Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant ZOOM platformą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1999m. vasario 04d. Molėtų raj. apyl. teismo pagal LR BK 272 str. 2d., 295 str. 1d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m l/a, LR BK 47¹ str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija) pagrindu bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, teistumas išnykęs; 2) 2005m. liepos 04d. Molėtų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., tačiau LR BK 38 str. pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, neturintis teistumo; 3) 2006m. gruodžio 04d. Molėtų raj. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1d.-areštu 90(devyniasdešimčiai) parų; 4) 2007m. sausio 12d. Molėtų raj. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 1d., 178 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-areštu 90(devyniasdešimčiai) parų ir 3 MGL 375,- Lt.(trijų šimtų septyniasdešimt penkių litų ir 00 ct.) dydžio bauda; 5) 2008m. spalio 22d. Molėtų raj. apyl. teismo pagal LR BK 259 str. 1d.-areštu 60(šešiasdešimčiai) parų, 2009m. vasario 25d. Vilniaus m. apygardos teismo nuosprendžiu buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir paskirta nauja bausmė-laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių, paleistas pagal 2009m. lapkričio 18d. Kaišiadorių raj. apyl. teismo nutartį, pritaikius LR BVK 157 str. 3d. 3p., lygtinai 2 mėn. ir 10d. l/a iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų; 6) 2013m. birželio 21d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d.-6 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, 2016m. sausio 13d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus apskrities probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus; 7) 2017m. liepos 19d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 3d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), pritaikius LR BK 64¹ str.,-8 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui; 8) 2017m. gruodžio 11d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), pritaikius LR BK 64 str. 2d., 64¹ str.,-1m. ir 4 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant trejų metų laikotarpiui; 9) 2020m. gruodžio 03d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-viešaisiais darbais 6(šešiems mėnesiams), įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 25(dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui; 10) 2021m. spalio 04d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 50(penkiasdešimčiai) parų; 11) 2021m. spalio 05d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 138 str. 2d. 3p.-1m. ir 4 mėn. l/a, 2021m. gruodžio 07d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi, LR BPK 347 str. nustatyta tvarka subendrinus paskirtas bausmes pagal du neįvykdytus teismo baudžiamuosius sprendimus, t.y. 2021m. spalio 04d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2021m. spalio 05d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį, taikant LR BK 63 str. 4 ir 9d.d. nuostatas, galutinė bausmė nustatyta-1m. ir 4 mėn. ir 30d. l/a, paleistas 2022m. gruodžio 05d. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo(buvusios Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos) pagal minėtos pataisos įstaigos direktoriaus 2022m. lapkričio 23d. įsakymą Nr. 2-3632, pritaikius LR BVK 157 str. 3d., lygtinai 4mėn. ir 4d. l/a, penki paskutiniai teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021m. spalio 31d., apie 18⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis L. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje, po namuose vykusių išgertuvių kilusio konflikto su sutuoktine-pil. R. P.(dabartinė pavardė-P.) metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia vieną kartą su dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai R. P.(dabartinė pavardė-P.) į dešinės akies sritį, o po to su dešinės rankos kumščiu pastarajai dar sudavė vieną smūgį ir į smakro kairę pusę, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios R. P.(dabartinė pavardė-P.) asmenį pasekoje pastarajai buvo padaryti kraujosruvos dešinės akies srityje ir apatinės lūpos gleivinės kairėje(33 danties projekcijoje) bei smakro kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kas nukentėjusiajai R. P.(dabartinė pavardė-P.) sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji R. P.(dabartinė pavardė-P.), patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2021m. spalio 31d,. nuo pat ryto, jie su savo buvusiu sutuoktiniu L. P. darbavosi miške, kur ruošė malkas, kurias vežė į jų sodybos kiemą. Talkoje kartu su jais dar buvo jos tėvas-pil. V. J. brolis-pil. A. M. ir draugas S. Nuo ryto dirbant miške buvo vartojamas alkoholis, t.y. visi gėrė 6% stiprumo alų ,, Kraštiečių “. Apie 18⁰⁰ val. grįžus į namus, ji padarė vaišių stalą, o jos tėvas atsinešė vieną butelį degtinės. Jos buvęs sutuoktinis su kitais tą butelį degtinės išgėrė, o ji pati degtinės negėrė, gėrė tik alų. Baigus gerti degtinės butelį, ji skambino savo pažįstamam D. R., kad šis dar atvežtų degtinės. Išgertuvės tęsėsi. Pasibaigus išgertuvėms, visi išsiskirstė, o ji su savo buvusiu sutuoktiniu L. liko sėdėti virtuvėje, nes motina buvo nuėjusi į šalia esantį vaikų kambarį prigulti. Likę dviese, ji su buvusiu sutuoktiniu L. kalbėjo apie jų gyvenimą, pokalbio metu pastarajam pasakiusi, jog skyrybų procesas vistiek vyks ir tarp jų jokių santykių nebebus. Po tokių žodžių buvęs sutuoktinis iš karto pasidarė agresyvus, pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, rėkti, sakydamas, kad ,, aš tau viska padedu, o tu taip darai “, ,, tu mane į kalėjimą pasodinai “, o taip pat jos prašė, kad ji teismui rašytų prašymą dėl bausmės jam palengvinimo, reikalavo parašyti „ gerovės “ prašymą. Ji buvusiam sutuoktiniui atsakiusi, kad nieko nerašys, po ko buvęs sutuoktinis L. pasidarė dar labiau agresyvesnis ir, ją užsipuolęs, virtuvėje su dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į dešinės pusės akies sritį, o po to su ta pačia ranka sudavė dar vieną smūgį ir į jos kairį smakrą. Po suduotų smūgių ji pajuto stiprų skausmą, o vėliau pasižiūrėjusi į veidrodį, pamatė, kad dešinėje akyje atsirado mėlynė. Po patirto smurto ji paskambino savo tėvui, kuriam pasipasakojo, kas įvyko, po ko jos tėvas greičiausiai skambino į policiją. Tuo metu jos buvęs sutuoktinis L., išsigandęs, iš namų pabėgo. Smurtą artimoje aplinkoje ji patiria jau nebe pirmą kartą. Įvykio, kurio metu ji buvo sumušta, niekas nematė, nes tuo metu jos motina kartu su vaikais miegojo šalia esančiame kambaryje. Po įvykio apsilankius Ukmergės ligoninės priėmimo-subios pagalbos skyriuje, jai buvo nustatytas akies sumušimas. Šias aplinkybes nukentėjusioji R. P.(dabartinė pavardė-P.) patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos su kaltinamuoju L. P. metu(b.l. 75-78, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2021m. spalio 31d., 21¹⁸ val., buvo užregistruotas privataus neprisistačiusio fizinio asmens telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), apie tai, jog pranešėjui skambinęs gyventojas iš (duomenys neskelbtini) jam pasakė, jog minėtu adresu vyksta konfliktas, galimai muštynės, tačiau pranešėjas tikslaus adreso ir žmonių vardų ir pavardžių, kas ten gyvena, nepasakė, nes nežino. Pranešėjas tiek savo, tiek ir jam skambinusio ir informaciją apie muštynes suteikusio asmens vardo ir pavardės nepasakė. Pagal gautą pranešimą į įvykio vietą buvo išvykęs policijos ekipažas(b.l. 160-163, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2021m. spalio 31d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad minėtą dieną, apie 21¹⁸ val., patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie, kad adresu: (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas, galimai muštynės, apie ką pranešėjui, paskambinęs, pranešė (duomenys neskelbtini) gyventojas. Pranešėjo teigimu, šis adresas policijai yra žinomas, nes gyvenamasis namas yra pirmas kairėje (duomenys neskelbtini), atvažiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Atvykus į įvykio vietą, namuose buvo rasta nukentėjusi moteris R. P.(pastaba: dabartinė pavardė-P.), kuri bendravimo su policijos pareigūnais metu smulkiai papasakojo visas tos dienos aplinkybes, pradedant nuo vykusios talkos miške, po to sekusių išgertuvių namuose iki po išgertuvių tarp jos ir sutuoktinio(kaltinamojo L. P.) kilusio konflikto, pasibaigusio fizinio smurto prieš jos asmenį panaudojimu, nukentėjusiajai konkrečiai nurodžius, kaip ir kiek jai buvo suduota smūgių. Tarnybiniame pranešime buvo užfiksuoti vizualiai pas nukentėjusiąją R. P.(pastaba: dabartinė pavardė-P.) ant veido buvę matomi sužalojimai, t.y. dešinės akies mėlynė. Atvykus į įvykio vietą, galimai smurtavęs asmuo(kaltinamasis L. P.) rastas nebuvo, nes, nukentėjusiosios teigimu, po policijos iškvietimo, išsigandęs, pabėgo. Alkoholio matavimo prietaisu patikrinus nukentėjusiosios R. P.(pastaba: dabartinė pavardė-P.) fiziologinę būseną(blaivumą), jai buvo nustatytas 1,92 promilės girtumas(b.l. 18-22, t. 1).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2021m. gruodžio 03d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, 2021m. gruodžio 03d., tarpe 10²⁵-11²⁹ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurios buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 32-8, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose tarnybiniu kompiuteriu, naudojant kompiuterinę programą „ Widows Media Player “, buvo apžiūrėti į įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini) atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis bendravimo su nukentėjusiąja R. P.(dabartinė pavardė-P.) užfiksuotų vaizdo įrašų failai, kurie buvo išsaugoti DVD-R kompaktiniame diske(laikmenoje)

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. P.(dabartinė pavardė-P.) 2021m. lapkričio 01d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai pateikė VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotą jos ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) su gydytojo darytu įrašu išrašą. Minėtame medicininiame dokumente užfiksuota, jog neblaivi nukentėjusioji R. P.(dabartinė pavardė-P.) 2021m. spalio 31d., 23¹⁹ val., policijos buvo atvežta apžiūrai į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur ją apžiūrėjusiam budinčiam gydytokui buvo nurodžiusi, jog ją sumušė vyras, vieną kartą su kumščiu suduodamas į smakrą kairėje, o antrą kartą-į dešinę akį. Nukentėjusiosios apžiūros metu buvo konstatuota, jog patinęs, skausmingas smakras, kairėje ir apie dešinę akį stebimas patinimas, hematoma, analogiška hematoma stebima ir vidinėje lūpų pusėje, ties apatine lūpa, tiek 3-iu dantimi į kairę((b.l. 40-43, t. 1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021m. spalio 31d., nuo pat ryto, buvę sutuoktiniai, t.y. kaltinamasis L. P. ir nukentėjusioji R. P.(dabartinė pavardė-P.)(b.l. 92-93, t. 2) darbavosi miške, kur ruošė malkas kūrenimui, kurias po to vežė į savo sodybos kiemą. Talkoje dalyvavo ir daugiau žmonių, t.y. nukentėjusiosios tėvas V. J. ir brolis A. M., su traktoriumi malkas vežęs kaimynas, vardu S. Darbo miške metu buvo vartojamas alkoholis, t.y. visi gėrė atsineštą alų. Po talkos išgertuvės toliau tęsėsi kaltinamojo L. P. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusioji R. P.(dabartinė pavardė-P.) buvo suruošusi vaišių stalą, ką patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu rasti pėdsakai(b.l. 10-17, t. 2). Po išgertuvių virtuvėje likus sėdėti tik kaltinamajam L. P. ir nukentėjusiajai R. P.(dabartinė pavardė-P.), nes tuo metu kompanijoje girtavusi ir nukentėjusiosios motina G. J., pasijutusi neblaivi, buvo nuėjusi prigulti pas anūkus į šalia virtuvės esantį kambarį, pasak nukentėjusiosios, jiems kalbantis apie jų bendrą gyvenimą, tarpusavio santykius, tarp jos ir buvusio sutuoktinio-kaltinamojo L. P. įvyko kivirčas dėl prasidėjusio skyrybų proceso, be to ji jautusi praeities nuoskaudas dėl nevienkartinio sutuoktinio smurtavimo prieš jos asmenį. Pasak nukentėjusiosios R. P.(dabartinė pavardė-P.), kilusio konflikto metu kaltinamasis L. P. iš karto pasidarė agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, ėmė ją įžeidinėti, priekaištaudamas dėl to, kad ji jį(kaltinamąjį) pasodinusi į kalėjimą, reikalavo, kad ji rašytų prašymą teismui dėl bausmės jam(kaltinamajam) palengvinimo. Jai pasakius, kad ji to nedarys, nukentėjusiosios R. P.(dabartinė pavardė-P.) žodžiais, kaltinamasis dar labiau įniršo ir, ją užsipuolęs, vieną kartą su dešinės rankos kumščiu sudavė jai į dešinės akies sritį, o po to su ta pačia ranka buvo suduotas dar vienas smūgis ir į smakro kairę pusę. Po suduotų smūgių, pasak nukentėjusiosios, ji pradėjusi verkti, nes juto stiprų skausmą, o vėliau sumušimo vietoje, t.y. ties dešine akimi, atsirado ir mėlynė. Šias esmines kilusio šeimyninio konflikto, pasibaigusio smurto panaudojimu, aplinkybes nukentėjusioji R. P.(dabartinė pavardė-P.), duodama parodymus(atliktos apklausos ir per akistatą su kaltinamuoju L. P.) ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 32-35, 82-84, t. 1), prie kurių pasiliko ir vykusių apklausų teisminio bylos proceso metu, visą laiką aiškino tvirtai ir nuosekliai, todėl netikėti šiais nukentėjusiosios duotais parodymais byloje teismas neturi jokio pagrindo. Priešingai, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, iš karto po pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios R. P.(dabartinė pavardė-P.) asmenį sumuštą savo dukrą matė ir dėl kilusio triukšmo virtuvėje buvusi pažadinta pastarosios motina G. J., pasak kurios, dukra verkė, kurios paakyje matėsi mėlynė, buvo sumušta ir lūpa, iš burnos bėgo kraujas. Liudytojos G. J. teigimu, dukra R. jai tik tepasakiusi, kad L. jai sudavė, daugiau konkrečiai nieko nepasakojo. Tą patį vakarą nukentėjusioji R. P.(dabartinė pavardė-P.), skambindama telefonu, apie panaudotą smurtą prieš jos asmenį, įvardijant smurtavusį asmenį(kaltinamajį L. P.), pasipasakojo ir tiek savo pažįstamam D. R., tiek ir savo tėvui V. J., pastarajam apie įvykį telefonu 112 pranešus, skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą(b.l. 160-163, t. 1), o vėliau abu minėti asmenys, kurie, kaip liudytojai, buvo apklausti ir teisminio bylos proceso metu, matė ir sumuštą nukentėjusiąją. Netikėti tiek byloje apklaustos liudytojos G. J., tiek ir teisminio bylos proceso metu apklaustų liudytojų D. R. ir V. J. tvirtais ir nuosekliais parodymais teismas taip pat neturi jokio pagrindo. Bylos duomenimis po sumušimo buvo skambinta ir kaltinamojo L. P. broliui R., buvusiam kviečiamam atvykti į teisminį bylos procesą jo, kaip papildomo liudytojo, apklausai, tačiau pastarasis, su policijos pagalba būdamas atvesdintas į teismą, atsisakė duoti parodymus byloje LR BPK 277 str. 1d., 278 str. 1d. 2p. ir 2d.), kurį nukentėjusioji R. P.(dabartinė pavardė-P.), pastarosios žodžiais, prašė atvažiuoti apraminti smurtaujantį savo brolį(kaltinamajį L. P.), ką patvirtina ir byloje esantis Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2021m. gruodžio 02d. rašytas tarnybinis pranešimas(b.l. 87-88, t. 1).

Be to, apie kilusį šeimyninį konfliktą, pasibaigusį smurto panaudojimu, nukentėjusioji R. P.(dabartinė pavardė-P.) detaliai papasakojo ir pagal pranešimą į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kurių bendravimas su nukentėjusiąja buvo filmuojamas dėvėtomis „ BODY “, kurios užfiksavo sumuštą moterį, t.y. prakirsta apatinė lūpa, o po dešine akimi yra matoma mėlynė, ką patvirtina tiek teisminio bylos proceso metu apklaustų policijos pareigūnų-liudytojų D. Ivanausko ir V. Razumo parodymai, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2021m. spalio 31d. rašytas tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 18-20, t. 1), 2021m. gruodžio 03d. kitų objektų apžiūros protokolas(b.l. 82-84, t. 1 ir priedas prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktinis diskas(laikmena) su į įvykio vietą pagal pranešimą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis daryti vaizdo-garso įrašai(b.l. 188, t. 1). Tą aplinkybę, kad nukentėjusioji R. P.(dabartinė pavardė-P.) įvykio dieną buvo sumušta patvirtina ir 2021m. spalio 31d., 23¹⁹ val., apžiūrai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje policijos į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvežtą neblaivią nukentėjusiąją apžiūrėjusio budinčio gydytojo daryti įrašai nukentėjusiosios R. P.(dabartinė pavardė-P.) asmens ligos istorijoje, iš kurių matyti, kad pacientė nurodžiusi, jog ją sumušė vyras, vieną kartą su kumščiu suduodamas į smakrą kairėje, o antrą kartą-į dešinę akį, kurios apžiūros metu buvo konstatuota, jog patinęs, skausmingas smakras, kairėje ir apie dešinę akį stebimas patinimas, hematoma, analogiška hematoma stebima ir vidinėje lūpų pusėje, ties apatine lūpa, tiek 3-iu dantimi į kairę(b.l. 40-43, t. 1). 2021m. lapkričio 08d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktame medicininiame dokumente esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiojsios R. P.(dabartinė pavardė-P.) asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. R. P., gim. (duomenys neskelbtini) nustatyti sužalojimai, t.y. kraujosruvos dešinės akies srityje ir apatinės lūpos gleivinės kairėje(33 danties projekcijoje) bei smakro kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, buvo padaryti dviem trauminiais poveikiais, paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2021m. spalio 31d.(b.l. 44-46, t. 1). Šią savo išvadą teismo medicinos ekspertas patvirtino ir, kaip specialistas, būdamas apklaustas 2022m. gruodžio 13d. įvykusiame nuotoliniame teismo posėdyje bylos proceso teisme metu, kuris po šiame teismo posėdyje atliktos vaizdo įrašų peržiūros ir paties kaltinamojo L. P. duotų parodymų byloje, papildomai nurodė, kad kaltinamojo aiškinama versija, jog neva nukentėjusioji galėjo pati susižaloti, neblaivi griūdama ir atsitrenkdama į duris, yra neįtikėtina ir nepaaiškinama, nes, pasak teismo medicinos eksperto, jis nelabai gali įsivaizduoti griuvimo atsitrenkiant į duris, kadangi pasidaryti nukentėjusiajai buvusius konstatuotus sužalojimus skirtngose veido pusėse, vieną kartą nugriuvus, yra neįmanoma. Priešingai, teismo medicinos eksperto teigimu, prifantazuoti galima įvairiai, kur griūti ir kaip griūti, nes gali būti įvairiausių susižalojimo aplinkybių, bet kiekvienu atveju tai reikalinga susieti su bylos medžiaga, buityje esančiais daiktais, o šiuo nagrinėjamu atveju pilnai yra tikėtina nukentėjusiosios aiškinimu, jog jai į veidą buvo suduota du kartus, nes sužalojimai yra būdingi pagal nukentėjusiosios aiškinamas aplinkybes, t.y. nuo suduotų smūgių, juolab, kad iš peržiūrėtų vaizdo įrašų matyti, jog apšviestame nukentėjusiosios veide yra stebima kraujosruva dešinėje akyje su patinimu, t.y. šviežias sužalojimas, o pati nukentėjusioji, nors vizualiai ir yra vartojusi alkoholio, bet nebuvusi tokia neblaivi, dėl ko ji turėtų griuvinėti.

Tokiu būdu visų aukščiau aptartų objektyvių duomenų visuma pilnai patvirtina ir neleidžia abejoti nukentėjusiosios R. P.(dabartinė pavardė-P.) duotais parodymais apie pavartotą fizinį smurtą jos atžvilgiu, todėl paties kaltinamojo L. P. aiškinimas apie tai, kad neva nukentėjusioji galėjo pati susižaloti, neblaivi griūdama ir atsitrenkdama į duris, kaip nepagrįstas, yra atmestinas. Priešingai, kaltinamojo L. P. duoti parodymai byloje yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos taktika, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, kuriuos patvirtina visų byloje išaiškintų aplinkybių visuma, todėl kaltinamojo L. P. duoti parodymai yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.

Kadangi jokių objektyvių duomenų apie tai, kad įvykio dieną, t.y. 2021m. spalio 31d., nukentėjusioji R. P.(dabartinė pavardė-P.) būtų buvusi susižalojusi pati, byloje nėra, o bylos duomenimis smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2021m. spalio 31d., prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių priskiriant ir jo sutuoktinius(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio tardymo metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis L. P., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo tuo metu buvusią sutuoktinę-nukentėjusiąją R. P.(dabartinė pavardė-P.), ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 40,02 Eur.(keturiasdešimties eurų ir 02 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios R. P.(dabartinė pavardė-P.) gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 49-51, t. 1).

Kadangi žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo L. P. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiosios R. P.(dabartinė pavardė-P.) gydymui, bendrais pagrindais(b.l. 52, t. 1)(LR CK 6.263 str. 2d.).

Be to, juridinis asmuo-Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atstovaudama valstybės interesus, baudžiamojoje byloje savo pareikštame civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir LR CK 6.210 str. 1d. numatytas 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo(LR CK 6.37 str. 2d.).

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir(ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019m. birželio 06d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos ir nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

LR CK 6.2 str. apibrėžia prievolių atsiradimo pagrindus, pagal kurį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, o palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai(LR CK 6.37 str. 1d.). Kadangi civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė, o šiuo atveju dėl kaltinamojo L. P. nusikalstamų veiksmų, t.y. dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios R. P.(dabartinė pavardė-P.) asmenį, buvo padaryta žala žmogaus sveikatai, o pastarosios gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl ko atsiranda prievoliniai santykiai dėl žalos atlyginimo, t.y. civilinė deliktinė atsakomybė-turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, kaltinamasis L. P., kaip žalą padaręs asmuo, yra įpareigotinas mokėti ir įstatymo numatytas nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistinų valstybės turėtų išlaidų, išleistų nukentėjusiosios R. P.(dabartinė pavardė-P.) gydymui, atlyginti, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas LR CK 6.37 str. 2d. pagrindu.

Spręsdamas kaltinamojo L. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo L. P. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam L. P. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, anksčiau yra buvęs teistas vienuolika kartų, tame tarpe ir už fizinio smurto panaudojimą prieš savo tuo metu buvusios sutuoktinės-nukentėjusiosios R. P.(dabartinė pavardė-P.) asmenį, tačiau kaltinamasis, turėdamas neišnykusius teistumus, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų, nes, šeimyninio konflikto metu jau būdamas nesunkiai sužalojęs(sulaužęs nosį) savo tuo metu buvusią sutuoktinę-nukentėjusiąją R. P.(dabartinė pavardė-P.), dėl jis buvo nuteistas 2021m. spalio 05d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1048-759/2021 pagal LR BK 138 str. 2d. 3p., toliau tęsė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, vėl smurtaudamas prieš savo tuo metu buvusią sutuoktinę-nukentėjusiąją R. P.(dabartinė pavardė-P.)(b.l. 101-143, t. 1). Visa tai rodo kaltinamojo L. P. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis L. P. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, ne tik būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir neišnykus teistumams už anksčiau padarytas veikas, t.y. būdamas recidyvistu, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo L. P. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi kaltinamasis L. P. nusikalsta jau nebe pirmą kartą, tame tarpe ir naudodamas fizinį smurtą prieš savo tuo metu buvusią sutuoktinę-nukentėjusiąją R. P.(dabartinė pavardė-P.), kuris nuosprendžio priėmimo metu dar nėra pilnai atlikęs bausmės pagal ankstesnįjį teismo baudžiamąjį procesinį sprendimą, t.y. 2021m. gruodžio 07d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartį, kuria LR BPK 347 str. nustatyta tvarka buvo subendrintos paskirtos bausmės pagal du buvusius neįvykdytus teismo baudžiamuosius sprendimus, nes lygtinai iš paskutinės įkalinimo vietos paleisto kaltinamojo L. P., kaip probuojamojo, bausmės vykdymo priežiūros laikas baigiasi tik 2023m. balandžio 09d.(b.l. 114-115, t. 2), teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, paties kaltinamojo L. P., kaip asmens, ne vieną kartą buvusio bausto ir administracine tvarka, kuris po 2022m. gruodžio 05d. paleidimo į laisvę registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo(b.l. 144-149, t. 1, b.l. 116, t. 2), asmenybę, laiko, kad kaltinamasis gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo L. P. polinkiams pakeisti nepakanka. Tokiu būdu kaltinamajam L. P., kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra paskirtina tik griežčiausia sankcijoje už padaryta nusikaltimą numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, tačiau, teismo vertinimu, kartu atsižvelgiant į tai, kad šeimyninis konfliktas kilo tarp dviejų neblaivių buvusių sutuoktinių, dėl kurio buvo sukeltos tik nesunkios pasekmės, yra tikslinga paskirti mažesnę nei sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkis bausmę(LR BK 61 str. 1-3d.d.). Prie šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtinos laisvės bausmės visiško sudėjimo būdu yra pridėtina ir paskirtos bei likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis pagal ankstesnįjį teismo baudžiamąjį procesinį sprendimą, t.y. 2021m. gruodžio 07d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartį, kuria LR BPK 347 str. nustatyta tvarka buvo subendrintos paskirtos bausmės pagal du buvusius neįvykdytus teismo baudžiamuosius sprendimus(LR BK 64 str. 1-2d.d.).

Kaltinamojo L. P., kaip buvusio suimto asmens, lygtinai paleisto iš paskutinės įkalinimo vietos, interesus baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir viso teisminio bylos proceso metu, tame tarpe ir po lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietos į laisvę, pagal paskyrimą atstovavo gynėja(b.l. 70-72, 192, t. 1, b.l. 1-3, t. 2).

Bylos nagrinėjimo teisme metu 2022m. kovo 03d., 2022m. gegužės 04d. ir 2022m. gruodžio 13d. Ukmergės rūmuose buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam L. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos galutinėje bendroje sumoje sudaro 427,- Eur.(keturis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 00 eur/ct.)(b.l. 20-21, 48-49, 108-109, t. 2). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Bylos duomenimis kaltinamasis L. P. tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek ir teisminio bylos proceso metu iki 2022m. gruodžio 05d., kada buvo lygtinai paleistas iš paskutinės įkalinimo vietos, realiai atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o grįžęs į laisvę, niekur oficialiai įsidarbinęs nebuvo ir registravosi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo(b.l. 114-116, t. 2). Kadangi kaltinamajam, kaip buvusiam suimtam asmeniui, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), kuris pastarajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo L. P. dabartinę esamą turtinę padėtį iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo L. P. interesus baudžiamojoje byloje teisme atstovavusio advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.

LR BK 64 str. 1-2d.d. pagrindu, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridėti 2021m. gruodžio 07d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi, kuria LR BPK 347 str. nustatyta tvarka buvo subendrintos paskirtos bausmės pagal du buvusius neįvykdytus teismo baudžiamuosius sprendimus, t.y. 2021m. spalio 04d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2021m. spalio 05d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį, paskirtos bei nuosprendžio šioje baudžiamojoje byloje priėmimo dienai likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį-vieną mėnesį ir vienuolika dienų laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti aštuonis mėnesius ir vienuolika dienų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo L. P. sulaikymo dienos, jį suimant.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo L. P. 40,02 Eur.(keturiasdešimties eurų ir 02 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios R. P.(dabartinė pavardė-P.) gydymui, atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo L. P. interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.