Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. gegužės 2 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja 2024 m. gegužės 2 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – ir Nutarimas) nutraukė pagal D. S. (toliau – ir Pareiškėjas) prašymą N. V. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Nutarime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 22 d. Institucijoje buvo įregistruotas Pareiškėjo skundas, jog kaimynė N. V. bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuolat negyvena, ateina aplankyti motiną, padėti šiai namų ruošoje. Ateidama ar išeidama N. V. visą žiemą atidarinėdavo visų aukštų bendrų džiovyklų–balkonų duris ar dvejas lauko duris. N. V. džiovykloje visada rūko, geria, vasarą ten nakvoja, teršia, taip pat ji nupjovė skalbinių virves. Ji ėmė rakinti džiovyklą, tačiau atvykę savivaldybės atstovai liepė pašalinti spyną, kaip neatitinkančią priešgaisrinės saugos reikalavimų. Pasakius N. V. pastabą, ji pradeda rėkti, keiktis necenzūriniais žodžiais.

Apklausta N. V. paaiškino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jos senyvo amžiaus motina, ją lanko maždaug 3 kartus per savaitę. Atvykusi pas motiną, ji padeda pastarajai sutvarkyti buitį, taip pat išvėdina patalpas. Kaimynas D. S. nuolat priekaištauja jai dėl to, kad ji atidaro džiovyklos ar lauko duris. Ji ne vieną kartą aiškino kaimynui, kad ji atidaro duris, nes reikia vėdinti patalpas, ypač tuo laiku, kai siaučia virusai. Ji jaudinasi dėl savo motinos, kad ši nesusirgtų Covid-19 virusu. Ji niekada nėra nakvojusi ar vartojusi alkoholinių gėrimų balkone, taip pat nėra nupjovusi skalbinių virvių. Pats D. S. du kartus buvo nupjovęs virves, tačiau apie tai niekam nesakė. Kiti kaimynai niekada nesinaudojo džiovyklos patalpa, todėl anksčiau jos motina buvo įsistačiusi spyną tam, kad nedingtų skalbiniai. Tačiau kai savivaldybės atstovai informavo, kad taip daryti nevalia, spyna buvo nuimta. Ateityje bandys susitarti su kaimynu dėl vėdinimo laiko ir trukmės, kad nekiltų konfliktų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nesurinkta duomenų, jog būtų padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu (past. – redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), administracinio nusižengimo teisena nutraukta (b. l. 4).

Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti Nutarimą, išsiaiškinti tikrąją situaciją ir neleisti savavaldžiauti N. V. Skunde paaiškinta, kad Pareiškėjas kartu su savo sutuoktine kreipėsi į Instituciją dėl kaimynės N. V. piktybiško namo džiovyklų ir lauko durų atidarinėjimo, namo laiptinės šaldymo šaltuoju metų laiku. Kaimynės neadekvatų elgesį stebėjo jau labai seniai. Ji niekur nedirba, gyvena iš socialinių pašalpų, mėgsta išgerti. N. V. atsiveda į motinos butą vyrus, visi svečiai geria, rūko ir vasaros metu nakvoja džiovykloje. 2024 m. balandžio mėn. antroje pusėje staigiai atšalo oras, o šildymas name jau buvo atjungtas. N. V. 2024 m. balandžio 21 d. apie 19.00 val. vėl atidarė (duomenys neskelbtini) džiovyklos duris. Pasakius jai pastabą, paprašius uždaryti duris ir nešaldyti visų namo gyventojų, ji pradėjo rėkti, kad visi ją skriaudžia ir jai trūksta oro. Kai buvo pasakyta, kad tegul ji atsidaro langus savo bute, ji atsakė, kad niekas jai nenurodinės, išvietė policiją ir apkaltino jį fiziniu užpuolimu.

Nutarimas buvo priimtas neatlikus Pareiškėjo ir jo sutuoktinės apklausos. Nesupranta, kokiu ANK straipsniu vadovavosi Institucija, nes rašte dėl pareiškimo yra nurodytas ANK 565¹ straipsnis, o Nutarime – 518 ir 591 straipsniai. Nesupranta, kodėl Institucija vadovaujasi ANK 591 straipsniu, jei šis yra netekęs galios.

N. V. nurodytas Covid-19 virusas jau seniai baigėsi, tačiau Institucija patikėjo jos išsigalvojimais. Esant minusinei temperatūrai, galima vėdinti tik savo butą, o ne visą namo laiptinę. Jo butas yra viršutinis ir, atidarius visas džiovyklų ir lauko duris, visas šaltis visą žiemą sueina būtent į jų butą. N. V. meluoja, kad ji tik vėdino laiptinę. To daryti nėra poreikio, nes (duomenys neskelbtini) yra įrengta ventiliacijos sistema. Visą praėjusią žiemą N. V. atidarydavo džiovyklų langus ir lauko duris, piktybiškai jų niekada neuždarydavo. Visas šaltis pakildavo (duomenys neskelbtini), susidarydavo nuolatiniai skersvėjai. N. V. visada palikdavo praviras duris nakčiai, kai eidavo rūkyti į džiovyklą, o rūko ji naktį, anksti rytais, dieną ir vakarais. Nesupranta, kodėl turi taikytis su tokia situacija ir mokėti dideles šilumos sąskaitas. Mano, kad N. V. motina gauna kompensacijas už šildymą, todėl šilumos taupymas joms yra neaktualus. Nesupranta, kodėl turi vaikščioti laiptinės koridoriumi beveik tamsoje, nes džiovykloje N. V. skalbiniai kaba savaitėmis ir uždengia šviesą. Dėl N. V. netvarkos (blogo kvapo džiovykloje, vis užstatomos jos daiktais) daugiau niekas negali naudotis džiovykla (duomenys neskelbtini). Jaučiasi labai įžeistas ir įskaudintas, kad Institucija visiškai neįsigilino į jų namo situaciją. Dėl buto (duomenys neskelbtini) netvarkymo ir N. V. nuolat į butą nešamų senų drabužių, 2023 m. rudenį visoje laiptinėje buvo užsiveisę tarakonai, kurių nebuvo (duomenys neskelbtini). Net ir dabar gyvena su pastatytais tarakonų gaudymo nameliais. Nežino, kodėl turėjo valyti N. V. lesintų balandžių išmatas, dėl jų užveisimo taip pat kreipėsi į policiją. Nesupranta, kodėl turėjo savo sąskaita įrengti tinklą, kad balandžiai negalėtų įskristi į džiovyklą, o buto (duomenys neskelbtini) gyventojai neprisidėjo prie to nė centu.

Kai buvo ypatingai šalta žiema, jis ir kaimynai vis privalėjo tikrinti, ar lauko ir džiovyklos durys yra uždarytos. Taip pat patyrė daug finansinių išlaidų dėl didesnio šilumos sunaudojimo, nes turėjo įrengti šildymo termoreguliacijos sistemą. Jie tik uždarydavo visas duris ir langus, o po 15 min. viskas buvo vėl atvira ir šaltis smelkėsi į visus butus. 2024 m. kovo 8 d., kai dar buvo šalta, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės policiją, tačiau atsakymo negavo iki šiol (b. l. 2–3).

Institucija atsiliepime į Pareiškėjo skundą prašo jo netenkinti, o skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo skundą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 22).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad savo skundą palaiko. Paaiškino, kad policija visą situaciją žino. N. V. tame bute neregistruota. Jos motina K. dabar mirusi. Anksčiau ir K. skundėsi dukros veiksmais. N. V. žiemą atidaro duris ir langus laiptinėje, o vasarą uždaro. N. V. sūnus S. jam sakė, kai motina jo neįsileido, grasino namą padegti. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini) bute viršuje, visas šaltis eina į viršų. (Duomenys neskelbtini) butuose gyvena garbingo amžiaus žmonės. Bandė su N. V. tartis geruoju, bet ji vis tiek daro savo. Tą vakarą, gegužės 22 d., jau buvo atjungtas šildymas, oras atšalo, žmona namuose sėdėjo su striuke. Jis išėjo į laiptinę ir pamatė, kad džiovyklos durys ir laiptinės langai atidaryti. Jis pasakė N. V., kad šalta, kad langus namuose atsidarytų. Jis žengė žingsnį link N. V., o ji bėgo skambinti policijai, kad jis ją užpuolė, tačiau fizinio kontakto nebuvo.

Atsakydamas į klausimus parodė, kad N. V. atidarinėja džiovyklos duris ir laiptinės langus. N. V. būna (duomenys neskelbtini) bute, tas butas priklausė K., jos motinai, o po jos mirties butas atiteko N. V. sūnui S. N. V. ten neregistruota. N. V. ateidavo pas motiną, gyvendavo, nakvodavo. N. V. turi kitą gyvenamąją vietą. Sūnus sakė, kad N. V. nupirktas butas (duomenys neskelbtini) bendrabutyje. S. jam sakė, kad jei bus triukšmas, kviesti policiją. N. V. savavaldžiauja, kenkia visam namui, visiems gyventojams. Policija neišsiaiškino, kad N. V. meluoja, neva saugo motiną nuo kovido, neišsiaiškino jos gyvenimo būdo. Vienas žmogus terorizuoja visą laiptinę. Nori, kad policija pasidomėtų N. V. asmenybe. Ji džiovykloje buvo pasidariusi daiktų sandėlį, balandžius augindavo, rūkydavo. Tai savavaldžiavimas.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, todėl, Pareiškėjui neprieštaraujant, administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjo skundas tenkinamas.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Teismas, patikrinęs skundžiamą Nutarimą, Pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas neatlikus išsamaus tyrimo.

Institucijos Nutarimu buvo nutraukta pagal D. S. skundą N. V. pradėta administracinio nusižengimo teisena, nesurinkus duomenų, jog būtų padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje (b. l. 4).

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

ANK 518 straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Pagal teismų praktiką už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

Kaip jau buvo nurodyta, skundžiamu Nutarimu administracinio nusižengimo teisena N. V. atžvilgiu buvo nutraukta, nesurinkus duomenų, jog būtų padarytas ANK 518 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas. Tačiau iš byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad be Pareiškėjo ir jo sutuoktinės skundo policijai (b. l. 9), pokalbio su Pareiškėju telefonu, kurio turinys užfiksuotas 2024 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 12), bei išvestinių duomenų – BRIT ataskaitų žiūryklės duomenų (b. l. 8), 2024 m. balandžio 26 d. buvo apklausta tik pati N. V., kurios parodymai užfiksuoti jos apklausos protokole (b. l. 13). Taigi, teismo vertinimu, Institucijos išvada, kad nesurinkta duomenų, jog būtų padarytas administracinis nusižengimas, tokių duomenų iš esmės nerenkant, yra pernelyg skubota, kad būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, jog N. V. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje ar kitame ANK Specialiosios dalies straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Vertinant galimą N. V. savavaldžiavimą, Pareiškėjo teigimu, pasireiškiantį laiptinės durų ir džiovyklos langų atidarymu žiemą ir uždarymu vasarą, pasisakytina, kad šių aplinkybių N. V. iš esmės savo parodymuose neginčija, aiškindama, kad ji tokiu būdu vėdina patalpas, saugosi virusų. Pasisakant šiuo aspektu, akcentuotina, kad daugiabučio namo laiptinė ir joje esančios džiovykos yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, kuris yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

Nagrinėjamoje byloje šiuo aspektu surinkti duomenys yra nevienareikšmiai. Pati N. V. nurodo, kad ji adresu (duomenys neskelbtini), lankosi 3 kartus per savaitę, nes lanko savo mamą, bet su ja negyvena. Pareiškėjas tuo tarpu teigia prieštaringai, viena vertus, nurodo, kad ji minėtu adresu gyvena, nakvoja, būna nuolat, tačiau, kita vertus, jog ji aptariamame bute nedeklaruota, turi kitą gyvenamąją vietą, bet vėlgi, ten nebūna, nes, matyt, bendrabutyje jai neleidžia triukšmauti. Taip pat pažymėtina, kad, Pareiškėjo teigimu, šiuo metu buto savininkė K. mirė, taigi, po jos mirties atsirado palikimas. Pareiškėjo teigimu, butas atiteko N. V. sūnui S. Taigi, nagrinėjamoje byloje nesurinkta neginčijamų duomenų apie N. V. nuosavybės teises į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ar į naudojimąsi šiuo butu. Tokios aplinkybės – asmenų daiktinės ar kitos teisės į nekilnojamąjį turtą, kartu iš to kylančios teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, vien tik asmenų paaiškinimais neįrodinėtinos, o nustatytinos remiantis oficialių registrų duomenimis. Nuo šių aplinkybių nustatymo priklauso teisinis N. V. veiksmų vertinimas, t. y. ar juos ir tarp N. V. bei Pareiškėjo kylančius nesutarimus galima vertinti kaip kylančius iš civilinių teisinių santykių, ar, nustačius tam tikrų aplinkybių visumą, kaip savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, ar galimai kitą administracinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju Institucija nerinko duomenų šioms aplinkybėms nustatyti, todėl jos nebuvo ištirtos ir įvertintos.

Toliau pažymėtina, kad net ir nustačius, kad N. V. neturi jokių teisių (nuosavybės, naudojimosi ar kt.) į butą, adresu (duomenys neskelbtini), tai nereiškia, kad ji, žiemą atidarydama, o vasarą uždarydama laiptinės duris ir džiovyklos langus, savavaldžiavo. O būtent, turi būti nustatyta, kad daugiabučio namo savininkai yra nustatę konkrečias gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisykles (CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes savavaldžiavimas gali būti įvykdomas, kai nesilaikoma tam tikros įstatymuose tvarkos. Nesant tokių taisyklių ar kito tokio pobūdžio bendrasavininkių susitarimo (taisyklės gali būti nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančių asmenų arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus), nėra pagrindo teigti, jog N. V. aptariamais veiksmais pažeidė kokius nors nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad vien tik Pareiškėjo ir jo sutuoktinės nuomonė, kaip ir kada turi būti atidaromi ir uždaromi džiovyklos langai ir laiptinės durys, taipogi, nėra tas duomenų šaltinis, kuriuo galima vadovautis nustatant bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes. Vėlgi nagrinėjamu atveju Institucija nerinko duomenų šioms aplinkybėms nustatyti, todėl jos nebuvo ištirtos ir įvertintos.

Toliau pastebėtina, kad Pareiškėjas su sutuoktine Institucijai skundėsi (b. l. 9) ne tik tuo, jog N. V. žiemą atidaro, o vasarą uždaro laiptinės duris ir džiovyklos langus, t. y. dėl galimo N. V. savavaldžiavimo, bet ir tuo, kad N. V. triukšmauja (rėkauja, keikiasi, mėto įvairius daiktus, tranko durimis), lesindama balandžius, apdergė džiovyklą, joje rūko, geria, vasarą nakvoja, teršia, nupjovė skalbinių virves, praplėšė tinklą nuo balandžių, mėto nuorūkas, laiko džiovykloje savo senus daiktus, buvo užrakinusi džiovyklos duris. Tačiau šių aplinkybių Institucija iš esmės netyrė (pavyzdžiui, neapklausė Pareiškėjo sutuoktinės, kitų kaimynų, savalaikiai nebuvo apklausta N. V. motina, nebuvo atlikti kiti veiksmai) ir dėl jų skundžiamame Nutarime iš viso nepasisakė, teismui atkreipiant dėmesį į tai, kad prieš tai nurodytuose N. V. galimuose veiksmuose gali būti kitų administracinių nusižengimų, numatytų ne ANK 518 straipsnyje, požymių.

Iš to, kas buvo išdėstyta, teismas sprendžia, kad atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, skundžiamą Nutarimą priėmusi Institucija nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos Pareiškėjo ir jo sutuoktinės skunde nurodytos aplinkybės, pašalinti byloje esantys prieštaravimai, surinkta visa bylai reikšminga informacija ir atlikti visi būtini tokiai informacijai surinkti veiksmai, tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nepašalinti visi byloje kylantys prieštaravimai, kas laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kas jau buvo išsamiai nurodyta šiame teismo procesiniame sprendime, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas Nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina Nutarimą surašiusiai Institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

D. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. gegužės 2 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.