Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios techninių paslaugų kooperatinės bendrovės „Kotenas“ apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios techninių paslaugų kooperatinės bendrovės „Kotenas“ ieškinį atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „Raseinių javai“ dėl uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas bankrutuojanti techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“ (II t., 37-43 b. l.) prašo panaikinti 2014 m. vasario 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

1. Raseinių rajono apylinkės teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovo veikla reglamentuota atsakovo įstatuose bei teisės aktuose ir dėl to atsakovo veikla laikytina teisėta. Teismas neįvardina, kokia atsakovo veikla yra reglamentuota įstatuose ir teisės aktuose. Be to, teismas sprendime neįvardina jokio teisės akto, kuris reglamentuoja teismo minimą atsakovo veiklą. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas konstatuoja, jog atsakovo veikla, kurios teismas taip pat neįvardina (tikėtina druskos krovimo veikla), yra teisėta. Sprendime teismo išdėstyti abstraktūs motyvai dėl atsakovo veiklos teisėtumo neatitinka CPK 270 str. 4 d. reikalavimų, dėl ko sprendimas turėtų būti panaikintas. Vien ta aplinkybė, kad tam tikra veikla yra numatyta bendrovės įstatuose ir yra reglamentuojama teisės aktų, nėra pakankamas pagrindas vienareikšmiškai daryti išvadą, kad verčiantis ta veikla nėra atliekami neteisėti veiksmai. Versdamasis druskos krovimo veikla atsakovas nesilaiko sanitarinės zonos reikalavimų bei daro žalą esminiam atsakovo turtui, dėl ko ši veikla, priešingai nei konstatavo teismas, laikytina neteisėta.

2. Teismas nepagrįstai druskos krovimo veiklą laikė visiškai teisėta, kadangi atsakovas druską naudojo pašarams gaminti. Teigia, kad prie grūdų bazės kraunama techninė druska yra skirta keliams barstyti, o atsakovas šią druską tiesiog perkrauna iš krovininių vagonų į atvykstančias transporto priemones. Kitaip tariant, atsakovas perkraunamos druskos nenaudoja pašarų gamybai, todėl visiškai nepagrįstas teismo motyvas, jog atsakovas naudoja druską pašarų gamybai. Pažymėtina, kad atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad įprasta praktika, jog druska dedama į pašarinius grūdus, ja valomos grūdų talpyklos. Vis dėlto atsakovas nei savo atsiliepime, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kad atvežamą druską jis naudoja pašarų gamybai. Atsakovo argumentas, jog techninė druska pagal įprastinę praktiką dedama į pašarus, yra absoliučiai niekuo nepagrįstas. Atsakovas nepateikė nei teisės aktų, nei jokių įrodymų, patvirtinančių tokį atsakovo argumentą, todėl juo remtis teismas neturėjo jokio pagrindo. Ieškovas savo ieškiniu prašo uždrausti druskos krovimo veiklą ne dėl to, kad druska gali „užteršti“ laikomus grūdus, tačiau dėl to, kad kraunant druską, ji neišvengiamai patenka ir ant bėgių ir ant pačių talpyklų, o tai sukelia koroziją, dėl kurios esminis atsakovo turtas ateityje bus negrįžtamai sunaikintas. Todėl argumentai dėl to, kad į pašarinius grūdus gali būti dedama techninė druska, yra visiškai nesusiję su ginčo dalyku ir niekaip nepaneigia tos aplinkybės, kad kraunant techninę druską šalia grūdų talpyklų yra kenkiama talpykloms.

3. Dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų pažeidimo nurodė, kad Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 (toliau - SAZ taisyklės) priedo „Sanitarinių apsaugos zonų dydžiai, taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas“ 4.9 punktas nustato, kad sanitarinė apsaugos zona grūdų malimo ar kitokio apdirbimo produktų gamybai yra lygi 100 m. Tuo tarpu atsakovui priklausančiame grūdų talpyklų komplekse, esančiame vos keli metrai nuo druskos krovimo vietos, grūdai yra ne tik sandėliuojami, tačiau ir valomi bei džiovinami. Kitaip tariant, šalia geležinkelio atšakos esančiame komplekse atsakovas vykdo SAZ taisyklėse nurodytą veiklą, kuriai taikytina 100 m sanitarinės apsaugos zonos riba. Tuo tarpu atsakovo argumentas, jog jis grūdus naudoja pašarams niekaip neeliminuoja reikalavimo laikytis šios sanitarinės zonos reikalavimų, todėl atsakovo veikla kraunant druską 100 m sanitarinėje apsaugos zonoje laikytina neteisėta. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas patvirtino, jog atsakovo veikla prie pat grūdų talpyklų kraunant druską laikytina neteisėta, o tai buvo pagrindas ieškovo prevencinį ieškinį tenkinti. Veiksmai, kuriais daroma žala kitam asmeniui, laikytini neteisėtais. Tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės bei surinkti įrodymai, patvirtina, jog kraunant druską daroma nepataisoma žala esminiam atsakovo turtui. Vadinasi, atsakovo druskos krovimo veikla šalia grūdų bazės laikytina atsakovo neteisėtais veiksmais, dėl ko egzistuoja visos sąlygos ieškovo prevenciniam ieškiniui patenkinti.

4. Sprendime teismas konstatavo, jog druskos krovimo darbai nedaro jokios žalos bėgiams bei grūdų talpykloms, tačiau tuo pačiu nurodo, jog ant kelių barstoma druska taip pat kenkia transporto priemonėms. Taigi, pats teismas pripažįsta druskos neigiamą poveikį transporto priemonėms, tačiau tuo pačiu neigia, jog druska iš esmės kenkia geležiniams bėgiams bei talpykloms, nors į bylą buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys neigiamą druskos poveikį tiek bėgiams, tiek talpykloms. Teismas visiškai nepagrįstai lygina kelių barstymo bei druskos krovimo darbus. Pats teismas sprendime nurodo, kad keliai druska barstomi tam, kad būtų išvengta eismo įvykių, kas ir pateisina neigiamą druskos poveikį transporto priemonėms. Tuo tarpu kraunant druską prie grūdų bazės tiesiog nepateisinamai kenkiama esminiam atsakovo turtui, todėl, skirtingai nei kelių barstymo atveju, nėra jokio pagrindo laikyti tokią veiklą teisėta.

5. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame antstolis konstatavo, jog tiek bėgiai, tiek grūdų talpyklos yra paveiktos korozijos. Prie protokolo buvo pridėtos ir nuotraukos bei filmuota medžiaga, patvirtinanti antstolio nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu atsakovo pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolė nekonstatavo priešingų aplinkybių, t.y., kad nei bėgiai, nei talpyklos nėra paveiktos korozijos, kas tik patvirtina, jog jau prevencinio ieškinio pateikimo metu buvo matyti druskos daroma žala turtui. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Statybos fakulteto, Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros darbuotoją doc. dr. G. Š., kad šis pateiktų savo ekspertinę nuomonę dėl techninės druskos poveikio geležinkelio bėgiams bei metalinėms grūdų talpykloms. Ieškovas gavo 2013-09-30 doc. dr. G. Š. atsakymą į ieškovo paklausimą, specialistas savo atsakyme labai aiškiai patvirtino, kad techninės druskos poveikis grūdų talpykloms bei geležinkelio bėgiams yra itin neigiamas, kadangi dėl korozijos talpos gali paprasčiausiai prakiurti, laikančioji talpų bei geležinkelio bėgių galia sumažėti. Pažymėtina, kad doc. dr. G. Š. kompetenciją patvirtina Vilniaus Gedimino technikos universiteto svetainėje viešai skelbiamas gyvenimo aprašymas, dėl ko nebuvo jokio pagrindo abejoti specialisto kompetencija. Tuo tarpu į bylą nebuvo pateikta jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, dėl ko druskos neigiamas poveikis bėgiams bei grūdų talpykloms laikytinas pilnai įrodytu. Ieškovas pažymi, jog prevencinio ieškinio atveju ieškovas privalo įrodyti ne jau atsiradusią žalą, tačiau tokios žalos kilimo ateityje grėsmę.

6. Teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kas pagal CPK 329 str. 1 d. yra pagrindas sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Atkreipia teismo dėmesį, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas, perkraudamas druską šalia uždarų pašarinių grūdų talpyklų, turi vadovautis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis (toliau - SAZ taisyklės), patvirtintomis LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586. Atkreiptinas dėmesys, kad SAZ taisyklių priedo 4 dalies 4.9 punkte nurodyta, kad sanitarinės apsaugos zonos dydis objektui „Grūdų malimo (ar kitokio apdirbimo) produktų gamyba“ yra 100 metrų ir tokiu atstumu yra draudžiama cheminė, fizikinė, biologinė ir kvapų tarša, tačiau atsakovas neužsiima nei grūdu malimu, nei kitokiu apdirbimu, iškaitant ir pašarų apdirbimu. Atsakovas savo teritorijoje tik sandėliuoja grūdus. Aukščiau nurodytos SAZ taisyklės taikomos, jei ūkio subjektas užsiima grūdu malimo (ar kitokio apdirbimo) produktu gamyba. Taigi, SAZ taisyklės nėra taikomos atsakovui, nes atsakovas vien tik saugo pašarams ruošti skirtus, žemesnės kokybės grūdus. Remiantis aukščiau išdėstytu, atsakovo grūdų talpyklos nėra aplinkos taršai jautrūs statiniai. Apeliantas nurodydamas, kad nekvestionuoja druskos poveikio grūdams ir ginčija tik galimą žalą grūdų talpykloms ir traukinio bėgiams, pats sau prieštarauja kreipdamasis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir prašydamas nurodyti, ar patiems grūdams kenkia netoliese kraunama techninė druska. Negana to, 2013-09-20 apelianto rašte šiai tarnybai nenurodoma dėl kokių grūdų klausiama: maistui ar pašarams skirtų grūdų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-10-17 raštas Nr. B6- (1.9)-2630 negali būti vertinamas šios bylos kontekste, kadangi tarnyba pasisakė dėl žmonių maistui skirtų grūdų apsaugos ir taršos ribojimų. Atsakovas neužsiima nei maistinių grūdų malimu, nei kitokiu apdirbimu. Tą pripažįsta ir apeliantas. Atsakovo grūdų talpyklose esantys grūdai skirti gyvuliams, todėl, pirmos instancijos teismas tinkamai nusprendė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-10-17 raštas Nr. B6-(1.9)-2630 nėra laikytinas tinkamu įrodymu šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo veiklą kasmet tikrina ir į atsakovo teritoriją atvyksta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai, atsakovas nei karto nesulaukė pastabų ar nuobaudų dėl šalia grūdų talpyklų vykdomų druskos krovos darbų.

Pažymi, kad toje dalyje, kur apeliantas gina atsakovo teritorijoje esančios geležinkelio bėgių atšakos būklę, ieškinys ir apeliacinis skundas yra pareikštas netinkamo ieškovo (apelianto). Geležinkelio atšaka, kuria patenkama į atsakovo teritoriją, nuosavybės teise nepriklauso atsakovui, tai yra trečio asmens (UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“) nuosavybė. Taigi, apeliacinis skundas dalyje dėl geležinkelio bėgių būklės turėtų būti atmestinas vien todėl, kad reikalavimą reiškia tokios teisės neturintis asmuo.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo teritorijoje esančių grūdų talpyklų būklė yra prasta ar prastėja dėl druskos pėdsakų šioje teritorijoje. Apelianto pasitelkto antstolio S. U. 2013-09-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad grūdų talpyklų apatinės dalys surūdijusios. Tačiau antstolis tokias išvadas padarė net neužėjęs į atsakovo teritoriją ir nufotografavęs grūdų talpyklas iš toli, t.y., už ŽŪK ,,Raseinių javai“ teritorijos tvoros. Tokios nuotraukos yra netikslios, neatspindi tikrosios situacijos. Nėra jokiu rūdžių ant grūdu talpyklų, tik purvo nuošliaužos. A. E. Rulienė neužfiksavo, kad ŽŪK ,,Raseinių javų“ teritorijoje būtų druskos klodų ar likučių, negana to, nuotraukose matyti, kad ant grūdų talpyklų yra purvo nuošliaužų, kurios susidarė lietui nuplovus dulkes, tačiau grūdu talpyklos nėra paveiktos rūdžių (nuotrauka Nr. 1, 5, 8, 14). Purvo nuošliaužas nuo grūdų talpyklų galima lengvai nuvalyti. Apeliantas niekada nesikreipė į atsakovą ir neprašė pasiaiškinti dėl ant talpyklų išorinės dalies esančio purvo. Talpyklų, pažymėtų numeriais 8 ir 9, apatiniai žiedai yra sutepti antikoroziniu tepalu (nuotrauka Nr. 10, 11, 12), kas patvirtina, kad atsakovas saugo, prižiūri grūdų talpyklas nuo žalingo aplinkos, oro poveikio.

Atsakovo įsitikinimu, apeliantas ne tomis priemonėmis bando spręsti klausimą dėl atsakovo druskos verslo poveikio atsakovo turtui. Tuo atveju, jei apeliantas mano, kad druskos krovos darbai kenkia grūdų talpykloms, apeliantas pirmiausia turėjo išsakyti šias abejones atsakovo vadovui, siūlyti konstruktyvius sprendimus, pavyzdžiui, pastatyti užtvarą prie grūdų talpyklų, kreiptis į valstybės institucijas, pagal kompetenciją prižiūrinčias atsakovo veiklą, pavyzdžiui, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, ir prašyti atvykus į vietą konkrečiai įvertinti atsakovo druskos krovos darbų poveikį pašarinių grūdų talpykloms. Apeliantas neatliko nei vieno iš šių veiksmų, nes siekia visai ne tų tikslų, kuriuos deklaruoja apeliaciniame skunde. Nei pareikšdamas prevencinį ieškinį, nei apeliacinį skundą šioje byloje, apeliantas nenurodė, kokia žala jo, kaip pajininko, interesams bus padaryta, jei druskos verslas bus ir toliau vykdomas. Atsakovo įsitikinimu, jokios žalos apeliantui, kaip pajininkui, nekils. Tai, kad apeliantas pareikšdamas prevencinį ieškinį (apeliacinį skundą) siekia kitų tikslų rodo faktas, kad kartu su ieškiniu apeliantas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - visišką atsakovo turto administravimą (pirmosios instancijos teismas atmetė šį prašymą). Apeliantas siekdamas visiško administravimo teisės, siekė ne tik nutraukti atsakovo pelningą druskos verslą, bet ir galimai sudaryti įvairių sandorių, naudingų išimtinai apeliantui. Tokia išvada darytina dėl to, kad apeliantas pradėjo jau septintą teisminį procesą, nukreiptą prieš atsakovą ir siekia visais įmanomais būdais perimti ŽŪK Raseinių javai kontrolę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų bankrutuojančios techninių paslaugų kooperatinės bendrovės „Kotenas“ apeliacinio skundo ribose. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą skundžia visa apimtimi. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, netinkamai taikė prevencinio ieškinio sąlygas, neatsižvelgė į faktą, kad techninės druskos krovimo veikla gadina (gali gadinti) geležinkelio bėgius ir grūdų talpyklas, neatsižvelgė į faktą, kad atsakovas nesilaiko sanitarinės apsaugos zonos reikalavimų.

Teisėjų kolegija iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad žemės ūkio kooperatyvas „Raseinių javai“ įsteigtas 2000 m. liepos 12 d. (I t., 9-11 b.l.), o ŽŪK „Raseinių javai“ įstatai įregistruoti 2007 m. balandžio 12 d. juridinių asmenų registre (I t., 12-19 b.l.). Iš ŽŪK „Raseinių javai“ įstatų matyti, kad pagrindinės gamybinės, ūkinės ir komercinės veiklos rūšys pagal veiklos rūšių klasifikatorių išvardintos 2.3. punkte (I t., 12-13 b.l.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, viena iš veiklos rūšių nurodyta 63.12 – laikymas ir sandėliavimas, 51.55 – chemijos produktų didmeninė prekyba. 2.4 punkte numatyta, kad kooperatyvas gali užsiimti ir kita veikla, kurią nedraudžia Lietuvos Respublikos teisės aktai. Šalys patvirtina, kad šalia geležinkelio atšakos buvo pastatytos 9 grūdų sandėliavimo talpyklos bei grūdų valymo ir džiovinimo talpyklos. Ieškovas, BTPKB ,,Kotenas“, investavo į kooperatyvo veiklą daug lėšų, tame tarpe ir į grūdų talpyklų statymą, tą patvirtina ieškovo pateikti bendrovės narių susirinkimų protokolai (I t., 20-31 b.l.). ŽŪK „Raseinių javai“ pradėjo vykdyti techninės druskos iškrovimo ir pakrovimo veiklą , nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 atgabenti 128 vagonai, o nuo 2013-01-01 iki 2013-10-18 atgabenti 148 vagonai druskos).

Dėl prevencinio ieškinio instituto taikymo.

Apeliantas savo ieškinį grindžia prevencinio ieškinio institutu, teigdamas, kad atsakovo veiksmai lemia (gali lemti) žalą ieškovo esminiam turtui, todėl atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais.

CK 6.255 str. 1 dalyje įtvirtinta, jog realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas dėl prevencinio ieškinio sąlygų, yra nurodęs, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK6.255 str. 1 d.). Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013kt.). Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, bet gali būti dar nepadaryta, tuomet ieškovas turi įrodyti potencialią jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekį pašalinti žalos grėsmę. Prevencinis ieškinys yra apsauginio–prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK6.246 str. 1 d.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

Dėl atsakovo techninės druskos iškrovimo ir pakrovimo paslaugos teisėtumo.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo veiklą laikė teisėta remdamasis tuo, kad atsakovo veikla reglamentuota atsakovo įstatuose bei teisės aktuose. Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės ŽŪK „Raseinių javai“ vykdoma druskos krovimo veikla yra teisėta. Iš Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2007-07-18 rašto Nr. 18PS-62247 (I t., 84 b.l.) matyti, kad ŽŪK ,,Raseinių javai“ yra įtrauktas į įregistruotų pašarų ūkio subjektų sąrašą pagal pašarų veiklos rūšis: atsakovas turi teisę laikyti pašarus, pašarines žaliavas eksportuoti į bei importuoti iš trečiųjų valstybių, tiekti į apyvartą pašarines žaliavas. Taigi, ŽŪK ,,Raseinių javai“ pagrindinę veiklą sudaro pašarams skirtų grūdų valymo, džiovinimo, sandėliavimo paslaugos. Techninės druskos iškrovimo ir pakrovimo paslaugos yra papildoma atsakovo, ŽŪK „Raseinių javai“, veikla. Į ŽŪK ,,Raseinių javų“ teritoriją geležinkelio transportu atvežama techninė druska. Druskos gamintojas yra sertifikuotas Baltarusijos Respublikos nacionalinės atitikties patvirtinimo sertifikatu Nr. BY/112 03.06.002 12692, išduotu Baltarusijos buitinės ir pramoninės produkcijos sertifikavimo instituto (I t., 85, 86 b.l.). Iš sertifikato matyti, kad druską sudarančios medžiagos ir druskos sudėtis atitinka teisės aktų reikalavimus ir druska gali būti eksportuojama. Atkreiptinas dėmesys, kad druska nėra sandėliuojama ŽŪK ,,Raseinių javų“ teritorijoje, nes atvežta druska iš traukinio vagono pakraunama į kelių transporto priemonę bei išvežama iš ŽŪK ,,Raseinių javų“ teritorijos. Atsakovas pagrįstai remiasi civilinių teisinių santykių nuostata, kad įstatymų nedraudžiama veikla yra teisėta. Atkreiptinas dėmesys, kad iš ŽŪK „Raseinių javai“ įstatų 2.4 punkto matyti, kad kooperatyvas gali užsiimti ir kita veikla, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos teisės aktai. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais pagrįstu savo teiginį dėl atsakovo, ŽŪK „Raseinių javai“, veiklos neteisėtumo, todėl šis abstraktaus pobūdžio argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad ŽŪK ,,Raseinių javai“ druską naudojo pašarams gaminti. Pažymėtina, kad atsakovas, ŽŪK ,,Raseinių javų“, nenaudoja druskos pašarams gaminti, o techninę druską perkrauna iš krovininių vagonų į transporto priemones. Argumentai dėl druskos naudojimo pašarams gaminti šioje byloje sprendžiamam ginčui yra neaktualūs, nes atsakovas neužsiima tokio pobūdžio veikla. Tačiau pažymėtina, kad ši klaida neįtakoja teismo priimto sprendimo neteisėtumo, nes nekeičia sprendimo esmės dėl jau anksčiau aptartų teisėjų kolegijos argumentų.

Dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų pažeidimo.

Apeliantas teigia, kad atsakovas, perkraudamas druską šalia uždarų pašarinių grūdų talpyklų, turi vadovautis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586.

Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 priedo „Sanitarinių apsaugos zonų dydžiai, taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas“ 4.9 punktas nustato, kad sanitarinė apsaugos zona grūdų malimo ar kitokio apdirbimo produktų gamybai yra lygi 100 m. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atstumu yra draudžiama cheminė, fizikinė, biologinė ir kvapų tarša. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas nepagrįstai taiko Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles, kadangi atsakovas neužsiima nei grūdu malimu, nei kitokiu apdirbimu, iškaitant ir pašarų apdirbimu. 2013-09-20 apelianto rašte Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai nenurodoma dėl kokių grūdų klausiama: maistui ar pašarams skirtų grūdų. Konstatuotina, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-10-17 raštas Nr. B6- (1.9)-2630 negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas, kadangi neaišku dėl kokios rūšies grūdų (maistui ar gyvuliams) tarnyba pasisakė, taip pat tarnybos atsakymas buvo abstraktaus pobūdžio, o ne detalizuotas konkrečios situacijos įvertinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės vykdomos veiklos specifikai būdingi nuolatiniai įstatymo tvarka nustatyti patikrinimai, kuriuos vykdo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai, byloje nėra duomenų, kad iš šių patikrinimų būtų nustatyti atsakovo vykdomos veiklos pažeidimai.

Dėl įrodymų vertinimo nustatant žalą.

Ieškovas teigia, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neįvertino būsimos žalos ieškovui padarymo fakto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ieškinį atmetė. Teismo nuomone, vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą ar nebuvimą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Taigi šiuo atveju nebus visų būtinų civilinei atsakomybei atsirasti elementų, t. y. žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai ir kaltė taip pat nebūtini taikant prevencinio ieškinio institutą, nes gali atsirasti tik ateityje. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas iš atsakovo pusės, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai. Taigi prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai. Kaltė nėra būtina prevencinio ieškinio sąlyga, nes jis reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų; aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti sustabdyti neteisėtus veiksmus ar juos nutraukti, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1069/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

Ieškovas teigia, kad druskos krovimo darbai daro žalą geležinkelio bėgiams. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinys, dalyje dėl druskos krovimo darbų žalos geležinkelio bėgiams, yra atmestinas kaip pareikštas netinkamo ieškovo. Pagal CPK 5 straipsnį į teismą įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę – tai tėra galimybė kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo subjektinė teisė. Pažymėtina, kad geležinkelio bėgių atšaka, kuria patenkama į atsakovo teritoriją, nuosavybės teise nepriklauso atsakovui, o yra UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ nuosavybė. Kadangi atsakovas nepateikė UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ įgaliojimo atstovauti bendrovės interesus, teismas dėl žalos geležinkelių bėgiams nepasisako, kadangi tai išeina už ieškinio ribų ir pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį šioje dalyje palikti nenagrinėtinu (CPK 296 str. 1 d. 3 p.).

Žalą grūdų talpykloms ieškovas grindžia jo su ieškiniu pateiktu antstolio S. U. 2013 m. rugsėjo 18 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 101 bei jo priedais (I t., 32-40 b.l.). Šiame ieškovo pateiktame dokumente antstolis konstatavo, kad iš abiejų vagonų pusių bei ant pačių bėgių yra pribyrėjusios druskos, nuo pribyrėjusios druskos iki grudų talpyklų yra maždaug pusantro metro. Teigia, kad grūdų laikymo talpyklos yra parūdijusios, grūdų laikymo talpyklų apatinės dalys yra surūdijusios. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis protokolą surašė neužėjęs į atsakovo teritoriją ŽŪK ,,Raseinių javai“ teritoriją, fotografavo ir filmavo būdamas už tvoros, maždaug už dviejų metrų. Pats antstolis nurodo, kad darbininkai, jam paklausus atsakė, kad kraunama druska. Tačiau neaišku, kodėl antstolis tų pačių darbinimų nepaprašė leisti apžiūrėti grūdų laikymo talpyklas iš arti. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija vertina, kad antstolio S. U. pateikto protokolo pagrindu negalima tenkinti ieškovo prevencinio ieškinio, kadangi jo pateiktos nuotraukos neatspindi realios padėties, nėra tikslios. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pateiktų nuotraukų teisėjų kolegija negali padaryti vienareikšmiškos išvados, kad užfiksuotos rūdys, o ne purvo nuošliaužos, kaip teigia atsakovas. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolė E. R. 2013 m. gruodžio 5 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėjo, kad ties druskos iškrovimo vieta bėgiai, varžtai yra sutepti antikoroziniu tepalu, 2 bokštų pirmi du apatiniai žiedai yra sutepti antikoroziniu tepalu, nuo bokštų iki iškrovimo vietos yra apie 5 m. (II t., 3-9 b.l.). teisėjų kolegija vertina, kad antstolės E. R. protokolas labiau atitinka faktinę padėtį, kadangi darytas esant atsakovo ŽŪK ,,Raseinių javai“ teritorijoje, antstolė jokių rūdžių fakto nenustatė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Statybos fakulteto, Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros darbuotojo doc. dr. G. Š. atsakymas į ieškovo paklausimą (I t., 57-58 b.l.) bei ir liudytojo A. K. pateiktos nuomonės laikytinos informacinio pobūdžio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais nutaria, kad ieškovo bankrutuojančios techninių paslaugų kooperatinės bendrovės „Kotenas“ pateiktame prevenciniame ieškinyje nėra CK 6.255 str. numatytų sąlygų visumos, kurios duotų pagrindą prevencinių priemonių taikymui. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, o teismo padarytos klaidos, kurias aptarė teisėjų kolegija, nelemia kitokio procesinio sprendimo priėmimo, todėl ieškovo apeliacinis skundas yra atmetamas.

Kadangi atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, jos, remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, nepriteisiamos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.