- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-773-153/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10953-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Jolita Cirulienė, Galina Blaževič (pran.)
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- I., I. O.
procesinio dokumento kategorijos: 30.9.1; 121.1; 121.21; 121.22.
N U T ARTIS
2013 m. birželio 18 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14972-775/2012 pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovams I. O. ir I. O. bei atsakovų I. O. ir I. O. priešieškinį ieškovei O. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą kuriuo nusprendė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), pagal atsakovų I. O. ir I. O. pateiktą UAB „Struktūrinė erdvė“ 2012-10-11 parengtą naudojimosi tvarkos projektą. Priteisė iš ieškovės O. K. 144 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovei I. O..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Teismas nustatė, kad žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo šalims ir kad šiuo metu valdoje vielos tinklo tvora jau yra atitvertos bendraturčių žemės sklypo dalys. Minėtą tvorą 2006–2007 m. užtvėrė ieškovė, saugodamasi nuo atsakovų šunų. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės tvora eina šalia ieškovės įėjimo į namą, o sodo pusėje – ties dujų vamzdžiu. Teismas sprendė, kad abi šalys pretenduoja į didesnę dalį sodo, esančio už namo, laikydamos šią žemės sklypo dalį vertingesne.
Teismas, įvertinęs surinktus byloje įrodymus, konstatavo, kad ginčo šalys ilgą laiką antžeminį dujotiekį laikė tarsi sklypo, esančio už namo, ribos ženklinimu: atsakovai prie pat dujotiekio vamzdžio yra įsirengę šuns voljerą, laiko malkas (b. l. 33–36, 68–73).Teismas atmetė ieškovės motyvus dėl tariamai atsakovų veiksmais pažeidžiamos dujotiekio apsaugos zonos, kadangi nustatė, jog ieškovės kiemo pusėje, šalia dujotiekio taip pat stovi statinys (b. l. 34), nepaisant 2 metrų apsaugos zonos. Be to, pati ieškovė ties dujotiekiu įrengė tvoros fragmentą (b. l. 59). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė pripažino, jog atsakovų šuns voljeras toje vietoje buvo įrengtas prieš 10 metų, o dujotiekis, jos teigimu, buvo įrengtas 2007 m. (b. l. 59). Tokį faktinį sklypo naudojimą patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai L. K., L. C., V. K.. Taigi, atsižvelgiant į faktinį šalių naudojimąsi žemės sklypu už namo, t. y. sodu, riba tarp bendraturčių žemės dalių turėtų ir likti ties dujotiekio vamzdžiu.
Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad žemės sklypo riba negali eiti į abi puses nuo dujų vamzdžio ašies, nes bus pažeista 2 m apsaugos zona, kadangi byloje yra nustatoma tik sklypo bendraturčių žemės dalių riba, o ne sprendžiamas tvoros ar kitų statinių statymo klausimas. Teismo nuomone, draudimai dujų apsaugos zonoje atlikti tam tikrus veiksmus yra taikomi požeminiam dujotiekiui, o esant dujotiekiui, nutiestam ore, svarbiausia savininkams sudaryti galimybę kuo greičiau ir patogiau prie jo prieiti įvykus avarijai ar esant kitam būtinumui. Taigi, nustačius ribą ties dujotiekio vamzdžiu, prie jo būtų galima prieiti patogiau, t. y. ne iš vieno, o iš abiejų bendraturčių sklypo dalių pusių.
Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad pagal atsakovų siūlomą projektą ieškovei reikėtų prižiūrėti 73 proc. tvoros ir už jos esančios teritorijos, o patiems atsakovams – tik 27 proc., kadangi teismo nuomone, ši aplinkybė esminės reikšmės naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui neturi, nes bendraturčiai naudojimąsi žemės sklypo pusėmis yra nusistatę jau seniai, ginčo dėl to tarp šalių nėra, todėl ieškovė, naudodamasi atitinkama namų valdos puse, turi prisiimti ir atitinkamas pareigas.
Teismas pripažino, kad atsakovų pateiktas naudojimosi tvarkos projektas labiau atitinka esamą faktinę naudojimosi tvarką, pagal jį bendraturčių dalys tiek už namo, tiek prie gatvės yra paskirstytos tolygiau, atsakovų siūlomas variantas labiau atitinka teisingumo bei sąžiningumo principus, ir dėl to ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkintino.
Atmetęs ieškinį ir patenkinęs priešieškinį, iš ieškovės teismas atsakovei priteisė jos sumokėtą 144 Lt žyminį mokestį (b. l. 46–47) CPK 93 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje skundžia ieškovė.
Šalies argumentai
Ieškovė O. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14972-775/2012 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal ieškovės O. K. pateiktą UAB „Georiba“ 2011-09-02 parengtą naudojimosi tvarkos projektą.
Žemesnės instancijos teismas
Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisingas dėl šių motyvų:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė klaidingą išvadą, kad žemė už namo yra vertingesnė, kaip tik žemė ties dujotiekio vamzdžiu yra nenaudinga visais aspektais – tai žemė su apsaugos zona po 2 metrus abipus antžeminio dujotiekio ašies, kuri turi ne vieną apribojimą.
Teismo išvados, kad esminės reikšmės naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui neturi tai, kad pagal atsakovų siūlomą projektą apeliantei tektų prižiūrėti 73 proc. tvoros ir už jos esančios teritorijos, o patiems atsakovams – tik 27 proc. nes teismo nuomone, bendraturčiai naudojimąsi žemės sklypo pusėmis yra nusistatę jau seniai, ginčo dėl to tarp šalių nėra, todėl ieškovė naudodamasi atitinkama namų valdos puse turi prisiimti ir atitinkamas pareigas, apeliantės manymu, yra neteisingos ir prieštarauja proporcingumo principui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5, 4.76 straipsniuose įtvirtintoms nuostatoms.
Teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę, netinkamai taikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus – netinkamai įvertino ieškovės esminį interesą – proporcingai savo nuosavybės daliai teisingai ir sąžiningai naudotis sklypo dalimis prie antžeminio dujotiekio, kur yra atsakovams priklausantis šuns voljeras, pasodinti medžiai, laikomos malkos (b. l. 33–36, 68–73), ir prie (duomenys neskelbtini), kur yra atsakovų vaismedžiai (vyšnios) ir namo pirmame aukšte atsakovams priklausantis 3 m pločio langas (b. l. 30–37); netinkamai įvertino liudytojų L. K., L. C. ir V. K. parodymus (b. l. 80–81) dėl faktinio sklypo dalies naudojimo prie (duomenys neskelbtini), kurie parodė, kad atsakovai šioje sklypo dalyje naudojasi vaismedžių teikiamais vaisiais, t. y. faktiškai naudoja šią sklypo dalį. Dėl šių pažeidimų akivaizdu, kad teismo sprendimu ieškovei priskirta žemės sklypo dalis prie (duomenys neskelbtini), kurią faktiškai naudoja atsakovai, pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus jai tekusios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, kad jai paskirtoji dalis, kaip minėta, nelygiavertė ne tik pagal funkcinę paskirtį, bet ir neproporcinga jos daliai.
Teismas, nustatydamas ribą tarp bendraturčių per šioje žemėje esantį antžeminį dujotiekį, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 539 pakeistų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Sąlygos) IX skirsnio „Dujotiekių apsaugos zonos“ 36.1., 36.2, 36.5 ir 37 punktus, nes ateityje dujotiekis bus atskirtas tvora ar kitomis skiriamosiomis priemonėmis, todėl bus iš vienos pusės pasunkėjęs priėjimas prie dujotiekio ir jo atramų tuo atveju, jei iškils būtinybė (avarija, stichinė nelaimė ir pan.), o vieno iš bendraturčių tuo metu nebus namuose. Teismo sprendimas nepašalina galimų ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių ateityje.
Be to, atsakovų pastatai, esantys šioje zonoje, taip ir liks stovėti dujotiekio apsaugos zonoje, nes jie yra toje dalyje, kuri teismo sprendimu, pažeidžiančiu Sąlygose nustatytus draudimus, yra priskirta naudotis atsakovams (Sąlygų 36.1., 36.2., 36.5., 37. p.).
Pagal apeliantės pateiktą UAB „Georiba“ planą, nežymiai pakeistų atsakovų naudojimosi tvarką – tik per 2,02 m nuo dujotiekio vamzdžio, o pagal atsakovų pateiktą planą naudojimosi žemės sklypu tvarka pasikeistų labai žymiai – tvora priešais namą (nuo (duomenys neskelbtini)) persikeltų net per 6,44 m ir atsakovų didžiulis 3 m x 2 m vaikų kambario langas patenka į apeliantės sklypo dalį, o tai neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų.
Atsakovė turėjo 143 Lt bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas be jokio pagrindo šią sumą padidino 1 (vienu) litu ir priteisė 144 Lt (CPK 93 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimą į ieškovės O. K. apeliacinį skundą pateikė atsakovų I. O., I. O. atstovė advokatė A. M., kuri prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas.
Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atstovė pateikė atstovavimo sutarties Nr. 2013/011 išrašą, kuriame nurodyta, kad advokatė atstovaus atsakovų interesams nagrinėjamojoje byloje Kauno apygardos teisme su visomis šalies procesinėmis teisėmis; taip pat sąskaitą už teisines paslaugas AM-2013 Nr. 007, kurioje nurodyta, kad advokatė parengė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, šių teisinių paslaugų vertė yra 500 Lt; pinigų priėmimo kvitą Nr. 642735, kuriame nurodyta, kad atsakovė I. O. advokatei už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 500 Lt (b. l. 100–102).
Spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į esminius atsakovų argumentus bei formuojamą teismų praktiką ir , atsakovų nuomone, priėmė teisingą sprendimą.
Aplinkybė, kad atsakovai su ieškove bendrai vado namą ir sklypą apie 20 metų ir pagal įprastą naudojimosi žemės sklypu tvarką, už gyvenamojo namo esantis plotas (sodas / daržas) atsakovų ir ieškovės yra naudojamas iki dujotiekio vamzdžio, kuris įrengtas virš žemės ir sudaro ne tik vizualią, bet ir faktinę ribą tarp dviejų kaimynų naudojamų plotų už namo, bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama.
Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir nuotraukos patvirtina, kad atsakovai faktiškai naudojasi sklypo dalimi iki dujotiekio vamzdžio. Atsakovai visą ieškovei tenkantį plotą (56/100) pasiūlė formuoti nuo vamzdžio dešinėn (toje pusėje sodą / daržą įprastai naudojo ieškovė), toliau link ieškovės įvažiavimo į sklypą ir tiek, keik reikia, – tarp namo ir (duomenys neskelbtini) gatvės (kad sudarytų vientisumą). Todėl atsakovų parengtame plane priekyje namo skiriamoji linija yra pažymėta taškais 8-17.
Ieškovės parengtame plane ieškovės ir atsakovų naudojamų sklypo dalių riba yra perkeliama nuo dujotiekio vamzdžio beveik 2 metrais į kairę, t. y. nuo taškų 3-9 iki taškų 2-22, taip sumažinama atsakovams už namo tenkanti sodo / daržo erdvė.
Ieškovės argumentai, kad priekyje namo prie (duomenys neskelbtini) gatvės yra atsakovų vaikų kambario langai ir todėl ji negalinti turėti savo naudojamos žemės ties kaimynų langais, nes bus pažeistas „privatumas“, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, esamojoje situacijoje negalima taip suskirstyti / suderinti namo ir sklypo dalis, kad būtų užtikrintas visų bendraturčių privatumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad atsakovų parengtas planas labiau atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, nes naudojantis sodu nėra nukrypta nuo nusistovėjusios tvarkos ir faktinės ribos – dujotiekio vamzdžio.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ginčo dalyką šioje byloje, jog nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypo dalimi, nesprendžiami tvorų įrengimo ar sodininkystės klausimai. Bet kokie bendraturčių veiksmai, norint įrengti tvoras ar sodinti želdinius dujotiekio vamzdžio apsaugos zonoje, turės būti sprendžiami atskirai, atsižvelgiant į situaciją.
Teismas atkreipė dėmesį, kad nustačius atsakovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, prie dujotiekio vamzdžio, reikalui esant, priėjimą turės abi šalys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio proceso paskirtis pagal nurodytą teisės normą yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant ir vertinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje S. K. v. A. K., byla Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., byla Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-208/2008
Byloje kilo ginčas tarp šalių, valdančių bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal šalių pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus.
Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą pagrįstai vadovavosi byloje suformuota šios kategorijos bylose kasacine praktika, kurioje nurodoma, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, ir kt.). Spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, teismas turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų. Teismo pareiga yra priimti visoms šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas paminėtų kasacinės instancijos teismo išaiškinimų nepažeidė, todėl negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė šalių ginčą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal byloje pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini)). Ieškovė O. K. nuosavybės teise valdo 687/1227 dalis žemės sklypo, atsakovė I. O. yra 540/1227 dalies žemės sklypo savininkė. Tarp bendraturčių nebuvo pasiektas susitarimas, kaip turėtų būti naudojamasi bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančiu žemės sklypu, šį ginčą šalys išsprendė teisme pateikusios bylos nagrinėjimui paruoštus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus UAB „Struktūrinė erdvė“ (b. l. 48, 64) ir UAB „Georiba“ (b. l. 66). Pirmosios instancijos teismas nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą teismui žemės sklypo naudojimosi projektą, kurį paruošė UAB ,,Struktūrinė erdvė“, o ne ieškovės projektą, sudarytą UAB „Georiba“. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, už gyvenamojo namo esanti žemės sklypo dalis yra patrauklesnė ir vertingesnė ginčo šalims pagal jos paskirtį panaudojant šią žemės sklypo dalį daržui ir sodui. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo šalys ilgą laiką antžeminį dujotiekio vamzdį laikė tarsi sklypo, esančio už namo, ribos ženklinimu: atsakovai prie pat dujotiekio vamzdžio yra įsirengę šuns voljerą, laiko malkas (b. l. 36), ten pat prie dujų vamzdžio pritvirtinti tvoros tinklo fragmentai. Tačiau remiantis ieškovės pateiktu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, į minėtą šalių nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarką neatsižvelgta, taip pat ginčo šalims numatytos naudotis žemės sklypo dalys prie gatvės paskirstytos neproporcingai. Remiantis ieškovės pateiktu byloje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, atsakovės naudojimui atitenka nelygiavertė žemės sklypo dalis: nuo įvažiavimo į namą pusės (prie (duomenys neskelbtini) gatvės) atsakovei paliekamas 18,55 m ilgio ruožas (tarp taškų 8-6), o ieškovei numatytas 10,86 m ilgio ruožas prie gatvės (b. l. 10). Taip pat pagal ieškovės planą, atsakovei siūloma paskirti naudotis už namo žemės sklypo riba yra nustatyta taip, kad atsakovei paliktas 12,71 m ilgio ruožas (tarp taškų1-2), ieškovei paliktas 20,30 m ilgio ruožas (tarp taškų 2-4). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vertingesnė žemės sklypo dalis yra už namo, ten pat, kaip nustatyta byloje, yra ginčo šalių sodas, daržas, dalis kiemo, o ieškovės pateiktas byloje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas šiuo požiūriu yra neracionalus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nustatant ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką būtina atsižvelgti ir į žemės sklypo dislokaciją, jos panaudojimo paskirtį, kad ginčo šalims būtų sudarytos bent iš dalies vienodos sąlygos naudotis ginčo žemės sklypo dalimis.
Priešingai, nei siūloma ieškovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane, atsakovės parengtame plane ieškovės naudojamo sklypo riba prie (duomenys neskelbtini) gatvės pasislinko kairėn nuo ieškovės įėjimo į namą, tiek, kiek atitinka jos valdomo ploto dalį taškai 8-17, o linija 2-26 sutampa su dujotiekio vamzdžiu, taigi tai ginčo šalims nesudaro nepatogumo naudotis žemės sklypu ir atitinka tarp šalių susiklosčiusią žemės sklypo dalių naudojimosi tvarką. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės I. O. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekto racionalumo patvirtina byloje surinkti įrodymai, šalių paaiškinimai, fotonuotraukos, antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo 2012-10-12 protokolas, liudytojų paaiškinimai, kurie patvirtina nagrinėjamojoje byloje teismo nustatytas aplinkybes dėl žemės sklypo naudojimosi ribos nustatymo pagal dujotiekio vamzdį (b. l. 33–36, 68–73). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad patys bendraturčiai laikė antžeminį dujotiekį žemės sklypo, esančio už namo, žemės sklypo dalies, tenkančios kiekvienam iš jų, ribos ženklinimu ir pagal šį dujotiekio vamzdį tarp ginčo šalių nustatė žemės sklypo dalies, esančios už gyvenamojo namo, naudojimosi ribą (CPK 12, 185 str.). Todėl atmestinas apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo aplinkybes, netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, todėl netinkamai nustatė ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes tokiai išvadai nėra pagrindo (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atstovės atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą motyvais, kad atsakovės I. O. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas labiau atitinka bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomus interesus ir užtikrina bendraturčių teises naudojant asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį (CK 1.5, 4.75 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad pagal teismo sprendimu patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarką, ginčo šalims yra sudarytos sąlygos prieiti prie dujotiekio vamzdžio, nes kiekvienai iš šalių atitenka po 2 metrus apsauginės zonos (kurioje galioja ieškovės minėti apribojimai, susiję su šios zonos saugumo reikalavimais), t. y. iš vienos ir iš kitos vamzdžio pusės.
Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad nei vienos iš šalių pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas nenumato galimybės nustatyti žemės sklypo dalių naudojimosi tvarkos taip, kad priešingos ginčo šalies naudojama žemės sklypo dalis nepatektų priešais kaimyno langus, nes ginčo šalių naudojamų gyvenamojo namo patalpų langai išdėstyti aplink pastatą.
Kiti apeliacinio skundo motyvai dėl, apeliantės manymu, nenaudingo panaudojimo žemės sklypo dalies, esančios iš abiejų pusių nuo dujų vamzdžio (po 2 metrus kiekvienai iš šalių), ieškovei tenkančios pareigos rūpintis didesnės žemės sklypo dalies, esančios iš gatvės pusės, valymu, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo patenkinti apeliacinį skundą nagrinėjamojoje byloje, nes pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą (CPK 328 str.).
Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl atsakovės turėtų 143 Lt bylinėjimosi išlaidų padidinimo vienu litu (137 + 6) yra pagrįsta ir vertinama kaip teismo sprendime padaryta aritmetinė klaida, nes 0,85 Lt terminalo paslaugų įkainis į žyminio mokesčio sumą neįskaičiuojamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši skaičiavimo klaida apeliacinės instancijos teisme gali būti ištaisyta nekeičiant skundžiamo teismo sprendimo (CPK 276 str.).
Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Esanti byloje teisinių paslaugų 2013-02-11 sutartis Nr. 2013/011 (b. l. 100) patvirtina, kad atsakovai sudarė sutartį su advokate A. M., kuri surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Remiantis pinigų priėmimo 2013-02-11 kvitu Nr. 642735, atsakovė už atsakovams suteiktas teisines paslaugas advokatei sumokėjo 500 litų (b. l. 102). Šias išlaidas atsakovės vardu advokatė prašo priteisti iš ieškovės. Apeliacinis teismas pripažino atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus pagrįstais ir vadovavosi šiais motyvais procesiniame dokumente, todėl yra pagrindas priteisti atsakovei dalį apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų (CPK 98 str.). Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, tai, kad atsakovų advokatė dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, kad teisėjų kolegijos vertinimu, atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti sugaišo mažiau laiko ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktą, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos 350 Lt bylinėjimosi išlaidos atsakovei.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo nekeisti.
Ištaisyti aritmetinę klaidą sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei, sumažinti iš ieškovės O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą atsakovei I. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki 143 (vieno šimto keturiasdešimt trijų) Lt.
Priteisti iš ieškovės O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Lt teisinių paslaugų išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsakovei I. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) ).