Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo, skolų priteisimo, ir atsakovo G. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškinio dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir priešieškinis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar bendravimo tvarkos nustatymo paliktini nenagrinėtais.

Iš teismui pateikto šalių santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjai yra sudarę santuoką bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka Žiežmarių RK bažnyčioje, kuri įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Pažymėtina, kad valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007) bendrosios kompetencijos teismas negali nutraukti santuokos, kuri yra sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Bažnytinė santuoka nutraukiama atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikinant akto įrašą dėl bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į paskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir kitų klausimų (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kt.).Todėl šiuo atveju spręstinas klausimas dėl santuokos akto panaikinimo.

Iš šalių paaiškinimų matyti, jog sutuoktiniai kartu nebegyvena, šeimyninių ryšių nepalaiko ir bendro ūkio nebeveda nuo 2014 metų, nei vienas iš sutuoktinių nesiekia atnaujinti šeimyninio gyvenimo, dėl ko šalių susitaikymas nėra įmanomas, darytina išvada, kad šeima yra iširusi. Įstatymai santuokines pareigas konkretizuoja kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos vienas kitam teikimą, rūpinimąsi šeima. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinių kaltą elgesį. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, jog bendras gyvenimas buvo nebegalimas dėl atsakovo netinkamo elgesio - jo konfliktiško elgesio sprendžiant šeimos klausimus, nesirūpinimo šeimos materialine gerove, jis 2014 m. paliko šeimą ir nebeteikė jokios materialinės paramos, atsakovas nurodo, jog šeima iširo dėl ieškovės kaltės – jos neištikimybės faktų, nerūpestingo požiūrio į šeimos vertybes, todėl jis apsigyveno atskirai. Nors abi šalys kaltina viena kitą dėl šeimos iširimo priežasčių, kaltės įrodymų teismui nepateikė. Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad priežasčių, nulėmusių šalių santuokos iširimą buvo ne viena, sutuoktiniai nebuvo tolerantiški vienas kitam, neieškojo bendrų sprendimų kaip šeimą išsaugoti. Sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, šiuo atveju bylos medžiaga leidžia konstatuoti, jog abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs bei tolerantiški, nedėjo pastangų šeimą išsaugoti, todėl pripažintina, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.2 d.).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ( CK 3.192 str.).

Vaikui teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinio pobūdžio, stabilus, nepertraukiamas, nes tėvų pareigos išlaikyti vaikus vykdymas yra pagrindinis veiksnys, užtikrinantis vaiko teisę į normalų vystymąsi, augimą gabumų lavinimą.

Nustatant išlaikymo dydį, vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. nuostatomis, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog šalių nepilnametis sūnus A. G. M. gyvena su ieškove, šalims nutraukus bendrą gyvenimą, atsakovas prie vaiko išlaikymo nebeprisideda, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog sutinka teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, šią nuomonę patvirtino ir parengiamajame teismo posėdyje, ieškinio reikalavimas dėl 290 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis teikimo tenkintinas, kas leis užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą, nes ieškovė yra dirbanti ir taip pat prisideda prie vaiko poreikių užtikrinimo.

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio – ieškovė prašo išlaikymo įsiskolinimą priteisti nuo 2014-05-01, kai šalys nutraukė bendrą gyvenimą ir atsakovas išsikraustė, atsakovas sutinka mokėti nuo 2014-06-01, teigdamas, kad bendras gyvenimas nutrūko 2014-06-01. Iš ieškovės 2015-08-11 rašyto paaiškinimo Kaišiadorių VTAS, 2014-11-24 Tarpininkavimo liudijime esančio įrašo matyti, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2014-04-20. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2014 m. gegužės mėnesį šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį ir vaikas buvo išlaikomas šeimos lėšomis, ar kad jis vaikui teikė būtiną paramą, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2015-07-15, viso 4205 Eur (CK 3.200 str.).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti skolą pagal jos ir atsakovo sudarytas paskolos sutartis. Sprendžiant dėl šių ieškinio reikalavimų, vadovaujamasi CPK 178 str. nuostatomis apie įrodinėjimo pareigos taikymą – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos.

Šalių 2013-09-12 Vedybų (povedybinėje) sutartyje nurodyta, jog šalys susitarė dėl jų turtui taikomo teisinio režimo, tame tarpe ir dėl to, kad po sutarties sudarymo jų įgytas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, kaip ir sutuoktinių gautos pajamos iš darbinės ir intelektinės veiklos, pašalpos ir kitos išmokos, lėšos bei santaupos bankuose. Tokiu būdu po 2013-09-12 ieškovė ir atsakovas disponavo asmeninėmis lėšomis, tarp ieškovo ir atsakovės galėjo susiklostyti paskoliniai santykiai dėl ieškovės asmeninėmis lėšomis atsakovui suteiktų paskolų.

Ieškovės pateikta 2013-09-27 paskolos sutartis, sudaryta tarp G. M. ir G. M. patvirtina, jog atsakovas pasiskolino iš ieškovės 9000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2013-10-10, pinigų gavimą atsakovas patvirtino parašu. Nors atsakovas neigia šios sutarties sudarymą, sutarties po ieškinio gavimo neginčijo ar jos turinio kitais įrodymais nepaneigė, nėra pagrindo netikėti šios sutarties įrodomąja verte, sutartis sudaryta po povedybinės sutarties sudarymo, ieškovei disponuojant asmeninėmis lėšomis.

Iš Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK ikiteisminio tyrimo byloje Nr.78-1-00728-14 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro atlikto objektų - šalių 2013-06-10 paskolos sutarties (1), languoto popieriaus lapo su rankraštiniais įrašais „Lapkritis 01.11.2013“(2), skolos lapelio su rankraštiniais įrašais „Aš G. M. gyvenantis...“ (4), skolos lapelio su rankraštiniais įrašais „Aš G. M. 19740902...“(5), skolos lapelio su rankraštiniais įrašais“ SKOLOS LAPELIS“ (3) tyrimo pateiktos specialisto išvados matyti, jog parašus, esančius 2013-06-10 paskolos sutartyje (1) po įrašais „Pinigus gavau“ ir „G. M.“, skolos lapelyje su rankraštiniais įrašais „SKOLOS LAPELIS“ (3) kairėje pusėje po rankraštiniais įrašais „G. M. Pinigus pasiskolinau“, skolos lapelyje su rankraštiniais įrašais „Aš G. M. gyvenantis...“ (4) po rankraštiniais įrašais „G. M.“ tikriausiai pasirašė G. M.. Šie duomenys patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir paneigia atsakovo teiginius, jog jis nepasirašė skolos lapelio 29000 NOK sumai ir skolos lapelio 7250 NOK sumai.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas.

Darytina išvada, jog yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus - dėl 9000 Lt (2606,58 Eur) pagal 2013-09-27 paskolos sutartį, dėl 29000 NOK ir 7250 NOK pagal skolos lapelius (oficialų euro ir Norvegijos kronos santykį skolos grąžinimo dieną 2014-03-11- 3520,05 Eur ir 2014-04-12 - 877,67 Eur).

Ieškinyje ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 43000 NOK, kaip įrodymą pateikia languotą popieriaus lapą su rankraštiniais įrašais „Lapkritis 01.11.2013..“ ir parašais bei priteisti 3000 NOK pagal skolos lapelį su parašais. Atsakovas šių prievolių nepripažįsta, iš specialisto išvados matyti, jog nustatyti, ar šiuose ieškovės pateiktuose lapuose pasirašė atsakovas, nėra galimybės, kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo prievolę pagal šiuos įrašus ieškovė nepateikė, ieškininis reikalavimas dėl 43000 NOK ir 3000 NOK atmestinas (CPK 178 str.).

Ieškovė taip pat nurodė, jog iš asmeninių lėšų atsakovui 2013-06-10 paskolos sutartimi paskolino 30000 NOK iki 2013-07-01 ir pateikė tai patvirtinančią paskolos sutartį. 2014-11-04 atsiliepime atsakovas pripažino, jog jį ir ieškovę siejo paskoliniai santykiai pagal 2013-06-10 paskolos sutartį Nr.1, tačiau šią sutartį jis yra įvykdęs, ieškovės sutikimu įvykdydamas jos kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, tačiau šių savo teiginių atsakovas nepatvirtino jokiais leistinais įrodymais, ieškovė šią aplinkybę neigia, todėl reikalavimas dėl 30000 NOK ( 3798,18 Eur pagal oficialų euro ir Norvegijos kronos kursą 2013-07-01) priteisimo tenkintinas.

Atsakovui praleidus terminą vykdyti piniginę prievolę, iš atsakovo priteistinos procesinės 5 % dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

2016-04-04 nutartimi teismas konstatavo, jog neturi jurisdikcijos spręsti klausimų, susijusių su šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymu bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, šie klausimai turi būti sprendžiami Norvegijos Karalystės teisme, ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo paliktini nenagrinėtais (CPK 296 str. 12 p.).

Ieškovės turėtos žyminio mokesčio išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – ½ žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą -20,50 Eur, 126 Eur už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą bei 69 % (tenkinti turtiniai reikalavimai) ieškovės sumokėtos sumos dėl skolos priteisimo 189 Eur, viso 335,50 Eur. Kadangi ieškovė turtinį ginčą dėl 45124,50 Lt apmokėjo kaip už dokumentinį procesą 50 % - 196 Eur, bylą išnagrinėjus ginčo teisenos tvarka, likusi nesumokėta 196 Eur suma paskirstytina tarp šalių proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų dalia – iš atsakovo priteistina 135 Eur (69%) žyminis mokestis valstybei, iš ieškovės 61 Eur žyminis mokestis valstybei (31%).

Ieškovė taip pat nurodė, kad sumokėjo 605 Lt už dokumentų teismui parengimą UAB „Delmetra“. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog LR CPK nustatyti atstovavimui pagal pavedimą taikomi apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo reglamentavimą. Kasacinis teismas konstatavo, kad LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. numatytas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o LR CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Ieškovei nusprendus naudotis juridinio asmens teikiama teisine pagalba rengiant teismui procesinius dokumentus, ji prarado procesinę teisę reikalauti dėl to patirtų išlaidų atlyginimo iš kitos ginčo šalies, reikalavimas dėl šių bylinėjimosi išlaidų atmestinas.

Atsakovui 2016-01-04 nutartimi buvo atidėtas 41 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo dienos, palikus priešieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nenagrinėtu, žyminio mokesčio klausimas nebespręstinas.

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas išlaikymo išieškojimas pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-8-03 nutartį panaikintinos (CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir priešieškinį palikti nenagrinėtais.

Panaikinti 2009 m. rugpjūčio 26 d., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įrašytą santuokos akto įrašą Nr. 204, kuriuo į apskaitą įtraukta Žiežmarių RK bažnyčioje sudaryta santuoka tarp G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) konstatuojant, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalims palikti santuokines pavardes M., M..

Priteisti iš G. M. išlaikymą jo sūnui A. G. M., gim. 2010 m. vasario 5 d. periodinėmis išmokomis po 290 Eur kas mėnesį nuo 2016-06-21 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo suma indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš G. M. išlaikymo jo sūnui A. G. M. įsiskolinimą 4205 (keturis tūkstančius du šimtus penkis) Eur.

Vaiko lėšų tvarkytoja G. M.

Sprendimas dėl išlaikymo skubaus vykdymo.

Priteisti iš G. M. 10802,48 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus du Eur 48 ct) skolos, 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2015-08-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 335,50 Eur (tris šimtus trisdešimt tris Eur 50ct) bylinėjimosi išlaidų G. M.

Priteisti iš G. M. 135 (vieną šimtą trisdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, iš G. M. 61 (šešiasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio valstybei.

Panaikinti nuo 2016-06-21 teismo 2016-05-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymo išieškojimą iš atsakovo G. M..

Palikti nenagrinėtais ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylos Nr. 2-207-225/2016.