Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – nežinoma, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1. 1999 m. vasario 4 d. Molėtų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį, 295 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) – 2 metų laisvės atėmimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 471 straipsnio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) pagrindu bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui;

2. 2005 m. liepos 4 d. Molėtų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant;

3. 2006 m. gruodžio 4 d. Molėtų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį - 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme;

4. 2007 m. sausio 12 d. Molėtų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalį – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme ir 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda;

5. 2008 m. spalio 22 d. Molėtų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme. 2009 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir paskirta nauja bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, paleistas pagal 2009 m. lapkričio 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, pritaikius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 3 punktą, lygtinai 2 mėn. ir 10 dienų laisvės atėmimu iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų;

6. 2013 m. birželio 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui. 2016 m. sausio 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus apskrities probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus;

7. 2017 m. liepos 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui;

8. 2017 m. gruodžio 11 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalies pagrindu, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2017 m. liepos 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą neatliktą bausmę – aštuonis mėnesius laisvės atėmimo, ir galutinę bausmę paskirti vienerius metus ir keturis mėnesius laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1-4 dalių pagrindu paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam L. P. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą; b) įpareigoti tęsti darbą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, o atleidimo iš darbo atveju per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; c) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; d) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholinių gėrimų, ir e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu kaltinamajam L. P. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą. Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2017m. rugpjūčio 7 d., 19.55 val., iki 2017 m. rugpjūčio 8d., 16.31 val.,

9. 2020 m. gruodžio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis L. P. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

jis, 2021 m. gegužės 23 d., apie 17 val., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu, tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį savo žmonai R. P. ir tokiu būdu nukentėjusiajai R. P. padarė nosies kaulų lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis L. P. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. gegužės 23 d. išgėrinėjo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Gėrė trise: jis, jo sutuoktinė R. P. ir jos tėvas V. J.. Išgertuvių metu konfliktavo su R. P. tėvu. Susistumdė. Kaltinamasis parodė, kad buvo išgėręs nemažai, t.y. iš vakaro, vėliau kitą dieną gėrė, tačiau prisigėręs nesimuša. Yra teistas už smurtą. Konfliktas įvyko apie 17 val. vakaro. Gėrė visą dieną su pertraukom. Gėrė trise, turėjo daugiau kaip du, tris butelius degtinės (0,7 l), kiekvienam maždaug po butelį gavosi. Vaikai buvo pas uošvienę. Gėrė be progos. Buvo penktadienis. Dėl persigėrimo ir įvyko konfliktas. Kaltinamasis parodė, kad neatsimena dėl ko įvyko konfliktas. Tarpais atsimena, tarpais neatsimena. Atsimena, kad susistumdė su V. J., o R. P. gynė. Konfliktavo žodiškai. Su uošviu tik susistumdė. Žmona gynė – skyrė ir tuo metu kai skyrė – galėjo gauti. Kaltinamasis parodė, kad trenkė alkūne. Kumščiu R. P. netrenkė. Jei būtų trenkęs R. P. su kumščiu, būtų labiau užgavęs. Atsakydamas į prokuroro klausimus, kaltinamasis parodė, kad su uošviu stumdėsi atsistoję. Iki susistumdymo buvo išgėrę tris butelius degtinės, buvo likę visokių likučių. Kai žmona skyrė, ji stovėjo ties viduriu nuo virtuvės baldų, t.y. per jų vidurį su uošviu. Kaltinamasis pripažino, kad netyčia su alkūne galėjo R. P. suduoti. Nežino, kaip priešais stovinčiai žmonai galėjo suduoti su alkūne. Neprisimena, kas įvyko dėl girtumo. Tą vakarą ji išėjo pas savo motiną su vaikais. Jis su vyresniu sūnumi nuėjo iki (duomenys neskelbtini) pažiūrėti, ką veikia žmona. Ten (duomenys neskelbtini) su G. ir T. parūkė el. cigaretę ir tuo momentu D. šalia jo stovėjo lauko virtuvėlėje. Atbėgo uošvienė ir pradėjo D. tempti į namus. D. nenorėjo eiti. Tada kaltinamasis gavo smūgį į nugarą. Uošvienės jis nestūmė. Ji traukė vaiką jam iš rankų. Vaikas buvo į jį užsikabinęs. Namuose kraujo kaltinamasis nematė. Kitą dieną atvažiavo policija ir jį išsivežė. Žmona sakė, kad buvo išvežta į ligoninę. Ligonių kasai žalos neatlygino, nes neturi santaupų. Gauna neįgalumo pinigus. Kaltinamasis parodė, kad gydėsi, buvo užsikodavęs, bet jam nepadėjo. Kaltinamasis atsiprašė žmonos ir ne vieną kartą. 2021 m. rugsėjo 14 d. vairavo transporto priemonę neblaivus. Atsakydamas į teisėjos klausimą, kaltinamasis parodė, kad nežino dėl ko su uošviu susiginčijo. Visą dieną ne tik gėrė, bet dar ir darbus kai kuriuos atliko tą dieną, prižiūrėjo gyvulius. Uošvis buvo kelis kartus tą dieną nuėjęs pamiegoti.

Kaltinamasis L. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, neneigė, kad jis žmoną R. P. sužeidė, t. y. su alkūne galėjo suduoti per veidą ir taip ją sužeisti. Bet tikrai jis netyčia tai padarė, nenorėdamas to, kumščiu netrenkė. Sutinka, kad buvo neblaivus, visi vartojo alkoholį, pakonfliktavo su V. J.. Konflikto metu jiems visiems stovint virtuvėje jis su alkūne ir sudavė R. P. per veidą (b.l. 102-104, 117-119).

Nukentėjusioji R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ketina išsituokti. Nurodė, kad jis girtas visada konfliktuoja, dėl to pradėtos skyrybos. Buvo ir koją sulaužęs. Jis pradėjo konfliktuoti su tėvu prie stalo. Tėvas nuėjo gulti, ji su kaltinamuoju toliau sėdėjo. Kaltinamasis labai dažnai girtauja. Tą darė ir tuomet, kai turėjo įpareigojimą nevartoti alkoholio. Jis visada sako, kad netyčia sudavė. Kaltinamasis sukonfliktavo su tėvu, tėvas nesusidėjo ir nuėjo miegoti. Tada kaltinamasis trenkė nukentėjusiajai. Nukentėjusioji pakėlė tėvą ir jie išėjo. Kaimynas juos išvežė pas nukentėjusiosios motiną. Kaltinamajam užtenka girtam žodį pasakyti ir bus konfliktas. Atsakydama į teisėjos klausimą, nukentėjusioji parodė, kad nuolat susiginčija su kaltinamuoju ir kaip visada nuo jo gauna. Jis trenkė jai su kumščiu į veidą. Tikslindama įvykio aplinkybes, kaltinamoji paaiškino, kad skyrė kaltinamąjį su jos tėvu, liepė baigti ir nesimušti. Tuomet tėvą paguldė į berniukų kambarį. Tuomet kaltinamasis prie tėvo nebelindo ir pradėjo ant nukentėjusiosios. Tėvas su kaltinamuoju konfliktavo žodiškai, stovėdami per 1-1.5 m atstumą. Vienas vienoje stalo pusėje, kitas - kitoje. Nukentėjusioji liepė tėvui eiti namo. Tėvas nuėjo miegoti ir tada nukentėjusioji su kaltinamuoju žodiškai sukonfliktavo. Paskui kaltinamasis kumščiu trenkė nukentėjusiajai į nosį. Trenkė iš rankos, mano, kad kumščiu. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pati buvo gėrusi alkoholio. Gėrė visi ne nuo ryto. Jai labai skaudėjo – iš karto nesuprato, kad lūžo nosis. Tuomet išvažiavo iš namų. Nukentėjusioji pati paprašė, kad taikytų kaltinamajam apribojimus dėl nesiartinimo prie jos. Turi šešis vaikus. Įvykio metu vaikai buvo namuose. Jie buvo lauke ar kambaryje, tačiau nukentėjusioji negali pasakyti, ar vaikai matė smurtą. Kai kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai, ji pakėlė tėvą, pasiėmė vaikus ir visi išėjo iš namų. Namai paimti išperkamąja nuoma, moka kas mėnesį už juos. Sutuoktinis jos atsiprašė, tačiau ji jo atgal nepriėmė ir kartu negyvena. Atsakydama į prokuroro klausimus, nukentėjusioji parodė, kad tą dieną visi trys vartojo alkoholį. Nukentėjusioji lygiai su jais negėrė. Jie dar prieš tai rėkavo. Tėvas nematė, kaip jai trenkė kaltinamasis. Konflikto metu jie rėkavo stovėdami. Ji nuvedė tėvą miegoti. Nukentėjusioji išėjo iš kambario, jie sukonfliktavo ir kaltinamasis jai stovinčiai trenkė. Pataikė tiesiai į nosį. Jis stovėjo veidu į ją. Kaltinamasis nukentėjusiajai trenkė ne alkūne. Nukentėjusioji parodė, kad tėvo ir kaltinamojo neskyrė, o kaltinamasis jai sudavė po to, kai ji atėjo, paguldžiusi tėvą. Jis ją muša dažnai, tačiau nukentėjusiajai vyro buvo gaila, tikėjo, kad pasikeis, atsiprašinėdavo ant kelių. Policiją iškvietė socialinė darbuotoja. Ji atvažiavo pas motiną. Atsakydama į teisėjos klausimą, nukentėjusioji parodė, kad pati buvo nemažai išgėrusi, todėl visko idealiai neatsimena. Kaltinamasis smūgio metu buvo atsisukęs į ją, bet trenkė tikrai ne iš alkūnės. Kaltinamasis niekur nedirba, turi skolų pas antstolius. Šeima gyvena iš pašalpų. Nukentėjusioji niekur nedirba. Vaikai nuo rugsėjo mėnesio išėjo į darželį, ieškosis darbo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. L. parodė, kad jam buvo pateikti medicininiai dokumentai iš Ukmergės ligoninės, paaiškintos įvykio aplinkybės, kokiomis galėjo būti sužalota R. P. Ekspertas pateikė išvadą, kad R. P. padarytas nosies kaulų lūžimas, kuris kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsakydamas į teisėjos klausimus, ekspertas paaiškino, kad toks sužalojimas galėtų būti padarytas tiek kumščiu, tiek ir alkūne. Ekspertas negali atsakyti, ar sužalojimas padarytas tyčia, nes tai ne teismo medicinos eksperto kompetencija. Situacijų gali būti įvairiausių. Ekspertas neranda motyvų, kodėl negalėtų būti padarytas sužalojimas stumdantis, ir su alkūne. Galėtų būti padaryta tiek specialiai suduodant kumščiu, tiek grumtynių metu susistumdžius. Jam abi versijos galėtų būti įtikinamos. Nosies kaulų lūžimas buvo padarytas, o tai yra nesunkus sveikatos sužalojimas.

Liudytojas V. J. teismo posėdyje parodė, kad yra nukentėjusiosios tėvas ir duos parodymus. Jis paskambino dukrai. Jie važiavo iš (duomenys neskelbtini) ir jį paėmė iš (duomenys neskelbtini) miestelio. Tai buvo apie pietus. Atvažiavo pas dukrą. Davė valgyti, davė po dvi čerkas ir jis nuėjo miegoti. Paskui dukra jį pažadino ir sakė, jog jie turi eiti pas mamą, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja pykstasi. Kaip gėrė, tai po dvi čerkas su žentu išgėrė. R. P. prie jo negėrė. Jis nuo dukros gyvena kokiu trijų kilometrų atstumu. Jis nuėjo pas dukrą miegoti. Pas ją nedažnai nueina miegoti. R. P. pažadino ir sakė: „Einam pas jos mamą”. Tada kartu su vaikais jie išėjo pas jos mamą. Kai liudytoją pažadino, R. P. jam sakė, kad susipyko su L. P. Daugiau nieko nesakė. Liudytojas nematė, kad sužalota dukra. Paskui ji tik pasakė, kad jie susipliekė. Nuėjus pas jos motiną, liudytojas sužinojo, kad dukra sužalota. Su žentu jie nekonfliktuoja. Tą dieną jie nesibarė. Viskas buvo gerai. Jis iki tol buvo pas draugus išgėręs. Tada kalbėjo su žentu. Kiek atsimena, jokio konflikto su žentu nebuvo. Jis buvo tą dieną gerai išgėręs. Atsakydamas į prokuroro klausimus, liudytojas parodė, kad kiek jis pamena konflikto nebuvo. Neprisimena, kas jį nuvedė gulti. Konflikto su žentu nebuvo. Nepamena, kad būtų. Kuomet ėjo į R. P. mamos namus, dukra sakė, kad gavo į nosį. Liudytojas nieko nematė, nebuvo žymės pas dukrą. Sekančią dieną jis dukros nematė. Šiokiom dienom jis su ja nesimato. Jam tik vėliau pasakė, gal motina, kad R. P. buvo ligoninėje. Žentas jį iš (duomenys neskelbtini) pasiėmė prieš pietus. Gal buvo blaivus žentas. Neatsimena, ar sakė dukra, kad pranešė policijai, jog gavo į nosį.

Liudytoja G. J. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis L. P. yra jos žentas ir ji duos parodymus. Liudytojo paaiškino, kad įvykio metu jos ten nebuvo. Paskambino jai sūnus G., kad pas dukrą kažkas vyksta, vaikai verkia. Dukra atėjo su tėčiu V. J.. V. J. buvo girtas, dar turėjo butelį. Dukros sūnus D. buvo likęs – nenorėjo eiti, ar tėtis neleido. Po kiek laiko ateina D. Ir L. P., jos sūnus su draugu. Liudytoja pasakė D. eiti į kambarį ir traukė iš L. P. rankų per prievartą bei liepė eiti pas mamą, o L. P. jai spyrė ar iš kojos, ar iš rankos ir ji pargriuvo. Jos sūnus jam sudavė. L. P. griuvo į akmenį ir prasiskėlė galvą. Tada liudytoja iškvietė policiją ir greitąją. Jai buvo patinusi kakta ir nosies sritis. Liudytojai paklausius, ji pasakė, kad sumušė L. P. Ji sakė, kad sudavė. Nesakė kaip sudavė. Sakė, kad sumušė L. P. – vyras. Ji siūlė nukentėjusiajai kviesti policiją, greitąją, tačiau ji nesutiko. Kai po kelių dienų atvažiavo socialinė darbuotoja, tada iškvietė policiją. Dukra buvo išgėrusi, todėl nekvietė policijos. Dukra kviečia mane pasaugoti vaikų, kai nori išvažiuoti su draugais. Dukra sakė, kad ją sumušė L. P. Ji neišsikalbėjo su dukra dėl ko įvyko konfliktas. Tokie sumušimai buvo dažni. Ji nesikreipia į policiją, į gydytojus. Nežino, dėl ko jie mušasi. Tie sumušimai jau vienuolika metų. Ji sakė dukrai, kad skirtųsi. Jie susitaikė.

Liudytojas G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji R. P. yra jo sesuo ir jis duos parodymus. Atsakydamas į teisėjos klausimus, liudytojas paaiškino, kad jis nematė kaip kaltinamasis sudavė seseriai. Jis buvo šalia pas draugą ir girdėjo, kad jie rėkavo. Vėliau matė, kad nukentėjusioji su vaikais ir tėvu ėjo iš namų. Sesuo sakė liudytojui, kai buvo pas juos tą pačią dieną, kad susipyko su L. P. Būna, kad skundžiasi sesuo, kad ją muša. Liudytojas nematė, kad ją muštų. Jis tą dieną nematė, kad sesuo sužalota. Atsakydamas į prokuroro klausimus, liudytojas parodė, kad jis neprisimena, ar matė tą dieną sesers sužalojimą. L. P. tą vakarą buvo išgėręs, agresyvus, konfliktiškas. Liudytojas tvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad sesers akis buvo mėlyna. 2021 m. birželio 15 d. liudytojas G. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad matė, kad R. P. akis buvo biški mėlyna, jis su ja nekalbėjo (b.l. 74-75).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2021 m. gegužės 25 d. gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad socialinė darbuotoja E. P., apsilankiusi šeimoje adresu: (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad pas R. P. sužalota nosis. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad 2021 m. gegužės 23 d. apie 17.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu sutuoktinis L. P. kumščiu trenkė nukentėjusiajai R. P. į veido sritį, t.y. į nosį, dėl ko R. P. patyrė fizinį skausmą, jai skaudėjo. Konflikto metu namuose buvo jų bendri mažamečiai vaikai. Po ko minėta nukentėjusioji pabėgo kartu su vaikais pas motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-3).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas neaptvertas. Namo kieme patenkama prie įėjimo durų, pro kurias patenkama į koridorių, iš kurio į virtuvės patalpą. Virtuvės patalpoje, jos viduryje matyti stalas su kėdėmis, ant kur sudėti maisto ir kiti buities smulkūs daiktai. Virtuvės patalpoje lygiagrečiai sienų stovi baldai. Žiūrint nuo įėjimo durų į virtuves patalpas tiesiai, matyti sekančios durys į sekančią patalpą kambarį, kur stovi lovos ir spintos bei visur sudėti įvairūs buities daiktai. Taip pat iš virtuvės patalpos nuo įėjimo durų po dešine pusę, patalpos gale yra sekančios duris į kambarį - svetainę, kur matyti stalas, lovos ir sekcija. Iš minėtos patalpos patenkama į sekantį vaikų kambarį, kur matyti spintos, tarp kurių sudėta krūvos drabužių, bei ties langais dviaukštės vaikų lovos. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos požymių nenustatyta (b.l. 4-6, 7-13).

VšĮ „Ukmergės ligoninė“ gydytojo įraše nurodyta, jog 2021 m. gegužės 25 d. 12 val. 06 min. R. P. atvyko dėl nosies kaulų lūžimo, teigė buvusi sumušta vyro, skundėsi sutinusia nosimi (b.l. 40).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota specialisto išvada. Iš specialisto išvados nustatyta, kad R. P. padarytas nosies kaulų lūžimas, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 45-46).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo L. P. 38,12 Eur žalai dėl nukentėjusiosios R. P. gydymo atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas PSDF biudžetui (b.l. 52-53, 54, 58-59).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Abiem atvejais kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Kaltinamasis L. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neneigė aplinkybės, kad jis savo sutuoktinei 2021 m. gegužės 23 d., apie 17 val., būdamas namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu vieną kartą sudavė į veido sritį savo žmonai R. P. ir tokiu būdu nukentėjusiajai R. P. padarė nosies kaulų lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau kaltinamasis teigė, kad jis tai padarė netyčia ir sudavė savo sutuoktinei ne kumščiu, o alkūne. Kaltinamasis L. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, neneigė, kad jis žmoną R. P. sužeidė, t. y. su alkūne galėjo suduoti per veidą ir taip ją sužeisti. Bet tikrai jis netyčia tai padarė, nenorėdamas to, kumščiu netrenkė. Sutinka, kad buvo neblaivus, visi vartojo alkoholį, pakonfliktavo su V. J. Konflikto metu jiems visiems stovint virtuvėje jis su alkūne ir sudavė R. P. per veidą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patikslino, kad 2021 m. gegužės 23 d. išgėrinėjo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Gėrė trise: jis, jo sutuoktinė R. P. ir jos tėvas V. J.. Išgertuvių metu konfliktavo su R. P. tėvu. Susistumdė. Kaltinamasis parodė, kad buvo išgėręs nemažai, t.y. gėrė iš vakaro, vėliau kitą dieną vėl gėrė. Trise išgėrė tris butelius degtinės po 0,7 l. Konfliktas įvyko apie 17 val. vakaro. Kaltinamasis parodė, kad neatsimena dėl ko įvyko konfliktas. Atsimena, kad susistumdė su V. J., o R. P. gynė tėvą. Konfliktavo žodiškai. Su uošviu tik susistumdė. Kai žmona juos skyrė, tuo metu ir galėjo nuo jo gauti. Kaltinamasis parodė, kad trenkė alkūne, kumščiu R. P. netrenkė. Jei būtų trenkęs R. P. su kumščiu, būtų labiau užgavęs. Kai žmona skyrė, ji stovėjo ties viduriu nuo virtuvės baldų, t.y. per jų vidurį su uošviu. Kaltinamasis pripažino, kad netyčia su alkūne galėjo R. P. suduoti. Neprisimena visko, kas įvyko dėl girtumo. Tą vakarą žmona išėjo pas savo motiną su vaikais. Kaltinamojo nurodomas aplinkybes ir jo kaltę patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių visumą. Nukentėjusioji R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis sukonfliktavo su tėvu, tėvas nesusidėjo ir nuėjo miegoti. Tada kaltinamasis trenkė nukentėjusiajai. Nukentėjusioji pakėlė tėvą ir jie išėjo. Kaimynas juos išvežė pas nukentėjusiosios motiną. Kaltinamajam užtenka girtam žodį pasakyti ir bus konfliktas. Tikslindama įvykio aplinkybes, kaltinamoji paaiškino, kad skyrė kaltinamąjį su jos tėvu, liepė baigti ir nesimušti. Tuomet tėvą paguldė į berniukų kambarį. Kaltinamasis prie tėvo nebelindo ir pradėjo ant nukentėjusiosios. Tėvas su kaltinamuoju konfliktavo žodiškai, stovėdami per 1-1.5 m atstumą. Vienas vienoje stalo pusėje, kitas - kitoje. Nukentėjusioji liepė tėvui eiti namo. Tėvas nuėjo miegoti ir tada nukentėjusioji su kaltinamuoju žodiškai sukonfliktavo. Paskui kaltinamasis kumščiu trenkė nukentėjusiajai į nosį. Trenkė iš rankos, ne alkūne, mano, kad kumščiu. Kaltinamasis stovėjo veidu į ją. Kai kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai, ji pakėlė tėvą, pasiėmė vaikus ir visi išėjo iš namų. Jis stovėjo veidu į ją. Kaltinamasis nukentėjusiajai trenkė ne alkūne. Nukentėjusioji parodė, kad tėvo ir kaltinamojo neskyrė, o kaltinamasis jai sudavė po to, kai ji atėjo, paguldžiusi tėvą. Jis ją muša dažnai, tačiau nukentėjusiajai vyro buvo gaila, tikėjo, kad pasikeis, atsiprašinėdavo ant kelių. Nukentėjusioji po prieš ją panaudoto smurto nuvyko į VšĮ „Ukmergės ligoninė“, kur jai nustatė nosies lūžimą. Šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes iš esmės patikslino ir liudytojai. Liudytojas V. J. teismo posėdyje parodė, kad jis paskambino dukrai. Jie važiavo iš (duomenys neskelbtini) ir jį paėmė iš (duomenys neskelbtini) miestelio. Tai buvo apie pietus. Atvažiavo pas dukrą. Davė valgyti, po dvi čerkas išgerti ir jis nuėjo miegoti. Paskui dukra jį pažadino ir sakė, jog jie turi eiti pas mamą, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja pykstasi. Tada kartu su vaikais jie išėjo pas jos mamą. Kai dukra jį pažadino, R. P. jam sakė, kad susipyko su L. P. Daugiau nieko nesakė. Liudytojas nematė, kad sužalota dukra. Tik nuėjus pas jos motiną, liudytojas sužinojo, kad dukra sužalota. Su žentu jie nekonfliktuoja. Kiek atsimena, jokio konflikto su žentu nebuvo, tačiau tą dieną buvo daug išgėręs, visko gerai neprisimena. Kuomet ėjo į R. P. mamos namus, dukra jam sakė, kad gavo į nosį. Liudytoja G. J. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu jos ten nebuvo, tačiau jai paskambino sūnus G. R. ir papasakojo, kad pas dukrą kažkas vyksta, vaikai verkia. R. P. atėjo su tėčiu V. J. ir vaikais. Jai buvo patinusi kakta ir nosies sritis. Liudytojai paklausus, ji pasakė, kad sumušė L. P. Ji sakė, kad jai sudavė. Nesakė kaip sudavė. Sakė, kad sumušė L. P. – vyras. Ji siūlė nukentėjusiajai kviesti policiją, greitąją, tačiau ji nesutiko, nes buvo neblaivi. Liudytojas G. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis nematė kaip kaltinamasis sudavė seseriai, tačiau jis buvo šalia pas draugą ir girdėjo, kad jie rėkavo. Vėliau matė, kad nukentėjusioji su vaikais ir tėvu ėjo iš namų. Sesuo sakė liudytojui, kai buvo pas juos tą pačią dieną, kad susipyko su L. P. Būna, kad skundžiasi sesuo, kad ją muša. Liudytojas nematė, kad ją muštų. Jis neprisimena, ar matė tą dieną sesers sužalojimą, tačiau teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad sesers akis buvo mėlyna. 2021 m. birželio 15 d. liudytojas G. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad matė, kad R. P. akis buvo biški mėlyna, jis su ja nekalbėjo. Tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš liudytojų duotų paaiškinimų analizės galima daryti išvadą, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, tampa agresyvus, savęs nekontroliuoja ir dažnai naudoja smurtą prieš kitus asmenis. Aktualu ir tai, kad nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog byloje nagrinėjamas atvejis nebuvo pirmas, kuomet L. P. prieš ją smurtavo, tačiau į policiją ji nesikreipdavo.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad nukentėjusiosios nurodytos įvykio aplinkybės atitinka specialisto išvadoje nurodytus objektyvius duomenis apie nukentėjusiosios R. P. sužalojimo lokalizaciją ir jo mechanizmą. Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota specialisto išvada, kuri buvo įvertinta ir teisiamojo posėdžio metu, yra išsami ir teismui jokių abejonių nekelia. Duomenų, kad nukentėjusioji būtų patyrusi sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje, prieš aptariamą įvykį ar po jo, nėra. Specialistas, susipažinęs su įvykio aplinkybėmis bei R. P. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, kad R. P. padarytas nosies kaulų lūžimas, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo vartotas fizinis smurtas buvo pakankamai stiprus, kad padarytų nukentėjusiajai sužalojimus ir būtų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į byloje esančių ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra būtent L. P. neteisėtos veikos pasekmė. Nukentėjusioji R. P. buvo nesunkiai sužalota, o sužalojimo pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes.

Teismas pažymi, kad baudžiamųjų bylų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, specifika yra ta, kad dažniausiai smurtaujama aplinkoje, kurioje būna tik kaltininkas ir nukentėjusysis, pašalinių smurto liudytojų kaip taisyklė tokiuose įvykiuose nebūna. Todėl svarbią reikšmę tokiose bylose įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai. Šiuo konkrečiu atveju teismas remiasi liudytojų V. J., G. J. ir G. R., kuriems nukentėjusioji pasakojo apie konfliktą, parodymais, VšĮ „Ukmergės ligoninė“ gydytojo įraše nurodytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusioji teigė buvusi sumušta kaltinamojo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad objektyviai būtent kaltinamojo veika buvo R. P. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Tarp L. P. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiajai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju įrodymų visuma yra pakankama L. P. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei dėl nukentėjusiajai R. P. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo įrodyti. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius, t. y. konflikto metu smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suduodamas vieną kartą kumščiu savo sutuoktinei R. P. į veidą, suprato, kad tokiais savo veiksmais nesunkiai sužalojo R. P. ir norėjo taip elgtis. Taigi aptariamą nusikalstamą veiką L. P. padarė tiesiogine tyčia, t. y. smurtaudamas prieš savo sutuoktinę, kaltinamas suvokė, kad tokiais veiksmais ją žaloja ir šių pasekmių siekė.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika dėl 2021 m. gegužės 23 d. įvykio teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi jis nesunkiai sužalojo savo šeimos narį. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnio 2 dalyje. Čia nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusioji ir kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad yra sutuoktiniai, veikos padarymo metu gyveno vienuose namuose ir vedė bendrą ūkį. Po nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusioji iniciavo skyrybų procesą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama L. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas L. P. veiksmus nukentėjusios R. P. atžvilgiu kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo L. P. padarytas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. P. anksčiau teistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, viešosios tvarkos pažeidimo, fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui, nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui, paskutinį kartą 2020 m. gruodžio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bausmę atlikęs (b. l. 125-128, 129-146). Kaltinamasis penkerių metų laikotarpyje keturis kartus baustas administracine tvarka, bylos duomenimis paskutinį kartą 2020 m. birželio 8 d. pagal ANK 73 str. 1 d., informacijos apie nuobaudų sumokėjimą nėra (b. l. 151-154), nėra įrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą, nedirba (b. l. 124). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad atsiprašė nukentėjusiosios, gyvena atskirai nuo žmonos ir vaikų, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė. Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 38,12 Eur civilinį ieškinį už R. P. gydymo išlaidas, kurios kaltinamojo nėra atlygintos. Kaltinamasis paaiškino, kad alkoholį vartoja dažnai, ankščiau paskirti įpareigojimai ir taikytas gydymas jam nepadėjo. Iš byloje esančių duomenų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis turi rimtų alkoholio vartojimo problemų, dėl kurių ir padarė šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą.

Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą įstatymo leidėjas numatė tik vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą iki 5 (penkerių) metų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į L. P. padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad jis padarė vieną tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą, savo nusikalstamais veiksmais pasikėsino į vieną svarbiausių vertybių – asmens sveikatą. Teismas šio nusikaltimo atžvilgiu nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą L. P. yra skirtina 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai L. P. buvo sulaikytas nuo 2021 m. gegužės 25 d. 14 val. 15 min. iki 2021 m. gegužės 26 d. 11 val. 04 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis) (b. l. 96-97, 120).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 38,12 Eur žalai dėl nukentėjusiosios R. P. gydymo atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju žala dėl R. P. gydymo padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamojo L. P. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 38,12 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

2021 m. gegužės 26 d. nutarimu L. P. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 121-122).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

nusprendė:

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai L. P. buvo sulaikytas nuo 2021 m. gegužės 25 d. 14 val. 15 min. iki 2021 m. gegužės 26 d. 11 val. 04 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

L. P. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 38,12 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo L. P. 38,12 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (38,12 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.