- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- TA-285-575/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00193-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Šiaulių tardymo izoliatorius, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 23 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. jis buvo kalinamas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jam nebuvo užtikrintas teisės aktais numatytas kameros gyvenamasis plotas, be to, dalis kameros buvo užstatyta baldais, sanitarinis mazgas, dėl ko šis plotas dar labiau sumažėjo. Kameroje buvo tamsu, lango stiklas nešvarus, kameros neatitiko sanitarinių ir higienos normų reikalavimų. Taip pat jam nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniais mazgais, sienelė buvo ne aukštesnė kaip 1,5 m, o užuolaida pilnai neužsitraukdavo, tad jį galėjo stebėti visi. Dėl to buvo pažeista jo garbė ir orumas, jis jautė didelį diskomfortą, patyrė gilius dvasinius, sunkius psichologinius išgyvenimus, emocinę depresiją, jautė nepilnavertiškumo jausmą. Dėl to jis patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant jį nuo kreipimosi į teismą dienos.
5. Taip pat atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu, kuriam netaikytina senatis, buvo laikomas kamerose Nr. 92, 89, 55, 30, 25, 19, 66, 15, kameroje būdavo 2–6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,75 kv. m iki 11,7 kv. m gyvenamasis plotas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovo teigimu, sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Įėjimai atskirti durimis ar užuolaida, sienelės aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m, kas užtikrina privatumą. Besinaudojančio sanitariniu mazgu asmens negali stebėti nei pareigūnai, nei kameroje esantys asmenys.
7. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) patikrinimo metu konstatuota, jog kameroje Nr. 55 apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, yra pelėsio, kameroje Nr. 25 šviestuvai be gaubtų, kameroje Nr. 55 yra pelėsio, kameroje Nr. 19 šviestuvai tvarkingi, pelėsio nėra, kameroje Nr. 19 ne visiškai įstiklintas langas, suskilęs veidrodis, kameroje Nr. 66 lempos be apsauginių gaubtų, kameroje Nr. 25 lempos su gaubtais, kameroje Nr. 15 lempos su gaubtais, lubos, sienos tvarkingos, kameroje Nr. 19 šviestuvai netvarkingi, lango rėmas sutrūnijęs. Lango grotos nuvalyti lango stiklo netrukdo, būtinumo skaityti gulint pirmo aukšto gulte nėra, tai galima daryti ir prie stalo.
8. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
II.
9. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo J. V. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas, tačiau reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmetė.
10. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, nurodė, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo įkalinimo pradžios konkrečiose patalpose, todėl prašymą tenkino ir laikotarpiui nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. vasario 15 d. pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo laikotarpis yra nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d.
11. Įvertinęs duomenis apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, plotą ir jose laikomų asmenų skaičių, teismas pažymėjo, kad aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 92, 89, 55, 30, 25, 19, 66, 15, kalinamas 298 dienas, kameroje buvo 2–6 asmenys, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,75 kv. m iki 11,68 kv. m kameros ploto. Taigi pareiškėjas visu ginčo laikotarpiu (298 dienas) buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taip teismas pažymėjo, jog teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“ matyti, jog baldų pertekliaus kamerose nėra. Tai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos. Taip pat fotonuotraukos patvirtina, sanitariniai mazgai kamerose atitverti aukšta sienele, su durimis ar užuolaidomis. Iš pateiktos pažymos matyti, jog sienelės aukštis yra nuo 1,82 (kameroje Nr. 90) iki 2,28 m (kameroje Nr. 25), sienelės mūrinės ar iš PDF arba OSB plokštės. Galimybės stebėti asmenį, esantį sanitariniame mazge, iš išorės ar per stabėjimo langelį, nėra.
12. Vertindamas higienos sąlygas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nurodė, kad kamerose buvo tamsu, nešvarus stiklas, nebuvo laikomasi sanitarinių ir higienos reikalavimų, tačiau šių teiginių nedetalizavo. Atlikus patikrinimus buvo nustatyta, kad kamerose tinkama oro temperatūra, santykinė oro drėgmė bei apšvietimas, tačiau kamerose veisėsi pelėsis, ne visur yra tvarkingas apšvietimas ir langai. Ventiliacija užtikrinama per langą bei angas sienose, nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.
13. Nustatęs, kad kai kuriose kamerose veisėsi pelėsis, nesaugūs šviestuvo gaubtai, sutrūnijęs lango rėmas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog netinkamos kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikai, ilgalaikio pažeidimų poveikio nenustatyta, todėl laikė, kad pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.
III.
14. Pareiškėjas J. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.
15. Pareiškėjas teigia, jog teismas nepasisakė, kokiu skaičiavimo metodu apskaičiavo baldų ir inventoriaus užimamą patalpos dalį, trukdantį jam pasinaudoti suteikta laisva zona. Nors Šiaulių TI yra įtrauktas į saugomų paveldo objektų sąrašą, tačiau tai negali savaime preziumuoti, kad kalinimo sąlygos ten savaime yra tinkamos. Pareiškėjas pažymi, jog inventorius, baldai, kiti pašaliniai daiktai perpildo ir perkrauna patalpą. Tam, kad apskaičiuoti vienam asmeniui turintį tekti plotą, būtina tiksliai apskaičiuoti sanitarinio mazgo plotą ir jį išskaičiuoti iš bendro kameros ploto. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas ne gyvenamosiose patalpose, o sanitarinio mazgo patalpose (Šiaulių TI kamerose), kuriose gyvenamasis plotas neapskaičiuojamas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Taip pat, pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su sanitarinio mazgo įrengimu. Teismas nenustatė pažeidimo, kad atsakovas turi pareigą suteikti prieinamumą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų suimtųjų minimalų privatumą. Tiek iš dalies atitverta tualeto zona, tiek apgyvendintas daugiau nei vienas suimtasis, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida pripažįstami netinkamais.
17. Taip pat teismas nepagrįstais atsakovo atstovo pateiktus duomenis laikė tinkamais, nereikalaudamas jų pagrįsti. Teismas nesiėmė efektyvesnių veiksmų įrodymams ištirti. Pareiškėjas rėmėsi asmeniniais patyrimais ir atsakingų institucijų pateiktais rašytiniais duomenimis (įrodymais), kurie skyrėsi nuo atsakovo atstovo pateiktų duomenų.
Šalies argumentai
18. Pareiškėjas nesutinka su teismo pritaikytu ieškinio senaties terminus. Jo manymu, ieškinio senatis susijusi su civiliniais santykiais, o šiuo atveju nagrinėjamas administracinis ginčas dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų.
Atsiliepimas
19. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
20. Šiaulių TI nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Pareiškėjas Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. (kai pareiškėjas atvyko į Šiaulių TI) iki 2019 m. gruodžio 30 d., o į teismą kreipėsi tik 2022 m. vasario 22 d., tačiau jokių aplinkybių, kurios objektyviai paaiškintų skundo padavimo datos praleidimo priežastį, nenurodė. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
21. Šiaulių TI sutinka, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio neigiamus išgyvenimus parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų neturtinėms vertybėms padarytą žalą, tačiau teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
22. Atsakovo atstovas pažymi, jog nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Įvertinus tai, kad net iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą pareiškėjui mažiausias tekęs plotas buvo daugiau nei 3 kv. m, nėra pagrindo iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo ar baldų užimamą plotą, kadangi pareiškėjo galimybė judėti nebuvo suvaržyta. Šiaulių TI teikiami duomenys apie sanitarinių mazgų bei baldų išmatavimus yra tikslūs, atlikti naudojantis ilgio matavimo prietaisais. Pagrindo abejoti teikiamais duomenimis – nėra.
23. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. San. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.
24. Atsakovo atstovo nuomone, teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., atlyginimo.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs, kad kai kuriose kamerose veisėsi pelėsis, nesaugūs šviestuvo gaubtai, sutrūnijęs lango rėmas, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies - pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senaties terminą; netinkamai apskaičiavo vienam asmeniui turintį tekti plotą; netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp Šiaulių TI ir pareiškėjo; nepagrįstai vadovavosi vien tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis; netinkamai įvertino aplinkybes dėl sanitarinio mazgo įrengimo.
27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodomus argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo savo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1987-822/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-41-552/2021; 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-230-552/2023; ir kt.), todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomas.
30. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų ir padarytų išvadų nebekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
31. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – suaugusiam asmeniui.
32. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir dėl to nėra ginčo, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., t. y. 298 dienas. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas periodiškai buvo apgyvendintas kamerose Nr. 15, Nr. 19, Nr. 25, Nr. 30, Nr. 55, Nr. 66, Nr. 89, Nr. 92 kartu su 2–6 asmenimis ir jam teko nuo 3,85 kv. m iki 11,68 kv. m kameros ploto. Tai reiškia, kad ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Atsižvelgiant į tai nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, nes minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.
33. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad gyvenamųjų patalpų plotą mažino sanitarinis mazgas ir baldai, teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, tinkamai taikė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir nacionalinės teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui iš esmės buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.
34. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo atstovo atsiliepimuose pateiktų paaiškinimų bei į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis arba nepermatoma užuolaida. Be to, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas, sienelės aukštis yra kur kas didesnis nei 1,5 m.
35. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-610-415/2022; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1543-968/2022; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-377-442/2023). Tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyti tam tikri pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimai teisės aktų nustatytiems reikalavimams (kai kuriose kamerose veisėsi pelėsis, nesaugūs šviestuvo gaubtai, sutrūnijęs lango rėmas). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo laikotarpiu būdamas Šiaulių TI pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų higienos sąlygų neužtikrinimo patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau šie nedideli ir nenuolatinio pobūdžio pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokia apimtimi, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyto higienos reikalavimų pažeidimų pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, ir tai atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys yra pakankami reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktų duomenų objektyvumu. Pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismas buvo šališkas.
39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti arba naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. V. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.