysčių kaltus asmenis, o tai rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas ir neįvertino svarbių aplinkybių. Byloje pateikti duomenys, kad A. K. turi gyvenamąją vietą, gyvena kartu su sužadėtine, augina dukrą. Jis yra susiradęs darbą, į kurį paleistas iš suėmimo būtų priimtas. Ilgą laiką taikant kardomąją priemonę – suėmimą, daroma įtaka suimtojo bei jo artimųjų sveikatai. Per suėmimo laikotarpį žymiai pablogėjo jo sveikata. Motinai, patyrusiai stuburo traumą, reikalinga nuolatinė priežiūra bei globa, be paties kaltinamojo tuo nėra kam pasirūpinti. A. K. dukros motina dirba dviejose darbovietėse, todėl nėra kam prižiūrėti dukros, ji namuose paliekama viena. Šios aplinkybės rodo, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės.

Visi duomenys byloje surinkti, užfiksuoti ir tai paneigia teismo išvadą, kad A. K. gali trukdyti procesui. Be to, kaltinamasis ir neketina daryti įtakos. Jis neturi tikslo pažeisti įstatymus, daryti naujus nusikaltimus, trukdyti nagrinėti bylą.

Tam, kad suėmimo terminas būtų tęsiamas ilgą laiką, būtina surinkti pakankamą duomenų visetą, kuris leistų neabejoti pateiktų kaltinimų pagrįstumu. Per pakankamai ilgą bylos tyrimo laikotarpį toks duomenų visetas nebuvo surinktas, faktinių duomenų, leidžiančių A. K. kaltinti padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kiekis nepadidėjo, todėl didėja tikimybė, kad ilgą laiką laikant asmenį suimtą bus pažeista Konstitucijos 20 straipsnyje, Konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą.

Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nėra išnykę suėmimo taikymo sąlygos ir pagrindai. Pagal BPK 122 straipsnio 4 dalies nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad asmuo ne tik būtų įtariamas padaręs vieną ar kelis nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir būtų pagrįstas manymas, jog iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujus nusikaltimus. Šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo, iš esmės vadovavosi tik nukentėjusiosios teiginiais apie galbūt jai daromą poveikį, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokius nukentėjusiosios teiginius. Vien aplinkybė, kad A. K. kaltinamas padaręs labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus, patenkančius į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, nėra pagrindas pratęsti suėmimo terminą.

Teismas tinkamai neįvertino A. K. turimų socialinių ryšių bei aplinkybių, kad kaltinamasis yra neteistas, turi sugyventinę, dukrą, sergančią motiną, kurią prižiūri ir išlaiko. Šios aplinkybės turi reikšmės nustatant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau teismas jų nesvarstė. Teismas taip pat nesvarstė galimybės taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Siekiant užtikrinti asmens teisę į laisvę, suėmimas turėtų būti skiriamas išimtiniais atvejais, kai švelnesnės kardomosios priemonės yra netinkamos tiems patiems rezultatams pasiekti.

Kaltinamasis A. K. suimtas laikomas jau ilgą laiką, per šį laikotarpį pablogėjo jo sveikata. Būdamas suimtas, jis negali vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, tinkamai pasirūpinti savo šeima bei savimi. Šiuo atveju kaltinamojo buvimas nelaisvės sąlygomis dėl jo sveikatos būklės tolygus kankinimui.

Byla nėra didelės apimties ar ypatingai sudėtinga. Aplinkybė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra artimai bendravę, neleidžia daryti tokios išvados. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, netaikant A. K. kardomosios priemonės – suėmimo.

Teismo posėdyje gynėjas prašė jo bei kaltinamojo A. K. skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. bei jo gynėjo skundai atmetami.

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis pratęsti kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas suėmimo terminą, apygardos teismas nepažeidė BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytam pagrindui. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (taigi ir kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas.

Svarstant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, kiek ji susijusi su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – nukentėjusiosios M. R., liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje, automobilio apžiūros protokolai bei jų priedai, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

A. K. kaltės klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas. Kaltinamojo bei jo gynėjo skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu.

A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas), kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis ar kaltinamasis trukdys procesui. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Aptariamu atveju bylos duomenys rodo, kad, Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A. K. pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, jau 2015 m. vasario 13 d. nukentėjusioji M. R. informavo prokurorą apie jai pradėtą daryti poveikį ir nurodė, kad ją seka įtartini automobiliai, skambina asmuo iš jai nežinomo telefono numerio ir tyli. Apklausta nukentėjusioji nurodė ir tai, kad jos kambario langas, balkono turėklai buvo apmėtyti žaliais kiaušiniais, be to, nuleistas kieme stovėjusio jos automobilio ratas. Priešingai, nei skunduose teigė kaltinamasis bei jo gynėjas, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai R. J., J. Ž., J. A., kurie parodė, kad A. K. ieškojo ryšių su nukentėjusiąja, bandė ją paveikti.

Dėl šių aplinkybių pripažintina apygardos teismą pagrįstai konstatavus, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali siekti paveikti nukentėjusiąją bei liudytojus, kad jie pakeistų parodymus. Tiesa, po skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. 2015 m. spalio 8 d., nukentėjusioji apklausta teisme, tačiau dar neapklausta dalis liudytojų, kurie ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie A. K. galbūt padarytas nusikalstamas veikas.

Įvertinus paminėtų duomenų visumą, kaltinamojo bei jo gynėjo skundų argumentai negali paneigti skundžiamos nutarties išvados, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, kaltinamasis gali trukdyti procesui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, siekdamas užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, suėmimo terminą pagrįstai pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam A. K. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Labai sunkus ir apysunkis nusikaltimai, kuriuos padaręs bei pasikėsinęs padaryti kaltinamas A. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Būtina įvertinti ir tai, kad A. K. teistas už tyčinius nusikaltimus, padarytus dar iki aptariamų veikų, nagrinėjamų Kauno apygardos teisme (Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-397-311/2015), t. y. dabar Kauno apygardos teisme nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis galimai padarė, ankstesnei baudžiamajai bylai jau esant Kauno apylinkės teisme. Be to, jis baustas administracine tvarka. Aukštesniojo teismo nuomone, tai patvirtina, kad A. K. nekeičia savo elgesio, kelia pavojų aplinkiniams, yra linkęs pažeisti įstatymus, taigi būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Išdėstytų aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Nustatytų suėmimo taikymo pagrindų nepaneigia kaltinamojo bei jo gynėjo skunduose minimos aplinkybės, susijusios su A. K. socialiniais ryšiais, galimybe įsidarbinti, būtinumu vykdyti kreditorinius įsipareigojimus bei jo motinai reikalinga priežiūra. Be to, pagal aukštesniojo teismo turimus duomenis A. K. nėra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti jo motina. Suimtojo skunde nurodytos aplinkybės, jog, jam esant suimtam, buvo apvogtas butas bei nuomojamos automobilių remonto patalpos, pavogti jam ir motinai priklausantys automobiliai, taip pat nepaneigia esant nustatytus suėmimo taikymo pagrindus. Šiame kontekste pastebėtina, jog kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės dėl automobilio ,,BMW“ vagystės neatitinka Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3214-540/2015, kurioje A. K. pripažintas nukentėjusiuoju, nustatytų aplinkybių.

Kaltinamasis bei jo gynėjas skunduose daug dėmesio skyrė aplinkybėms, susijusioms su A. K. sveikatos būkle. Byloje esantys duomenys patvirtina A. K. diagnozuotus susirgimus bei paskirtą gydymą, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamajam negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Atkreipiamas dėmesys, kad, esant būtinumui, kvalifikuota medicinos pagalba kaltinamajam gali būti suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Kaltinamasis bei jo gynėjas skunduose nurodė, kad A. K. laikomas suimtas jau ilgą laiką ir tai gali būti vertinama kaip Konstitucijos 20, 31 straipsnių, Konvencijos 5, 6 straipsnių nuostatų pažeidimas.

BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. A. K. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2014 m. liepos 21 d., taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdį, sunkumą, jo asmenybės bruožus, viešasis interesas išsamiai teisme ištirti bei teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Teisėjų kolegijos nuomone, esant nustatytiems suėmimo taikymo pagrindams, taip pat byloje esant duomenų, kad anksčiau paleistas iš suėmimo A. K. pažeidė jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas ir numatytus draudimus bendrauti su nukentėjusiąja bei liudytojais, darytina išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.

Išdėstytos aplinkybės aukštesniojo teismo teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Konvencijos, Konstitucijos bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiama nutartis neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.