Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Precizika Metrology“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Precizika Metrology“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VšĮ Inovacijų agentūros 2022 m. liepos 27 d. sprendimo pakartotinai atmesti Paraišką (Sprendimo) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. AG-491/05-22, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat prašymo įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti Paraišką ir skirti prašomą paramos sumą

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, pakartotinai įvertinęs Paraišką, Sprendime nutarė ją atmesti, nes Paraiška (pareiškėjas) neatitiko Aprašo 18 punkto ir 1 priedo „Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelė“ 4.5.2 punkte nurodyto bendrojo reikalavimo, t. y. ekonominis vienetas, kuriam priklauso pareiškėjas, priskirtinas sunkumų patiriančios įmonės kategorijai; konkrečiai – nustatyti UAB „Precizika-MET SC“ (2018 m. lapkričio 28 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėjas visas turėtas šios bendrovės akcijas (51 proc.) pardavė MG AB „Precizika“) neigiami veiklos rezultatai. Pareiškėjas neginčija vertinimo, kad atsakovo apibrėžtas ekonominis vienetas – pareiškėjas, UAB „Precizikos lazerinės sistemos“, MG AB „Precizika“, UAB „Precizika-MET SC“, UAB „Sigtiga“, UAB Solet, UAB „Solet Technics“, UAB „Vitlita“, UAB „Vitlita diagnostika“, UAB „Imunolita“, UAB „Aukso žiedas“, A. M. B. ir partnerinė įmonė UAB „Granulita“ – yra priskirtinas sunkumų patiriančios įmonės kategorijai, bet tvirtina, jog jis (pareiškėjas) nepatenka į šio ekonominio vieneto sudėtį, t. y. pareiškėjas negali būti laikomas susijusiu su Įmonėmis per savo vienintelį akcininką A. M. B..

24. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų sampratą, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams taikomas valstybės paramos formas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos statusą ir funkcijas nustato Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (SVVĮ 1 str. 1 d.). Šiame įstatyme įtvirtinta, kad „savarankiška įmonė“ – įmonė, kuri neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių (2 str. 13 d.), o „susijusios įmonės“ – įmonės, atitinkančios šiame įstatyme nustatytus kriterijus (2 str. 18 d.).

25. Pagal SVVĮ 3 straipsnio 16 dalį, įmonės, kurios atitinka bent vieną toliau nurodytų kriterijų, yra laikomos susijusiomis: 1) įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių: a) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje; b) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių; c) įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų; d) įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų; 2) kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, jeigu šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose; 3) kai tarp įmonių yra susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių per vieną ar kelias įmones arba per šio straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodytus investuotojus.

26. Reglamento I priedo „MVĮ apibrėžtis“ 1 straipsnyje nurodyta, kad įmonė yra bet kuris ekonominę veiklą vykdantis subjektas, kad ir koks jo teisinis statusas. Visų pirma įmone laikomi savisamdžiai asmenys ir šeimos įmonės, vykdančios amatų ar kitokią veiklą, ir reguliarią ekonominę veiklą vykdančios ūkinės bendrijos arba asociacijos. Pastebėtina, kad analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 1 straipsnyje.

27. Šiame kontekste akcentuotina LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2656-662/2021 išdėstyta pozicija, kad nacionaliniai teismai, taikydami nacionalinės teisės aktus, turi juos aiškinti kuo labiau atsižvelgdami į Rekomendacijos dėl MVĮ formuluotę ir tikslą, kad būtų pasiektas šioje rekomendacijoje numatytas rezultatas ir laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio trečios pastraipos. Ši pareiga nacionalinę teisę aiškinti taip, kad aiškinimas atitiktų Sąjungos teisę, iš tiesų pagrįsta pačia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo sistema, nes sudaro sąlygas, kad nacionaliniai teismai, nagrinėdami gautas bylas, pagal savo kompetenciją užtikrintų visišką Sąjungos teisės veiksmingumą (žr., pvz., ESTT 2012 m. sausio 24 d. sprendimą Dominguez, C-282/10, EU:C:2012:33). Minėta Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo pareiga apima visas nacionalinės teisės normas (žr., pvz., ESTT 2014 m. sausio 15 d. sprendimą Association de médiation sociale, C-176/12, EU:C:2014:2), įskaitant nacionalinių teismų praktiką (žr., pvz., ESTT 2000 m. liepos 13 d. sprendimą Centrosteel, C-456/98, EU:C:2000:402).

28. Nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime padarė išvadą, kuriai pritarė LAGK ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjas, A. M. B. ir Įmonės yra laikytini susijusiomis įmonėmis, vadovaujantis SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punktu. Teisėjų kolegija, siekdama nustatyti šios išvados (ir, atitinkamai, Sprendimo) teisingumą ir neperžengdama nustatytų bylos nagrinėjimo ribų, tikrina (i) ar A. M. B. vykdo ekonominę veiklą, dėl kurios jis gali būti laikomas įmone Reglamento ir SVVĮ nuostatų kontekste; (ii) jei taip, ar pareiškėją, A. M. B. ir Įmones sieja ryšiai, nurodyti SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte.

Dėl A. M. B. vykdomos ekonominės veiklos

29. SVVĮ 2 straipsnio 3 dalyje ekonominė veikla apibrėžiama kaip savo rizika plėtojama reguliari asmens veikla, kuri apima prekių pirkimą ar pardavimą, prekių gamybą, darbų atlikimą ar paslaugų teikimą kitiems asmenims ir kurią vykdant siekiama gauti pajamų.

30. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjo vienintelio akcininko A. M. B. vykdoma ekonomine veikla laiko (i) saulės elektrinėje pagamintos perteklinės elektros energijos pardavimą už fiksuotą tarifą elektros skirstomojo tinklo operatoriui, (ii) paskolų teikimą juridiniams asmenims ir palūkanų už jas gavimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas, LAGK ir pirmosios instancijos teismas nepaisė LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimo, kuriame buvo pasisakyta dėl A. M. B. vykdomos veiklos.

31. Šiuo aspektu primintina, kad LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimą priėmė išnagrinėjęs ginčą tarp UAB „Precizika Metrology“ ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (nuo 2022 m. kovo 31 d. – VšĮ Inovacijų agentūra) dėl 2020 m. spalio 23 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui iš naujo įvertinti Paraišką bei skirti pareiškėjui prašomą paramos sumą. LVAT paminėtu sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir 2020 m. spalio 23 d. sprendimą bei įpareigojo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą iš naujo įvertinti Paraišką. Kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, aptariamu sprendimu LVAT neįpareigojo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (atitinkamai, jos teisių ir pareigų perėmėjos VšĮ Inovacijų agentūros), pakartotinai įvertinus Paraišką, priimti 2020 m. spalio 23 d. sprendimui priešingą sprendimą, t. y. tenkinti Paraišką ir skirti pareiškėjui prašomą paramos sumą.

32. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. M. B. veiklą, pagrįstai pažymėjo, kad LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendime nekonstatavo, jog apskritai šio asmens vykdomas energijos pardavimas nėra ūkinė komercinė (ekonominė) veikla, o palūkanų gavimas nėra paskolų teikimo ekonominė veikla. LVAT 2022 m. sprendime 26 d. nurodė, kad: 1) ant A. M. B. namo stogo įrengta nedidelio galingumo 4,9 kW saulės elektrinė yra skirta įprastiems to namo elektros poreikiams, o atsitiktinis perteklinės energijos pardavimas, kai saulės elektrinės pagrindinis tikslas nebuvo tiekti elektros energiją rinkai, nėra ūkinė komercinė (ekonominė) veikla; 2) grynųjų pinigų laikymas banko sąskaitoje ir palūkanų gavimas už tai nėra paskolų teikimo ekonominė veikla. Aptariamame sprendime LVAT priėjo prie išvados, kad atsakovas neįrodė, jog egzistuoja esminiai faktai, kuriais grindžiamas 2020 m. spalio 23 d. sprendimas, ir todėl panaikino šį sprendimą, kaip nesuderinamą nei su gero administravimo principu, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais.

33. LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendime akcentavo VAĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą objektyvumo principą, kuris, be kita ko, reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti objektyvūs, t. y. turi atspindėti objektyviai egzistuojančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis šiuo principu, viešojo administravimo subjektas turi pareigą išsiaiškinti ir nustatyti visas reikšmingas aplinkybes bei kritiškai ir nešališkai įvertinti surinktus duomenis, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą administracinį aktą (administracinį sprendimą) (žr., pvz., LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4459-556/2019).

34. Akcentuotina, kad nei ginčui aktualiuose teisės aktuose, nei teismų praktikoje (įskaitant LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimą) nėra numatyti ribojimai Agentūrai, iš naujo atliekant Paraiškos vertinimo procedūrą. Pareiškėjo abstraktaus pobūdžio argumentai apie teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitų principų pažeidimą nepagrindžia, kad Agentūra, pakartotinai vertindama Paraišką, turi mažiau teisių ir įgaliojimų (be kita ko, renkant įrodymus) nei vertindama Paraišką pirmąjį kartą (t. y. prieš priimant 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą). Pareiškėjo pozicija, kad atsakovas nebegali atmesti Paraiškos tuo pačiu teisiniu pagrindu, yra pagrįsta tik subjektyvia jo nuomone, nes LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendime konstatavo ne tai, kad pareiškėjas nepriklauso ekonominiam vienetui, kuris neatitinka Aprašo 18 punkto ir 1 priedo 4.5.2 punkte nurodyto bendrojo reikalavimo, o tai, kad atsakovas 2020 m. spalio 23 d. sprendime pakankamai nepagrindė (neįrodė), kad pareiškėjas priklauso šiam ekonominiam vienetui. Pareiškėjas, manydamas, kad dėl užsitęsusios Paraiškos vertinimo procedūros buvo pažeistos jo teisės ir / ar teisėti interesai, gali šias teises ir / ar teisėtus interesus ginti teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau nagrinėjamoje byloje Paraiškos vertinimo trukmė nėra teisiškai reikšminga.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime nėra tų esminių trūkumų, kuriuos LVAT nustatė panaikintame 2020 m. spalio 23 d. sprendime. Kaip matyti iš Sprendimo turinio (lentelės „Argumentai dėl sprendimo atmesti paraišką“), atsakovas buvo aktyvus, siekdamas surinkti Paraiškai įvertinti reikšmingą informaciją apie pareiškėjo vienintelį akcininką A. M. B., be kita ko, jis kreipėsi į pareiškėją, VMI, Konkurencijos tarybą bei Baltpool UAB dėl informacijos, paaiškinimų pateikimo. Pareiškėjas, atsakydamas į atsakovo 2022 m. kovo 15 d. paklausimą, iš esmės nepateikė prašomos informacijos apie A. M. B. saulės jėgainės pagaminamą elektros energiją bei šio asmens suteiktas paskolas juridiniams asmenims. VMI bei Baltpool UAB pateikė atsakovui aktualią (2019, 2020 m.) informaciją apie A. M. B. parduodamą elektros energiją ir jo suteiktas paskolas juridiniams asmenims (žr. šios nutarties 5.23 ir 5.25 p.), kurios pareiškėjas neginčijo.

36. Teisėjų kolegija, nekartodama išsamių ir pagrįstų tikrinamo teismo sprendimo motyvų (žr., be kita ko, šios nutarties 9 p.), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Sprendime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo vienintelio akcininko A. M. B. vykdoma paskolų teikimo ir elektros energijos pardavimo veikla vertintina kaip ekonominė veikla ir kad A. M. B. yra prilygintinas įmonei.

Dėl su pareiškėju susijusių įmonių

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog A. M. B. yra prilygintinas įmonei, pareiškėjo ryšiai (sąsajumas) su Įmonėmis yra vertintini pagal SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte išdėstytus kriterijus, o ne pagal SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 2 punktą, todėl atsakovas, LAGK ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamam atvejui nepritaikydami SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto nuostatų, nepažeidė materialiosios teisės normų.

38. Primintina, kad pagal SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punktą, susijusiomis laikomos įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių: a) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje; b) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių; c) įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų; d) įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų.

39. Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad:

„Susijusios įmonės – įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių santykių: a) viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą; b) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros organo narių; c) pagal sutartį arba vadovaudamasi steigimo sandorio ar įstatų nuostata viena įmonė turi teisę daryti kitai įmonei lemiamą įtaką; d) viena įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė arba narė, vadovaudamasi su tos įmonės kitais akcininkais ar nariais sudaryta sutartimi, viena kontroliuoja tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.

Laikoma, kad dominuojančios įtakos nėra, jei 2 dalies antroje pastraipoje išvardyti investuotojai, nepažeidžiant jų, kaip akcininkų, turimų teisių, patys tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja valdant kitą įmonę.

Įmonės, per vieną ar daugiau kitų įmonių arba kurį nors iš 2 dalyje minėtų investuotojų palaikančios kokius nors pirmoje pastraipoje išvardytus santykius, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis.

Gretima rinka laikoma produkto ar paslaugos rinka, kuri yra tiesiogiai aukštesnės arba žemesnės grandies už atitinkamą rinką.“

40. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, vertindami ryšius tarp pareiškėjo, UAB „Precizikos lazerinės sistemos“, MG AB „Precizika“, UAB „Precizika-MET SC“, UAB „Sigtiga“, UAB Solet, UAB „Solet Technics“, UAB „Vitlita“, UAB „Vitlita diagnostika“, UAB „Imunolita“, UAB „Aukso žiedas“, A. M. B. ir partnerinės įmonės UAB „Granulita“, pagrįstai vadovavosi ESTT išaiškinimais, be kita ko, suformuluotais 2014 m. vasario 27 d. sprendime HaTeFo, C-110/13, EU:C:2014:114, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, dėl kurių vadovavimasis šiuo ESTT prejudiciniu sprendimu ir kita ESTT praktika šiuo klausimu galėtų būti pripažintas netinkamu. Paminėtame ESTT sprendime konstatuota, kad Rekomendacijos dėl MVĮ nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jos priėmimo priežastis. Šiuo aspektu iš minėtos rekomendacijos preambulės 9 ir 12 konstatuojamųjų dalių matyti, jog, pateikiant susijusių įmonių apibrėžimą, siekiama geriau suprasti MVĮ ekonominę padėtį ir pašalinti iš tokios kategorijos įmonių grupes, kurių ekonominė galia gali viršyti tikrųjų MVĮ ekonominę galią, užtikrinant, kad tik tos įmonės, kurioms tikrai reikia šiai kategorijai suteikiamų privalumų per joms taikomas kitokias taisykles ir priemones, gautų iš jų naudą. Tokiomis aplinkybėmis, siekiant įtraukti tik įmones, kurios iš tikrųjų yra savarankiškos MVĮ, reikia išnagrinėti MVĮ, sudarančių ekonominę grupę, kurios galia viršija tokios įmonės galią, struktūrą ir užtikrinti, kad nebūtų išvengta MVĮ apibrėžties taikymo dėl vien formalių pagrindų

41. Nepriklausomumo kriterijaus tikslas yra užtikrinti, jog MVĮ skirtos priemonės būtų tikrai taikomos įmonėms, kurių dydis joms yra trukdis, o ne toms, kurios priklauso didelei grupei, todėl turi galimybę gauti lėšų ir paramą, šiaip neprieinamą tokio paties dydžio, bet didelei grupei nepriklausantiems konkurentams. Tokiomis aplinkybėmis, siekiant taikyti lengvatas tik įmonėms, kurios iš tikrųjų yra savarankiškos MVĮ, reikia išnagrinėti MVĮ, sudarančių ekonominę grupę, kurios galia viršija tokios įmonės galią, struktūrą ir užtikrinti, kad MVĮ apibrėžtis nebūtų apeita tik dėl formalių pagrindų (žr., pvz., ESTT 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą Italija prieš Komisiją, C‑91/01, EU:C:2004:244, ir sprendimą HaTeFo; Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2004 m. spalio 14 d. sprendimą Pollmeier Malchow prieš Komisiją, T‑137/02, EU:T:2004:304, 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Leone La Ferla SpA, T-392/13, EU:T:2016:478). Pasisakant dėl įmonės savarankiškumo, labai svarbu vertinti visumą (inter alia (be kita ko) įmonių tarpusavio teisinius ir ekonominius santykius) ir, atliekant tokį vertinimą, atsižvelgti į Rekomendacijos dėl MVĮ tikslą bei priėmimo motyvus. MVĮ teikiami pranašumai dažniausiai yra bendrųjų taisyklių išimtys, pavyzdžiui, valstybės pagalbos srityje, todėl MVĮ apibrėžtis turi būti aiškinama siaurai (žr., pvz., ESTT sprendimą HaTeFo, 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą NMI Technologietransfer, C‑516/19, EU:C:2020:754).

42. Atliekant tyrimą, galima atsižvelgti į Rekomendacijos dėl MVĮ tikslą bei esmę ir nuspręsti, kad, nors įmonė formaliai atitinka toje rekomendacijoje nustatytą savarankiškumo kriterijų, dar reikia išnagrinėti, ar ji patiria trukdžių, kurių įprastai patiria MVĮ. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, viena vertus, net jeigu įmonė formaliai atitinka tą kriterijų, ekonominiu aspektu ji vis tiek de facto priklauso didelei ekonominei grupei, kita vertus, ji dėl savo ir partnerių ar narių organizacinių ryšių gali naudotis lėšomis, paskolomis bei parama ir dėl tos priežasties nepatiria trukdžių, kurių įprastai patiria MVĮ, taigi, ji negali būti laikoma MVĮ, kaip tai suprantama pagal Rekomendaciją dėl MVĮ (žr., pvz., ESTT 2021 m. kovo 10 d. sprendimą European Road Transport Telematics Implementation Coordination Organisation – Intelligent Transport Systems & Services Europe (Ertico – ITS Europe) prieš Komisiją, C-572/19 P, ECLI:EU:C:2021:188).

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo vienintelis akcininkas A. M. B. ir jo sutuoktinė J. B. 2020 m. sausio 23 d. sudarytomis akcijų dovanojimo sutartimis neatlygintinai padovanojo savo sūnui T. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas UAB „Precizikos lazerinės sistemos“, MG AB „Precizika“, UAB „Sigtiga“, UAB Solet, UAB „Solet Technics“, UAB „Vitlita“, UAB „Vitlita diagnostika“, UAB „Imunolita“ ir UAB „Granulita“ akcijas. Pareiškėjas 2020 m. vasario 11 d. pateikė atsakovui Paraišką. Vadovaujantis JAR 2020 m. kovo 6 d. duomenimis, A. M. B. turėjo 100 proc. UAB „Aukso žiedas“ akcijų ir 14 proc. UAB „Precizikos lazerinės sistemos“ akcijų. A. M. B. ir J. B. 2020 m. kovo 9 d. akcijų dovanojimo sutartimi neatlygintinai padovanojo savo sūnui T. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas UAB „Aukso žiedas“ akcijas. JAR 2020 m. rugsėjo 10 d. duomenis, 14 proc. UAB „Precizikos lazerinės sistemos“ akcijų vis dar priklausė vieninteliam A. M. B..

44. Taip pat nustatyta, kad T. B. MG AB „Precizika“ generaliniu direktoriumi buvo paskirtas A. M. B., kaip įmonės akcininko ir valdybos pirmininko, siūlymu bei sprendimu (MG AB „Precizika 2011 m. rugsėjo 27 d. valdybos posėdžio protokolas). Pagal JAR duomenis, A. M. B., nors ir nebūdamas įmonių akcininku, vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja tų įmonių veikloje / valdyme, pavyzdžiui, jis yra UAB „Sigtiga“ ir UAB „Vitlita“ vadovas, MG AB „Precizika“, UAB „Solet Technics“, UAB „Imunolita“ ir UAB „Sigtiga“ valdybos narys ir / arba valdybos pirmininkas. Be to, iš įmonių finansinių atskaitomybių matyti, kad tarp įmonių yra glaudūs finansiniai ir ekonominiai ryšiai, pavyzdžiui, tarp MG AB „Precizika“, pareiškėjo, UAB „Solet Technics“ ir UAB „Precizikos lazerinės sistemos“ 2017 ir 2018 metais buvo vykdomi pirkimo ir pardavimo sandoriai.

45. Pabrėžtina, kad nors atsakovas Sprendime kėlė abejones dėl nurodytų akcijų dovanojimo sutarčių sudarymo tikslų, tačiau šių sutarčių teisėtumas ir jų teisinė galia nebuvo kvestionuojami, šios sutartys nebuvo pripažintos niekinėmis, tariamais ar apsimestiniais sandoriais (tai teismo posėdyje pirmosios instancijos teismui patvirtino ir atsakovo atstovas), todėl pareiškėjo argumentai dėl sutarčių teisės normų pažeidimo yra atmetami. Atsakovas nurodytas akcijų dovanojimo sutartis vertino tik tiek, kiek tai buvo būtina sprendimui dėl Paraiškos priimti.

46. Atsakovas Sprendime priėjo prie išvados, kad nenustatyta aplinkybių, kurios rodytų, jog aptariami sandoriai buvo atlikti siekiant ryšius tarp įmonių užbaigti / nutraukti, parduodant įmonę nesusijusiems fiziniams ir / ar juridiniams asmenims bei įvertinant ir parduodant įmonę, atsižvelgiant į jos veiklos rezultatus bei esamą rinkos vertę. Visų nurodytų 10 įmonių akcijų dovanojimo sandorių metu, visų įmonių akcijos tėvų yra neatlygintinai padovanojamos sūnui, t. y. po atlikto sandorio įmonių akcijos priklauso artimais giminystės ryšiais su buvusiu akcininku siejamam fiziniam asmeniui (sūnui). Šie sandoriai (iš viso 10 įmonių akcijų dovanojimo sutarčių, kurių 9 pasirašytos tą pačią dieną) atlikti prieš pat Paraiškos pateikimą ir turi tiesioginės įtakos pareiškėjo atitikimui Aprašo 18 punkto reikalavimams.

47. Teisėjų kolegija, nekartodama išsamių tikrinamo teismo sprendimo motyvų, kuriems pritaria, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino ryšius tarp pareiškėjo, Įmonių ir A. M. B., susiklostančius per vienintelį pareiškėjo akcininką A. M. B., ir todėl pripažino pareiškėją, Įmones ir A. M. B. susijusiomis įmonėmis, vadovaujantis SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punktu. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, kad atsakovas Sprendime pagrįstai neapsiribojo tik formaliu nurodytų faktų vertinimu ir išnagrinėjo nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis Europos Komisijos ir ESTT praktika. Ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl LAGK ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jį panaikinti.

Dėl kitų argumentų ir bylos baigties

48. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

49. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl Sprendimą ir LAGK sprendimą pagrįstai pripažino teisėtais ir pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Precizika Metrology“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.