Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 1996-09-25 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 41-2690 jam buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,25 ha žemės grąžinant ekvivalentine natūra žemės ūkio veiklai bendrą 3,25 ha žemės sklypą. Šiuo sprendimu ieškovui buvo grąžintas 1,42 ha ploto žemės sklypas Vilniaus rajone, Buivydų kaime, kad. Nr. 4124/0200:0029, 1996-10-07 žemės sklypas įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. 2014-02-24 atlikus minėto sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad dalis sklypo (apie 0,60 ha) atmatuota kitiems asmenims, tai yra dalis sklypo persidengia su kaimyniniu skypu, kadastrinis Nr.4124/0100:0113, priklausančiu B. J., O. Z. ir S. Z.. Ieškovas 2014-02-27 skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių prašydamas nurodyti, kokiu pagrindu dalis jam priklausančio žemės sklypo buvo atiduota kitiems asmenims, 2014-04-08 pateikė prašymą atsiųsti sprendimų, kurių pagrindu jam priklausančio sklypo dalis buvo atiduota kitiems asmenims bei žemės sklypo planų, kopijas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014-05-14 rašte nurodė, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre buvo įregistruotas 1996-10-07 nepažymint sklypo ribų kadastro žemėlapyje, nes tuo metu toks reikalavimas teisės aktuose nebuvo numatytas, ieškovui priklausantis žemės sklypas persidengia su žemės sklypu, kadastrinis Nr.4124/0100:0113. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014-04-18 atsakyme nurodė, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. 4124/0200:29, ribos atitinka Buivydų kaimo asmeninio ūkio žemės sklypų brėžinyje nurodytas žemės sklypo ribas, žemės sklypo Nr. 4124/0100:0013, ribos buvo suprojektuotos Dūkštų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000-09-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3221-41. Ieškovui pateikus užklausimą VĮ “Registrų centras” paaiškėjo, kad Vilniaus apskrities 2003-11-18 viršininko sprendimu Nr. 41-16985 F. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,45 ha žemės sklypą grąžinant natūra 5,23 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ir bendrą 0,22 ha žemės sklypą namų valdai Buivydų kaime, Dūkštų sen., Vilniaus rajone, minėtą sklypą kaip palikimą po F. G. mirties priėmė R. G., po kurio mirties lygiomis dalimis jį paveldėjo I. G., S. G. ir N. Ž., 2006-01-03 1/3 dalį žemės sklypo dalių I. G. padovanojo S. G., vėliau sklypo dalis buvo perleista kitiems asmenims. Ieškovas teigė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-08-14 įsakymas Nr. 4147-41 “D. D. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3221-41, dalininio patikslinimo Vilniaus rajone” yra neteisėtas dalyje, kuria F. G. Dūkštų kadastro vietovėje Vilniaus rajone buvo paskirta 0,60 ha dalis ir nustatytos jo ribos (įsakymo 1 priede sklypo Nr. po patikslinimo nurodytas 724-4), nes be ieškovo sutikimo, buvo atimta jam priklausantis 0,60 ha žemės dalis, šį plotą įtraukiant į F. G. (jos įpėdiniams) nustatomas 0,65 ha ploto sklypo ribas. Toks administracinis aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, todėl pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 1.80 str.). Tuo pačiu pagrindu pripažintinas negaliojančiu ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-11-18 sprendimas “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje F. G.” dalyje dėl 0,60 žemės grąžinimo natūra. Atsižvelgiant į tai, kad pripažinus sandorį negaliojančiu nagrinėjamu atveju restitucija negalima, nes žemės sklypai yra perleisti tretiems asmenims, be to, areštuoti, ieškovo teigimu, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovas turi teisę į administraciniais aktais padarytos žalos atlyginimą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad priimdamas skundžiamus administracinius aktus jis sudarė sąlygas ieškovui grąžintą turtą nepagrįstai nusavinti ir perleisti tretiesiems asmenims. 2016-05-12 matininko pažyma patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio 1,42 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus rajone, Buivydų kaime, kadastro Nr. 4124/0200:0029, dalies vertė yra 3800 Eur, todėl ši suma priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į tai, kad piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatymą, netinkamas valstybės institucijų veikimas, įgyvendinant šį įstatymą gali sukelti teisėtai į nuosavybės grąžinimą pretenduojantiems asmenims neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala, priimant skundžiamus aktus be pagrindo pakartotinai nusavintas ieškovui nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu grąžintas turtas, ieškovas nuolat jaučia nervinę įtampą bei pažeminimą, nes nuosavybės teisių atkūrimą įstatymu įpareigota vykdyti institucija su juo visiškai nesiskaito ir savivaliauja nuosavybės teisių atkūrimo procese, sudarydama sąlygas pažeisti jo nuosavybės teises, nors įstatymu įpareigota jas apginti, dėl šių priežasčių ieškovas yra praradęs pasitikėjimą valdžios institucijomis ir prašo priteisti 3000 Eur neturinės žalos atlyginimą. Ieškovo nuomone, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas nuosavybės teisių atkūrimo procese, ieškovui priklausantis žemės sklypas nebūtų pakartotinai nusavintas, atsakovo nepateisinamas aplaidumas atkuriant nuosavybės teises F. G. įpėdiniams į ieškovui priklausantį turtą sudarė tiesiogines prielaidas atsirasti ieškovo patirtai žalai, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos.

6. Tretieji asmenys UAB „Minorantė“ ir VĮ „Registrų centras“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1996-09-25 sprendimu Nr. 41-2690, ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,25 žemės sklypą Buivydų kaime, Dūkštų seniūnijoje (1 t. b.l. 20). Iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro 1996-10-07 pažymėjimo matyti, kad ieškovui priklausantis 1,42 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr.41728048/0200:29, buvo įregistruotas valstybiniame žemės kadastro duomenų registre 1996-10-07 registracijos Nr. 41/36331-1 (1 t. b.l. 22). T. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštai, tiek VĮ “Registrų centras” pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. 4124/0200:29 ribos Kadastro žemėlapyje pažymėtos nebuvo (1 t. b.l. 27-31, 2 t. b.l. 11-20, 21-25).

8. Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3228-41 buvo patvirtintas J. A. individualios įmonės “Šantra” parengtas Vilniaus rajono Dūkštų seniūnijos Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, nurodyta įmonei atlikti projekte suformuotų žemės paženklinimą vietoje (1 t. b.l.86). 2003-08-14 įsakymu Nr. 4147-41 buvo patikslintos žemės sklypų, suformuotų Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3221-41, ribos pagal 1-2 priedus, priedo Nr.1, 22 eilutėje nurodyto sklypo Nr. 724-4, sklypo plotas – 0.65 ha (1 t. b.l. 99). Vilniaus apskrities viršininko administracijso 2003-11-18 sprendimu Nr. 41-16985 mirusiajai F. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,45 ha žemės sklypą, esanį Vilniaus rajone, Buivydų kaime (1 t. b.l. 45). Žemės sklypo (projekto Nr. 724-4, kadastro Nr. 4124, bloko Nr. 010, sklypo Nr.113) plane, 2003-11-10 patvirtintame Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos nurodyta, kad jis atitinka Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3221-41 suprojektuotas ribas ir dalinio patikslinimo 2003-08-14 įsakymą Nr. 3221-41 (1 t. b.l. 68). Sklypo abrise nurodyta, kad žemės sklype sukasti riboženkliai ir supilti kauburiai (1 t. b.l. 80). Iš byloje esančių VĮ “Registrų centras” pažymėjimų matyti, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4124/0100:113, esantis Dūkštų sen., Buivydų kaime, Vilniaus rajone, nuosavybės teise priklausantis B. J., O. Z., S. Z. (pradinis savininkas F. G., įgyjimo pagrindas – Vilniaus apskrities viršininko 2003-11-18 sprendimas Nr. 41-16985), yra suformuotas atlikant preliminaries matavimus, žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (2 t. b.l. 11-20).

9. 2014-02-27 ir 2014-04-08 skundais ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių, nurodydamas, kad geodezinių matavimų eigoje sužinojo, kad jam priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 41728048/0200:0029 dalis (apie 0,60 ha) yra perduota kitiems asmenims prašydamas pateikti minėtų aplinkybių paaiškinimą bei jas pagrindžiančius sprendimus (1 t. b.l. 25-26). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014-04-18 rašte Nr. 48SD-(14.48.104)-3625 pažymėjo, kad išnagrinėjus ieškovui prikausančio žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentus nustatė, kad atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. 4124/0200:0029) kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje ribos neatitinka Nekilnojmo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (kadastro Nr. 4124/0100:0113) ribų; žemės sklypas (kadastro Nr. 4124/0100:0113) suformuotas atliekant preliminarius matavimus, išnagrinėjus teritorijų planavimo dokumentus nustatyta, kad žemės sklypo (kadasro Nr. 4124/0200:0029) ribos atitinka Buivydų kaimo asmeninio ūkio žemės sklypų brėžinyje nurodytas žemės sklypo ribas, žemės sklypo (kadastro Nr. 4124/0100:0113) ribos buvo suprojektuotos Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtinatame 2000-09-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3221-41, vėliau patikslinto 2003-08-14 įsakymu Nr. 4147-41 (1 t. b.l. 29-31). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014-05-14 rašte Nr. 48SS-(14.48.45)-29 papildomai pažymėta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. 4124/0200:29) valstybiniame žemės kadastro duomenų registre buvo įregistruotas nuo 1996-10-07 nepažymint žemės sklypo ribų kadastro žemėlapyje, nes tuo metu teisės aktuose toks reikalavimas nebuvo numatytas, ieškovui priklausantis žemės sklypas įregistruotas pagal preliminarų paženklinimą, įformintą sklypo abrisu, sudarytu atkuriant nuosavybės teises į bendro 3,25 ha ploto žemės sklypus, esančius Vilniaus rajono sav., Dūkštų seniūnijoje, Buivydų kaime. Minėtame rašte taip pat konstatuota, kad kadastrinių matavimų plane nurodytos ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos atitinka lauko matavimų brėžinyje nurodytas ribas, tačiau sutampa su toje pačioje vietoje suprojektuoto, Nekilnojamo turto registre registruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto kitiems asmenims nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4124/0100:113) ribomis (1 t. b.l. 28).

11. Bylos duodmenys patviritna, kad pradinis ieškinys teisme gautas 2014-09-01, patikslintas ieškinys pirmą kartą pateiktas 2016-05-13, priimtas 2016-05-27, tačiau atsižvelgiant į 2016-05-30 teismo posėdyje ieškovės atstovės išreikštą poziciją, kad bus atsisakoma reikalavimų dalies atsakovų atžvilgiu bei prašymą nesiųsti procesinių dokumentų, jis nebuvo išsiųstas byloje dalyvaujantiems asmenims. 2016-05-13 patikslintame ieškinyje ieškovas pareiškė papildomą reikalavimą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-08-14 įsakymo panaikinimo Nr. 4147-41 panaikinimo (3 t. b.l. 72).

12. Pradinio ir patikslinto ieškinio pateikimo metu (2014-09-01 ir 2016-05-13 (1 t. b.l. 1, 3 t. b.l. 72) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numatė, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Patikslinto ieškinio pateikimo metu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnis numatė, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Minėta termino skundui paduoti pradžia taikoma tik asmenų, kuriems sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, atžvilgiu. Tokius sprendimus turi teisę apskųsti ir kiti asmenys, kurių interesus sprendimai liečia, tačiau tokiems asmenims kreipimosi į teismą terminas prasideda ne nuo sprendimo įteikimo, o nuo akto paskelbimo (ABTĮ 33 str. 1 d.). Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, 2005-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005).

13. Tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad terminai ginti administraciniams aktams nėra praleisti, nes apie juos jam tapo žinoma tik dabar. A. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius nurodė, kad ginčijamas 2003-08-14 įsakymas Nr.4147-41 ieškovui buvo pateiktas 2014-06-17 raštu. Šis raštas yra byloje, jame nurodoma, kad pateikiama advokatės 2014-05-30 rašte nurodytų dokumentų kopijas. Iš bylos duomenų matyti, kad pateikto į bylą žemėtvarkos projekto kopija buvo tvirtinta 2014-06-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus specialistės, todėl manytina, kad tiek minėtas dokumentas, tiek skundžiamas 2003-08-14 įsakymas buvo gautas minėtu 2014-06-17 raštu (1 t. b.l. 87,100). Aplinkybę, kad 2014-06-17 raštu gavo skundžiamą 2003-08-14 įsakymą Nr. 4147-41 ieškovo atstovė teismo posėdyje pripažino. Patikslintu ieškiniu ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-11-18 sprendimas Nr. 41-16985 buvo pateiktas su pradiniu ieškiniu, iš atžymų matyti, kad jo kopijas advokatė tvirtino 2014-08-28, tuo tarpu VĮ „Registrų centras“ darbuotojas jo kopijas tvirtino 2014-07-24 (1 t. b.l. 45). Teisme ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2003-08-14 įsakymą Nr. 4147-41 gautas 2014-09-01. Reikalavimas pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-11-18 sprendimą pateiktas 2016-05-13 (3 t., b.l. 72). Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas praleido terminą šioje byloje apskųsti ginčijamus administracinius aktus. Papildomai pažymėtina, kad esminę teisinę reikšmę šioje byloje turi ne Vilniaus apskrities viršininko 2003-08-14 įsakymo Nr. 4147-41, bet Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-11-18 sprendimo, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės mirusiajai F. G. į žemės sklypą ir kuris yra nuosavybės įgijimo pagrindas, nuginčijimas, tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad terminą ginčyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-11-18 sprendimą ieškovas praleido žymiai. Be to, ieškovas yra praleidęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje numatytą terminą sprendimui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, tuo tarpu atsakovė N. Ž. prašė taikyti ieškinio senatį.

15. Pastebėtina, kad pateikdamas tiek pradinį, tiek patikslintą ieškinį ieškovas neprašė atnaujinti termino administraciniams aktams apskųsti, nors jam buvo žinomi atsakovų argumentai dėl termino praleidimo. Tokį prašymą ieškovo atstovė pateikė tik teismo posėdyje nurodydama, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius vengė pateikti informaciją apie susiklosčiusią situaciją, gautos informacijos įvertinimas bei ieškinio parengimas pareikalavo daug laiko. Tačiau atstovės nurodyti argumentai dėl Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus veiksmų nėra pagrįsti jokiais įrodymais - nėra duomenų, kad buvo atsisakoma pateikti prašomus dokumentus, neteisėti insitucijos veiksmai buvo skųsti. Kritiškai vertinamas ir argumentas, kad pasirinktas teisių gynimo būdas, gautų dokumentų įvertinimas objektyviai lėmė dideles laiko sąnaudas. Tokias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į dvi aplinkybes - ieškovas tiek žemės kadastrinių matavimų atlikimo metu, tiek teisminio proceso metu buvo atstovaujamas savo dukros V. B., kuri, kaip paaiškino teismo posėdyje, dirba Vilniaus rajono savivaldybės Dūkštų seniūnijos seniūne, bei profesionalaus atstovo – advokato, vertindamas jas kaip pakankamai reikšmingas sprendžiant dėl laiko tarpo, būtino ieškovui įvertinti esamą situaciją bei pasirinkti teisių gynimo būdą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2014-02-27 ir 2014-04-08 skundais ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių dėl susiklosčiusios situacijos, 2014-04-18 raštu matininkui V. K., atlikusiam ieškovui priklausančio žemės sklypus kadastrinius matavimus, 2014-05-14 ieškovo atstovei V. B. buvo paaiškintos ieškovui priklausančio žemės sklypo ploto trūkumo priežastys, nurodyti aktualūs administraciniai aktai, todėl ieškovas turėjo objektyvią galimybę per įstatymo nustatytą terminą pasirūpinti pažeistų teisių gynyba. Vertinant procesinio termino apskųsti administracinius aktus atnaujinimo būtinumą šioje byloje svarbu yra ir tai, kokias teisines pasekmes sukels ginčijami aktai. Iš bylos eigos matyti, kad ieškovas pateikė pirminį ieškinį dėl administracinių aktų nuginčijimo bei vėliau sudarytų sandorių panaikinimo siekdamas apginti savo teisę į atkurtą nuosavybę, tikslindamas ieškinį ieškovas pažymėjo, kad jo pasirinktas teisių gynimo būdas, kuriuo buvo siekiama žemės sklypo dalies atgavimo natūra nėra įmanomas, todėl ieškovas siekia apginti pažeistą teisę teikdamas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo (3 t. b.l. 139, 4 t. b.l. 113-124).

19. Teismas pažymi, kad ieškovas ieškinį grindė žemės sklypų persidengimo faktu jį įvardindamas neteisėtu ieškovui priklausančios nuosavybės atėmimu. Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu LR Žemės reformos įstatymo 16 straipsnis numatė, kad žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui ir žemės privatizavimo darbams kaimo vietovėse ir miestuose metodiškai vadovauja ir juos kontroliuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymo techninių instrukcijų, normatyvų ir standartų parengimą, projektų autorių aprūpinimą žemėtvarkos, dirvožemių bei kitų tyrinėjimų kartografine ir geodezine medžiaga, taip pat žemės reformos informacijos kaupimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės reformos žemėtvarkos projektus rengia konkursą laimėję juridiniai asmenys, Vyriausybės nustatyta tvarka gavę leidimus dirbti žemėtvarkos darbus. Žemės reformos įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas. Remiantis LR Žemės reformos įstatymo 20 straipsniu, žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nustatyta tvarka. Suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus ginčijamų materialinių teisinių santykių atsiradimo metu tvirtino apskrities viršininkas. Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems priyiginamų žemės sklypų rengimo ir įgyvendinimo metodikos tvarkos 1.2 punktas numatė, kad projekto autorius – fizinis asmuo arba įmonės specialistas, atsakingas už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus kadastrinėje vietovėje. Žemės sklypai projektuojami kiekvienai pretendentų gauti žemę grupei, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto prašymų gauti žemę svarstymo eiliškumo. Kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu gauti žemę, o jiems pageidaujant arba esant reikalui, vykstama į vietą (metodikos 28 punktas). Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami turint šią rajono žemėtvarkos skyrių pateiktą medžiagą - turėtų žemės valdų planus (5.2 punktas).

20. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3228-41 buvo patvirtintas J. A. individualios įmonės “Šantra” parengtas Vilniaus rajono Dūkštų seniūnijos Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, nurodyta įmonei atlikti projekte suformuotų žemės paženklinimą vietoje (1 t. b.l.86). 2003-08-14 įsakymu Nr. 4147-41 buvo patikslintas žemės sklypų, suformuotų Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, ribos (1 t. b.l. 99). Iš į bylą pateikto Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Dūkštų kadastro vietovės Žemės reformos Žemėtvarkos projekto Valstybinės ekspertizės 2003-10-30 akto matyti, kad vykdant žemėtvarkos projektą buvo padaryta daug klaidų, netikslumų, neteisėtų veiksmų projektuojant sklypus, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Generalinis direktorius 2003-12-31 Nr. Įsakymu Nr. 1P-116 “Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Dūkštų kadatro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto valstybinės ekspertizės akto priėmimo” pavedė individualios įmonės “Minorantė” savininkę užtikrinti, kad iki 2004-02-17 būtų ištaisyti ekspertizėje nustatyti trūkumai, taigi, teismas daro išvadą, kad valstybės institucija ėmėsi veiksmų Dūkštų kadastro vietovė Žemės refomos Žemėtvarkos projekto rengimo metu atsiradusiems teisės aktų pažeidimams pašalinti, todėl sutiktina su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovo argumentu, kad šioje byloje nagrinėtina faktinė situacija sąlygota ne vien valstybės institucijų atsakomybei priskirtų veiksmų. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovui grąžintas žemės sklypas negalėjo būti priskirtas žemės plotams, į kuriuos atkuriama nuosavybė, tačiau, kaip rodo bylos duomenys, ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. 4124/0200:29 ribos Kadastro žemėlapyje pažymėtos nebuvo, ieškovas jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko tik 2014 metais, tai yra praėjus beveik 18 metų nuo nuosavybės teisės į žemės sklypus atkūrimo, šalių paaiškinimai dėl faktinio žemės sklypo naudojimo skiriasi. Paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad yra pagrindas konstatuoti aplaidžius valstybės institucijų veiksmus (neteisėtą neveikimą), iš esmės nulėmusius faktinę situaciją dėl ieškovui priklausančio žemės sklypo ploto trūkumo ((duomenys neskelbtini) str., 185 str., CK 6.247 str.). Kita vertus, ieškovui remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 punkto 2.11, papunkčiu atlikus kadastrinius matavimus, gali būti kompensuojamas nustatytas žemės sklypo ploto sumažėjimo skirtumas, todėl remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika nagrinėjamojoje faktinėje situacijoje ieškovas negali būti laikomas patyręs turtinę žalą, taigi, nėra pagrindo konstatuoti valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti būtino elemento – turtinės žalos padarymo fakto.