Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-02-20 · Civilinė byla Nr. 2-450-892/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-20
Bylos Nr.
2-450-892/2017
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02848-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, N. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus
Ieškovas
J. M.
Trečiasis asmuo
UAB “Minorantė”, VĮ Registrų centras
Advokatai
Danutė Puzirauskienė, Michail Bron
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-450-892/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02848-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.3.2, 2.1.5, 2.4.2.5, 2.6.10.5.2.5
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 20 d.VilniusVilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Pluirienėsekretoriaujant Liucijai Vasiliauskienei

dalyvaujant ieškovo atstovėms V. B., advokatei Danutei Puzirauskienei

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovui Justui Vaitiekaičiui

atsakovei N. Ž., jos atstovui advokato padėjėjui Michail Bron

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, S. G., N. Ž., I. G. dėl įsakymų pripažinimo negaliojančiais bei žalos priteisimo, tretieji asmenys UAB “Minorantė”, VĮ Registrų centras

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 1996-09-25 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 41-2690 jam buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,25 ha žemės grąžinant ekvivalentine natūra žemės ūkio veiklai bendrą 3,25 ha žemės sklypą. Šiuo sprendimu ieškovui buvo grąžintas 1,42 ha ploto žemės sklypas Vilniaus rajone, Buivydų kaime, kad. Nr. 4124/0200:0029, 1996-10-07 žemės sklypas įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. 2014-02-24 atlikus minėto sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad dalis sklypo (apie 0,60 ha) atmatuota kitiems asmenims, tai yra dalis sklypo persidengia su kaimyniniu skypu, kadastrinis Nr.4124/0100:0113, priklausančiu B. J., O. Z. ir S. Z.. Ieškovas 2014-02-27 skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių prašydamas nurodyti, kokiu pagrindu dalis jam priklausančio žemės sklypo buvo atiduota kitiems asmenims, 2014-04-08 pateikė prašymą atsiųsti sprendimų, kurių pagrindu jam priklausančio sklypo dalis buvo atiduota kitiems asmenims bei žemės sklypo planų, kopijas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014-05-14 rašte nurodė, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre buvo įregistruotas 1996-10-07 nepažymint sklypo ribų kadastro žemėlapyje, nes tuo metu toks reikalavimas teisės aktuose nebuvo numatytas, ieškovui priklausantis žemės sklypas persidengia su žemės sklypu, kadastrinis Nr.4124/0100:0113. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014-04-18 atsakyme nurodė, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. 4124/0200:29, ribos atitinka Buivydų kaimo asmeninio ūkio žemės sklypų brėžinyje nurodytas žemės sklypo ribas, žemės sklypo Nr. 4124/0100:0013, ribos buvo suprojektuotos Dūkštų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000-09-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3221-41. Ieškovui pateikus užklausimą VĮ “Registrų centras” paaiškėjo, kad Vilniaus apskrities 2003-11-18 viršininko sprendimu Nr. 41-16985 F. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,45 ha žemės sklypą grąžinant natūra 5,23 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ir bendrą 0,22 ha žemės sklypą namų valdai Buivydų kaime, Dūkštų sen., Vilniaus rajone, minėtą sklypą kaip palikimą po F. G. mirties priėmė R. G., po kurio mirties lygiomis dalimis jį paveldėjo I. G., S. G. ir N. Ž., 2006-01-03 1/3 dalį žemės sklypo dalių I. G. padovanojo S. G., vėliau sklypo dalis buvo perleista kitiems asmenims. Ieškovas teigė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-08-14 įsakymas Nr. 4147-41 “D. D. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3221-41, dalininio patikslinimo Vilniaus rajone” yra neteisėtas dalyje, kuria F. G. Dūkštų kadastro vietovėje Vilniaus rajone buvo paskirta 0,60 ha dalis ir nustatytos jo ribos (įsakymo 1 priede sklypo Nr. po patikslinimo nurodytas 724-4), nes be ieškovo sutikimo, buvo atimta jam priklausantis 0,60 ha žemės dalis, šį plotą įtraukiant į F. G. (jos įpėdiniams) nustatomas 0,65 ha ploto sklypo ribas. Toks administracinis aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, todėl pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 1.80 str.). Tuo pačiu pagrindu pripažintinas negaliojančiu ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-11-18 sprendimas “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje F. G.” dalyje dėl 0,60 žemės grąžinimo natūra. Atsižvelgiant į tai, kad pripažinus sandorį negaliojančiu nagrinėjamu atveju restitucija negalima, nes žemės sklypai yra perleisti tretiems asmenims, be to, areštuoti, ieškovo teigimu, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovas turi teisę į administraciniais aktais padarytos žalos atlyginimą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad priimdamas skundžiamus administracinius aktus jis sudarė sąlygas ieškovui grąžintą turtą nepagrįstai nusavinti ir perleisti tretiesiems asmenims. 2016-05-12 matininko pažyma patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio 1,42 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus rajone, Buivydų kaime, kadastro Nr. 4124/0200:0029, dalies vertė yra 3800 Eur, todėl ši suma priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į tai, kad piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatymą, netinkamas valstybės institucijų veikimas, įgyvendinant šį įstatymą gali sukelti teisėtai į nuosavybės grąžinimą pretenduojantiems asmenims neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala, priimant skundžiamus aktus be pagrindo pakartotinai nusavintas ieškovui nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu grąžintas turtas, ieškovas nuolat jaučia nervinę įtampą bei pažeminimą, nes nuosavybės teisių atkūrimą įstatymu įpareigota vykdyti institucija su juo visiškai nesiskaito ir savivaliauja nuosavybės teisių atkūrimo procese, sudarydama sąlygas pažeisti jo nuosavybės teises, nors įstatymu įpareigota jas apginti, dėl šių priežasčių ieškovas yra praradęs pasitikėjimą valdžios institucijomis ir prašo priteisti 3000 Eur neturinės žalos atlyginimą. Ieškovo nuomone, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas nuosavybės teisių atkūrimo procese, ieškovui priklausantis žemės sklypas nebūtų pakartotinai nusavintas, atsakovo nepateisinamas aplaidumas atkuriant nuosavybės teises F. G. įpėdiniams į ieškovui priklausantį turtą sudarė tiesiogines prielaidas atsirasti ieškovo patirtai žalai, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos.

Šalies argumentai

3. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2003-08-14 įsakymą Nr. 4147-41 “D. D. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3221-41, dalinio patikslinimo Vilniaus rajone” dalyje, kuria F. G. kadastro vietovėje Vilniaus rajone, Buivydų kaime, buvo paskirta 0,60 ha sklypo dalis ir nustatytos jo ribos (įsakymo 1 priede sklypo Nr. po patikslinimo -724-4); 2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-11-18 sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje mirusiajai F. G. dalyje dėl 0,60 ha žemės grąžinimo natūra; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 3800 Eur turtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t. b.l. 113).

4. A. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, kad ieškovas praleido 1 mėnesio terminą administraciniams aktams apskųsti – ieškinys, kuriuo be kitų reikalavimų buvo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003-08-14 įsakymą Nr. 4147-41, teisme gautas 2014-09-01, 2016-12-30 patikslintu ieškiniu ieškovas prašo panaikinti tiek 2003-08-14 įsakymą Nr. 4147-41, tiek 2003-11-18 sprendimą Nr.41-16985, tuo tarpu 2014-05-14 raštu ieškovo įgaliotas asmuo V. B. buvo informuota dėl susidariusios situacijos su žemės sklypo Nr. 4124/0200:29 ribomis, 2014-06-17 raštu “Dėl dokumentų pateikimo” atsakant į ieškovo atstovės D. P. 2014-05-30 prašymą buvo pateikta ginčijamo 2003-08-14 įsakymo kopija. Su 2014-09-01 teisme gautu ieškiniu buvo pateiktas priedas - Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-11-18 sprendimo Nr. 41-16985 kopija, tačiau ieškovas reikalavimą dėl šio administracinio akto panaikinimo teismui pateikė tik 2016-12-30, tai yra daugiau nei 20 mėnesių praleidus įstatymo nustatytą terminą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 “Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje” 2.11 punktu reglamentuota, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos, kurių posūkių taškų kooordinatės nustatytos grafiškai pagal naujausią kartografinę medžiagą vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o nustatytas žemės, miško ploto skirtumas, viršijantis Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 nustatytą leistiną matavimo tikslumą, kai išmatuoto žemės ar miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės ar miško sklypo savininkui gali būti kompensuojamas pinigais ar perduodant atitinkamai nustatyto žemės ar miško ploto skirtumo, viršijančio leistiną matavimo tikslumą, dydžio žemės ar miško sklypą, jei kadastriniai matavimai atlikti iki 2010-06-30, taigi, teisės aktais yra reglamentuota tvarka, kokiu būdu asmenis yra kompensuojama už neleistiną žemės, miško plotų skirtumą, atsiradusį dėl ankstesnių matavimų netikslumų, nustatytą tobulėjant žemės matavimo prietaisams. Atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo plotų skirtumą pagal pateiktą prašymą ieškovui gali būti kompensuojama žemės sklypo ploto skirtumo vertė, apskaičiuojama proporcingai visos žemės sklypo nustatytai vertei, taigi, ieškovas nesąžiningai iš anksto siekia gauti kompensaciją, kurią įvardina kaip turtinę žalą, už ploto trūkumų, kurią jis gali gauti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl visų pirma laikytina, kad ieškovas nėra patyręs turtinės žalos, antra, priteisus ieškovo prašomą žalą šioje byloje, ieškovas turės teisę įgyti kompensaciją iš valstybės dėl to paties praradimo su kartus. Reikalavimas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas, nes atlikus kadastrinius matavimus nustatytas žemės ploto trūkumas gali būti kompensuotas teisės aktų nustatyta tvarka, be to, nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog buvo patirta neturtinė žala. Vertinant ieškovo teigimu neteisėtus valstybės institucijos veiksmus būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas, būdamas rūpestingas nekilnojamo turto savininkas turėjo rūpintis savo valdomu nekilnojamu turtu ir anksčiau, atlikti jam priklausančio žemės klypo kadastrinius matavimus nustatant tikslias šio žemės sklypo ribas ir šias ribas pažymint Nekilnojamo turto kadastre, pagal CK 6.253 str. nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, gali būti pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo atsakomybės. Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu patvirtinto Dūkštų kadastro vietovės žemėtvarkos projekto autorius buvo J. A., kuris pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 1.2 papunktį yra atsakingas už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus kadastrinėje vietovėje, tai yra už tai, kad žemės sklypai būtų suprojektuoti teisėtai, tikslingomis ir racionaliomis ribomis, privažiavimais ir kt. Iš 2003-10-30 parengto projekto ekspertizės akto matyti, kad J. A. projektą atliko nekvalifikuotai, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Generelinis direktorius 2003-12-31 įsakymu Nr. 1P-116 “Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto valstybinės ekspertizės akto priėmimo” pavedė individualios įmonės “Minorantė” savininkę A. Č. užtikrinti, kad iki 2014-02-17 būtų ištaisyti ekspertizėje nustatyti trūkumai, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tiek J. A., tiek UAB “Minorantė” tinkamai nevykdė savo pareigos, kadangi tinkamai neįvertino pirmiau grąžinto nuosavybėn žemės sklypo (kadastro Nr. 4124/0200:29) ribų ir (ar) vietos. Šioje byloje ginčijami administraciniai aktai buvo priimti pagal UAB “Minorantė” netinkamai, neatsakingai parengtą dokumentaciją, todėl dėl kilusios ginčytinos situacijos taip pat atsakinga ir UAB “Minorantė”, tačiau įvertinus tai, kad ieškovas nepatyrė ir nepatirs jokių nuostolių, nes nustačius neleistiną žemės sklypo skirtumą ieškovui bus kompensuota teisės aktų nustatyta tvarka, neturtinė žala nėra įrodyta, nėra pagrindo tenkinti pirmą ir antrą ieškinio reikalavimus (4 t. b.l. 138-141).

5. A. N. Ž. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad byla yra teisminga administraciniam teismui, turi būti taikoma ieškinio senatis, kurią ieškovas yra praleidęs, atsakovių S. G., N. Ž., I. G. veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo argumentai dėl administracinių aktų neteisėtumo yra abstraktaus pobūdžio, nėra nurodytos konkrečios imperatyvios įstatymo nuostatos, kurioms skundžiami aktai prieštarauja. Prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu (4 t. b.l. 156-166).

6. Tretieji asmenys UAB „Minorantė“ ir VĮ „Registrų centras“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1996-09-25 sprendimu Nr. 41-2690, ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,25 žemės sklypą Buivydų kaime, Dūkštų seniūnijoje (1 t. b.l. 20). Iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro 1996-10-07 pažymėjimo matyti, kad ieškovui priklausantis 1,42 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr.41728048/0200:29, buvo įregistruotas valstybiniame žemės kadastro duomenų registre 1996-10-07 registracijos Nr. 41/36331-1 (1 t. b.l. 22). T. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštai, tiek VĮ “Registrų centras” pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. 4124/0200:29 ribos Kadastro žemėlapyje pažymėtos nebuvo (1 t. b.l. 27-31, 2 t. b.l. 11-20, 21-25).

8. Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3228-41 buvo patvirtintas J. A. individualios įmonės “Šantra” parengtas Vilniaus rajono Dūkštų seniūnijos Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, nurodyta įmonei atlikti projekte suformuotų žemės paženklinimą vietoje (1 t. b.l.86). 2003-08-14 įsakymu Nr. 4147-41 buvo patikslintos žemės sklypų, suformuotų Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3221-41, ribos pagal 1-2 priedus, priedo Nr.1, 22 eilutėje nurodyto sklypo Nr. 724-4, sklypo plotas – 0.65 ha (1 t. b.l. 99). Vilniaus apskrities viršininko administracijso 2003-11-18 sprendimu Nr. 41-16985 mirusiajai F. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,45 ha žemės sklypą, esanį Vilniaus rajone, Buivydų kaime (1 t. b.l. 45). Žemės sklypo (projekto Nr. 724-4, kadastro Nr. 4124, bloko Nr. 010, sklypo Nr.113) plane, 2003-11-10 patvirtintame Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos nurodyta, kad jis atitinka Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3221-41 suprojektuotas ribas ir dalinio patikslinimo 2003-08-14 įsakymą Nr. 3221-41 (1 t. b.l. 68). Sklypo abrise nurodyta, kad žemės sklype sukasti riboženkliai ir supilti kauburiai (1 t. b.l. 80). Iš byloje esančių VĮ “Registrų centras” pažymėjimų matyti, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4124/0100:113, esantis Dūkštų sen., Buivydų kaime, Vilniaus rajone, nuosavybės teise priklausantis B. J., O. Z., S. Z. (pradinis savininkas F. G., įgyjimo pagrindas – Vilniaus apskrities viršininko 2003-11-18 sprendimas Nr. 41-16985), yra suformuotas atlikant preliminaries matavimus, žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (2 t. b.l. 11-20).

9. 2014-02-27 ir 2014-04-08 skundais ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių, nurodydamas, kad geodezinių matavimų eigoje sužinojo, kad jam priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 41728048/0200:0029 dalis (apie 0,60 ha) yra perduota kitiems asmenims prašydamas pateikti minėtų aplinkybių paaiškinimą bei jas pagrindžiančius sprendimus (1 t. b.l. 25-26). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014-04-18 rašte Nr. 48SD-(14.48.104)-3625 pažymėjo, kad išnagrinėjus ieškovui prikausančio žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentus nustatė, kad atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. 4124/0200:0029) kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje ribos neatitinka Nekilnojmo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (kadastro Nr. 4124/0100:0113) ribų; žemės sklypas (kadastro Nr. 4124/0100:0113) suformuotas atliekant preliminarius matavimus, išnagrinėjus teritorijų planavimo dokumentus nustatyta, kad žemės sklypo (kadasro Nr. 4124/0200:0029) ribos atitinka Buivydų kaimo asmeninio ūkio žemės sklypų brėžinyje nurodytas žemės sklypo ribas, žemės sklypo (kadastro Nr. 4124/0100:0113) ribos buvo suprojektuotos Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtinatame 2000-09-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3221-41, vėliau patikslinto 2003-08-14 įsakymu Nr. 4147-41 (1 t. b.l. 29-31). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014-05-14 rašte Nr. 48SS-(14.48.45)-29 papildomai pažymėta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. 4124/0200:29) valstybiniame žemės kadastro duomenų registre buvo įregistruotas nuo 1996-10-07 nepažymint žemės sklypo ribų kadastro žemėlapyje, nes tuo metu teisės aktuose toks reikalavimas nebuvo numatytas, ieškovui priklausantis žemės sklypas įregistruotas pagal preliminarų paženklinimą, įformintą sklypo abrisu, sudarytu atkuriant nuosavybės teises į bendro 3,25 ha ploto žemės sklypus, esančius Vilniaus rajono sav., Dūkštų seniūnijoje, Buivydų kaime. Minėtame rašte taip pat konstatuota, kad kadastrinių matavimų plane nurodytos ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos atitinka lauko matavimų brėžinyje nurodytas ribas, tačiau sutampa su toje pačioje vietoje suprojektuoto, Nekilnojamo turto registre registruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto kitiems asmenims nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4124/0100:113) ribomis (1 t. b.l. 28).

10. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi Civiliniame kodekse reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr. Lietuvos A. T. 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pateikdamas pradinį ieškinį ieškovas kėlė tiek adminstracinio teisinio pobūdžio, tiek civilinio teisino pobūdžio reikalavimus, patikslinus ieškinį pirmu ir antru reikalavimu prašė pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, nuo reikalavimų dėl civilinių sandorių pripažinimo negaliojančias atsisakė, todėl šioje taikytini administracinių bylų teisenos ir reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo įstatymuose numatyti terminai.

11. Bylos duodmenys patviritna, kad pradinis ieškinys teisme gautas 2014-09-01, patikslintas ieškinys pirmą kartą pateiktas 2016-05-13, priimtas 2016-05-27, tačiau atsižvelgiant į 2016-05-30 teismo posėdyje ieškovės atstovės išreikštą poziciją, kad bus atsisakoma reikalavimų dalies atsakovų atžvilgiu bei prašymą nesiųsti procesinių dokumentų, jis nebuvo išsiųstas byloje dalyvaujantiems asmenims. 2016-05-13 patikslintame ieškinyje ieškovas pareiškė papildomą reikalavimą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-08-14 įsakymo panaikinimo Nr. 4147-41 panaikinimo (3 t. b.l. 72).

12. Pradinio ir patikslinto ieškinio pateikimo metu (2014-09-01 ir 2016-05-13 (1 t. b.l. 1, 3 t. b.l. 72) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numatė, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Patikslinto ieškinio pateikimo metu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnis numatė, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Minėta termino skundui paduoti pradžia taikoma tik asmenų, kuriems sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, atžvilgiu. Tokius sprendimus turi teisę apskųsti ir kiti asmenys, kurių interesus sprendimai liečia, tačiau tokiems asmenims kreipimosi į teismą terminas prasideda ne nuo sprendimo įteikimo, o nuo akto paskelbimo (ABTĮ 33 str. 1 d.). Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, 2005-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005).

13. Tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad terminai ginti administraciniams aktams nėra praleisti, nes apie juos jam tapo žinoma tik dabar. A. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius nurodė, kad ginčijamas 2003-08-14 įsakymas Nr.4147-41 ieškovui buvo pateiktas 2014-06-17 raštu. Šis raštas yra byloje, jame nurodoma, kad pateikiama advokatės 2014-05-30 rašte nurodytų dokumentų kopijas. Iš bylos duomenų matyti, kad pateikto į bylą žemėtvarkos projekto kopija buvo tvirtinta 2014-06-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus specialistės, todėl manytina, kad tiek minėtas dokumentas, tiek skundžiamas 2003-08-14 įsakymas buvo gautas minėtu 2014-06-17 raštu (1 t. b.l. 87,100). Aplinkybę, kad 2014-06-17 raštu gavo skundžiamą 2003-08-14 įsakymą Nr. 4147-41 ieškovo atstovė teismo posėdyje pripažino. Patikslintu ieškiniu ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-11-18 sprendimas Nr. 41-16985 buvo pateiktas su pradiniu ieškiniu, iš atžymų matyti, kad jo kopijas advokatė tvirtino 2014-08-28, tuo tarpu VĮ „Registrų centras“ darbuotojas jo kopijas tvirtino 2014-07-24 (1 t. b.l. 45). Teisme ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2003-08-14 įsakymą Nr. 4147-41 gautas 2014-09-01. Reikalavimas pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-11-18 sprendimą pateiktas 2016-05-13 (3 t., b.l. 72). Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas praleido terminą šioje byloje apskųsti ginčijamus administracinius aktus. Papildomai pažymėtina, kad esminę teisinę reikšmę šioje byloje turi ne Vilniaus apskrities viršininko 2003-08-14 įsakymo Nr. 4147-41, bet Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-11-18 sprendimo, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės mirusiajai F. G. į žemės sklypą ir kuris yra nuosavybės įgijimo pagrindas, nuginčijimas, tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad terminą ginčyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-11-18 sprendimą ieškovas praleido žymiai. Be to, ieškovas yra praleidęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje numatytą terminą sprendimui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, tuo tarpu atsakovė N. Ž. prašė taikyti ieškinio senatį.

14. Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Be to, klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-428/2011).

15. Pastebėtina, kad pateikdamas tiek pradinį, tiek patikslintą ieškinį ieškovas neprašė atnaujinti termino administraciniams aktams apskųsti, nors jam buvo žinomi atsakovų argumentai dėl termino praleidimo. Tokį prašymą ieškovo atstovė pateikė tik teismo posėdyje nurodydama, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius vengė pateikti informaciją apie susiklosčiusią situaciją, gautos informacijos įvertinimas bei ieškinio parengimas pareikalavo daug laiko. Tačiau atstovės nurodyti argumentai dėl Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus veiksmų nėra pagrįsti jokiais įrodymais - nėra duomenų, kad buvo atsisakoma pateikti prašomus dokumentus, neteisėti insitucijos veiksmai buvo skųsti. Kritiškai vertinamas ir argumentas, kad pasirinktas teisių gynimo būdas, gautų dokumentų įvertinimas objektyviai lėmė dideles laiko sąnaudas. Tokias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į dvi aplinkybes - ieškovas tiek žemės kadastrinių matavimų atlikimo metu, tiek teisminio proceso metu buvo atstovaujamas savo dukros V. B., kuri, kaip paaiškino teismo posėdyje, dirba Vilniaus rajono savivaldybės Dūkštų seniūnijos seniūne, bei profesionalaus atstovo – advokato, vertindamas jas kaip pakankamai reikšmingas sprendžiant dėl laiko tarpo, būtino ieškovui įvertinti esamą situaciją bei pasirinkti teisių gynimo būdą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2014-02-27 ir 2014-04-08 skundais ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių dėl susiklosčiusios situacijos, 2014-04-18 raštu matininkui V. K., atlikusiam ieškovui priklausančio žemės sklypus kadastrinius matavimus, 2014-05-14 ieškovo atstovei V. B. buvo paaiškintos ieškovui priklausančio žemės sklypo ploto trūkumo priežastys, nurodyti aktualūs administraciniai aktai, todėl ieškovas turėjo objektyvią galimybę per įstatymo nustatytą terminą pasirūpinti pažeistų teisių gynyba. Vertinant procesinio termino apskųsti administracinius aktus atnaujinimo būtinumą šioje byloje svarbu yra ir tai, kokias teisines pasekmes sukels ginčijami aktai. Iš bylos eigos matyti, kad ieškovas pateikė pirminį ieškinį dėl administracinių aktų nuginčijimo bei vėliau sudarytų sandorių panaikinimo siekdamas apginti savo teisę į atkurtą nuosavybę, tikslindamas ieškinį ieškovas pažymėjo, kad jo pasirinktas teisių gynimo būdas, kuriuo buvo siekiama žemės sklypo dalies atgavimo natūra nėra įmanomas, todėl ieškovas siekia apginti pažeistą teisę teikdamas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo (3 t. b.l. 139, 4 t. b.l. 113-124).

16. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Nenustačius nors vienos iš šių sąlygų, deliktinė atsakomybė (tuo pačiu ir CK 6.271 str. nustatyta valstybės deliktinė atsakomybė) negali būti taikoma.

17. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta CK 6.271 str., pagal kurį atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, taigi sprendžiant asmens reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos asmens teisės, t. y. apskrities viršininko administrcija neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios būtent teisės normų nuostatos, kurios reglamentuoja skundžiamos valdžios institucijos veiksmus (neveikimą), buvo pažeistos, kaip būtent pasireiškė (jei pasireiškė) pažeidimai asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamas pasekmes (jei jos nustatomos) sukėlė būtent jo nurodytos valdžios institucijos darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas). K. T.2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakes, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse byloje Nr. A17-499/2007, 2013 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1010-13). Taigi, būtina išaiškinti valstybės deliktinės atsakomybės instituto taikymo klausimą faktinių aplinkybių kontekste.

18. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Aiškindamas šią turtinės žalos sampratą, vyriausias administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens turtine žala gali būti pripažinti tik negrįžtami turtiniai praradimai (turto netekimas arba jo sužalojimas), kurie gali būti kompensuojami tik tam tikra pinigine suma. Tai reiškia, jog tam, kad CK 6.249 straipsnio taikymo požiūriu asmens tam tikri turtiniai praradimai galėtų būti pripažinti žala, yra būtina nustatyti jų (praradimų) negrįžtamumą ta prasme, kad jie objektyviai negali būti kompensuojami kitokiu, negu tam tikros piniginės sumos gavimo (piniginės kompensacijos sumokėjimo šiam asmeniui), būdu. Tais atvejais, kai teisės aktai nustato kitokį turto, į kurį asmuo turi (turėjo) teisę, kompensavimo būdą, turtinės žalos atlyginimas CK 6.249 straipsnio taikymo būdu nėra įmanomas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis adm. b. Nr. A143-2240/2013 ir kt). Trečia, CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes.

19. Teismas pažymi, kad ieškovas ieškinį grindė žemės sklypų persidengimo faktu jį įvardindamas neteisėtu ieškovui priklausančios nuosavybės atėmimu. Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu LR Žemės reformos įstatymo 16 straipsnis numatė, kad žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui ir žemės privatizavimo darbams kaimo vietovėse ir miestuose metodiškai vadovauja ir juos kontroliuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymo techninių instrukcijų, normatyvų ir standartų parengimą, projektų autorių aprūpinimą žemėtvarkos, dirvožemių bei kitų tyrinėjimų kartografine ir geodezine medžiaga, taip pat žemės reformos informacijos kaupimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės reformos žemėtvarkos projektus rengia konkursą laimėję juridiniai asmenys, Vyriausybės nustatyta tvarka gavę leidimus dirbti žemėtvarkos darbus. Žemės reformos įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas. Remiantis LR Žemės reformos įstatymo 20 straipsniu, žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nustatyta tvarka. Suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus ginčijamų materialinių teisinių santykių atsiradimo metu tvirtino apskrities viršininkas. Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems priyiginamų žemės sklypų rengimo ir įgyvendinimo metodikos tvarkos 1.2 punktas numatė, kad projekto autorius – fizinis asmuo arba įmonės specialistas, atsakingas už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus kadastrinėje vietovėje. Žemės sklypai projektuojami kiekvienai pretendentų gauti žemę grupei, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto prašymų gauti žemę svarstymo eiliškumo. Kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu gauti žemę, o jiems pageidaujant arba esant reikalui, vykstama į vietą (metodikos 28 punktas). Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami turint šią rajono žemėtvarkos skyrių pateiktą medžiagą - turėtų žemės valdų planus (5.2 punktas).

20. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3228-41 buvo patvirtintas J. A. individualios įmonės “Šantra” parengtas Vilniaus rajono Dūkštų seniūnijos Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, nurodyta įmonei atlikti projekte suformuotų žemės paženklinimą vietoje (1 t. b.l.86). 2003-08-14 įsakymu Nr. 4147-41 buvo patikslintas žemės sklypų, suformuotų Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, ribos (1 t. b.l. 99). Iš į bylą pateikto Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Dūkštų kadastro vietovės Žemės reformos Žemėtvarkos projekto Valstybinės ekspertizės 2003-10-30 akto matyti, kad vykdant žemėtvarkos projektą buvo padaryta daug klaidų, netikslumų, neteisėtų veiksmų projektuojant sklypus, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Generalinis direktorius 2003-12-31 Nr. Įsakymu Nr. 1P-116 “Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Dūkštų kadatro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto valstybinės ekspertizės akto priėmimo” pavedė individualios įmonės “Minorantė” savininkę užtikrinti, kad iki 2004-02-17 būtų ištaisyti ekspertizėje nustatyti trūkumai, taigi, teismas daro išvadą, kad valstybės institucija ėmėsi veiksmų Dūkštų kadastro vietovė Žemės refomos Žemėtvarkos projekto rengimo metu atsiradusiems teisės aktų pažeidimams pašalinti, todėl sutiktina su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovo argumentu, kad šioje byloje nagrinėtina faktinė situacija sąlygota ne vien valstybės institucijų atsakomybei priskirtų veiksmų. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovui grąžintas žemės sklypas negalėjo būti priskirtas žemės plotams, į kuriuos atkuriama nuosavybė, tačiau, kaip rodo bylos duomenys, ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. 4124/0200:29 ribos Kadastro žemėlapyje pažymėtos nebuvo, ieškovas jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko tik 2014 metais, tai yra praėjus beveik 18 metų nuo nuosavybės teisės į žemės sklypus atkūrimo, šalių paaiškinimai dėl faktinio žemės sklypo naudojimo skiriasi. Paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad yra pagrindas konstatuoti aplaidžius valstybės institucijų veiksmus (neteisėtą neveikimą), iš esmės nulėmusius faktinę situaciją dėl ieškovui priklausančio žemės sklypo ploto trūkumo ((duomenys neskelbtini) str., 185 str., CK 6.247 str.). Kita vertus, ieškovui remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 punkto 2.11, papunkčiu atlikus kadastrinius matavimus, gali būti kompensuojamas nustatytas žemės sklypo ploto sumažėjimo skirtumas, todėl remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika nagrinėjamojoje faktinėje situacijoje ieškovas negali būti laikomas patyręs turtinę žalą, taigi, nėra pagrindo konstatuoti valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti būtino elemento – turtinės žalos padarymo fakto.

21. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą. Tokiu atveju turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. teismų praktikoje išaiškinta, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Taip pat pripažįstama, kad neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14 – 653/2007; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14) ir kt.).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra gimęs 1923 metais, nuo 2013-08-28 jam yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (1 t. b.l. 13), į teismo posėdį ieškovas nebuvo atvykęs. Nors teismo posėdyje ieškovo atstovė dukra V. B. paaiškino, kad ieškovas, sužinojęs apie tai, kad ginčijamais administraciniais aktais buvo atimta jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis patyrė didžiulius išgyvenimus, kurie sąlygojo sveikatos sutrikimus, jokių įrodymų, pavirtinančių minėtą aplinkybę, nepateikė ((duomenys neskelbtini) str.). Paprašius patikslinti aplinkybes dėl sveikatos sutrikimų, ieškovo dukra paaiškino, kad ieškovui yra diagnozuota demencija, teigdama, jog ji yra sąlygota nervinės įtampos, sveikata pablogėjo dėl šios bylos nagrinėjimo. Ieškovo atstovė teigė, kad dėl sveikatos būklės ieškovas nėra pajėgus atvykti į teismo posėdį paaiškinimams dėl patirtos neturinės žalos pateikti, tačiau atsakydama į klausimą dėl žemės naudojimo, ji nurodė, kad ieškovas rūpinasi žeme, ją šienauja, todėl dalies žemės netekimas sąlygojo jam esminius išgyvenimus. Minėti paaiškinimai teismo vertintini kaip prieštaringi, tai sudaro pagrindą abejoti jų patikimumu bei menkina jų įrodomąją vertę. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teikdama paaiškinius dėl neturtinės žalos ieškovo atstovė V. B. rėmėsi iš esmės skirtingu faktiniu pagrindu – partirtais išgyvenimais dėl ilgai užtrukusio teisminio proceso. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2012-03-21 išdavė įgaliojimą dukrai V. B. atstovauti jį Nekilnojamo turto registre ir kitose institucijose, įstaigose dėl jam nuosavybės teise priklausančių sklypų, esančių Buivydų kaime, Dūkštų seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje, kadastrinių matavimų atlikimo (1 t. b.l. 14), į teismo posėdį per bylos nagrinėjimo laiką ieškovas nebuvo atvykęs, todėl sutiktina su atsakovo argumentu, kad vien netiesioginiai įrodymai – ieškovo atstovių paaiškinimai nėra pakankami konstatuoti ieškovo patirtus išgyvenimus, susijusius su skundžiamais administraciniais aktais ((duomenys neskelbtini) str. 185 str.). Svarbu yra ir tai, kad, kaip patvirtina bylos duomenys, ieškovui atkuriant nuosavybės teises buvo grąžinti keli žemės sklypai, šioje byloje ieškovas įrodinėja tik vieno iš jam grąžintų žemės sklypų dalies sklypo ploto sumažėjimo faktą, sklypo ploto sumažejimo vertė teisės aktų nustatyta tvarka gali būti kompensuojama, taigi, ieškovas negali būti laikomas patyrusiu turtinę žalą, tokia aplinkybė buvo žinoma jau pirmųjų teismo posėdžių metu, ieškovas pripažino, kad sklypo grąžinimas natūra nagrinėjamu atveju jam nėra įmanomas, kaip ir nėra galimybės suteikti kito sklypo natūra remiantis minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 dėl per vėlai ieškovo atliktų kadastrinių matavimų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodytas neturtinės žalos, susijusios su skundžiamų administracinių aktų priėmimu, faktas.

23. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl praleistų terminų bendroji taisyklė yra ta, kad sprendimai, neapskųsti per įstatymo nustatytą terminą, turi būti palikti galioti, kad būtų išsaugotas civilinių teisinių santylių stabilumas ir paibrėžtumas, o šios taisyklės išimtys gali būti tik išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2014). Nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, tokiais kaip civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos (CK 1.2 straipsnis).

24. Apibendrinęs paminėtą teismas daro išvadą, kad nėra pagrįsta atnaujinti ieškovui terminą administraciniams aktams apskųsti, nes jų panaikinimas ieškovui materialinių teisinių pasekmių nesukels, todėl nagrinėjamoje situacijoje turi būti teikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo išsaugojimui.

25. Byloje nustačius, kad yra praleisti terminai reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo pareikšti, nesant pagrindo jiems atnaujinti, ieškovui praleidus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje numatytą terminą reikalavimui sprendimui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo panaikinimo pareikšti, atsakovei N. Ž. prašant taikyti ieškinio senatį, ieškovui neįrodžius būtinų sąlygų deliktinei valstybės institucijų pareigūnų atsakomybės kilti, ieškinys kaip nepagrįstas ir neteisėtas atmestinas.

26. Iš ieškovo valstybės naudai priteisina 204 Eur žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas ieškovui Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-01-10 nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (4 b.l. 129-130, 137) bei 80,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 284,20 Eur išlaidų valstybei.

27. Atsakovės atstovas prašė priteisti iš ieškovo atsakovei N. Ž. 1029,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės N. Ž. atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (2 t. b.l. 32) bei patikslintą ieškinį (4 t. b.l. 156-165). Byloje 2015-05-25 ir 2015-07-16 įvyko parengiamieji teismo posėdžiai, kurie atidėti įpareigojant ieškovą pateikti papildomus įrodymus (2 t. b.l. 121, 149). Į 2015-10-01 teismo posėdį ieškovas ir jo atstovė neatvyko, todėl ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu (2 t. b.l. 171), nutartį ieškovui apskundus, atsakovės N. Ž. atstovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą (3 t. b.l. 18-19). Pasikeitus teismo sudėčiai 2016-04-20 parengiamasis teismo posėdis, kuris atidėtas nustačius ieškinio trūkumus (3 t. b.l. 61-62), kuriuos ieškovas iš esmės pašalino, 2016-05-30 įvyko parengiamasis teismo posėdis (3 t. b.l. 145), kuris atidėtas ieškovės atstovei prašant bei 2016-12-29 teismo posėdis. Byloje yra įrodymai, kad atsakovė N. Ž. sumokėjo atstovui 1029,24 Eur (2 t. b.l. 167, 3 t. b.l. 144, 4 t. b.l. 107-109), suteiktų paslaugų lentelėje nurodoma, kad išlaidos paskaičiuotos už bylos analizę, atsiliepimo parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovių atstovo atliktų darbų apimtį, bylos pobūdį, byloje įvykusių teismo posėdžių skaičių, priežastis, dėl kurių jie buvo atidėti, iš ieškovo atsakovei N. Ž. priteistina 1029,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 str., 98 str.). Prašymas dėl baudos skyrimo už priktnaudžiavimą teismo procesu nespręstinas, nes jis buvo išspręstas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-01-11 nutaritimi (4 t. b.l. 131-132).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str.

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. M., a.k(duomenys neskelbtini) 284,20 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt keturi Eur, 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo J. M., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovei N. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) 1029,24 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt devynis Eur, 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Pluirienė