- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- A6.-1918-336/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00204-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. K.
- Institucija
- VMI prie LR FM
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:
nedalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. K., (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K., būdamas D. K. individualios įmonės (toliau–IĮ), (duomenys neskelbtini), savininku ir vadovu ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2019 m. gruodžio 27 d., nesikreipė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytais terminais į teismą dėl bankroto bylos D. K. IĮ iškėlimo. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė kreditorės VMI interesus, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažeidimas padarytas turint galiojančią nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. kaltę dėl padaryto nusižengimo iš esmės pripažino. Paaiškino, jog dėl teisinių žinių stokos, tiesiog nežinojo, kad reikia kreiptis ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Be paties D. K. prisipažinimo, jo kaltę taip pat įrodo ir teismo ištirta byloje esanti rašytinė medžiaga: VMI pareiškimas „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo“ (b. l. 1-2), kuriame, be kita ko, nurodoma, jog siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI viršininkas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. spalio 8 d. atliko išieškojimo veiksmus iš D. K. IĮ, tačiau tai padaryti nepavyko nuo 2019 m. vasario mėn., mokesčių mokėtojo-juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 3-7), iš kurių matyti, kad D. K. IĮ registravimo mokesčių mokėtojo data – 2010 m. kovo 30 d., įmonę atstovaujantis asmuo - D. K.. Įmonės pagrindinės veiklos rūšys - (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 29 d. balanso duomenimis, mokestinės prievolės, kurių mokėjimo terminas suėjęs, kartu su paskaičiuotais delspinigiais buvo: mokestis už aplinkos teršimą - 255,38 Eur, gyventojų pajamų mokestis - 2 990,42 Eur, pridėtinės vertės mokestis - 17 803,35 Eur, iš viso – 21 049,15 Eur; Valstybės įmonės „Regitra“ kelių transporto priemonių registro išrašas (b. l. 8), kuris patvirtina, kad D. K. IĮ vardu yra įregistruotos 8 transporto priemonės; iš Juridinių asmenų registro išrašo (b. l. 11-12) matyti, kad D. K. IĮ savininkas ir vadovas nuo 2010 m. kovo 29 d. įvykusio įregistravimo buvo D. K.; iš Liteko informacinėje sistemoje esančių duomenų bei administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 13-17) matyti, kad D. K. 2019 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutarimu buvo nubaustas dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d., nustatyta, kad D. K. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais įmonės kreditoriais, todėl jis savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Šiuo nutarimu D. K. buvo paskirta 400 Eur dydžio bauda, kuri buvo sumokėta 2019 m. rugpjūčio 23 d., Nekilnojamojo turto registro išrašas (b. l. 21) patvirtina, kad įmonė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi; iš Liteko informacinėje sistemoje esančių duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusia 2020 m. kovo 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1126-480/2020 buvo nuspręsta iškelti atsakovei D. K. individualiai įmonei, (duomenys neskelbtini), bankroto bylą. Šia nutartimi taip pat buvo konstatuota, kad 2019 m. D. K. IĮ turėjo turto iš viso už 19 767 Eur, kurį sudarė ilgalaikis materialusis turtas. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai) sudarė 65 311 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė patyrė 45 283 Eur nuostolį. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, D. K. IĮ ir jos savininko atžvilgiu vykdomi priverstiniai išieškojimo veiksmai 9 vykdomosiose bylose, bendra vykdomosiose bylose išieškoma suma yra 60 441,87 Eur. Šią sumą sudaro (duomenys neskelbtini) 4 795,51 Eur skola išieškoma nuo 2020 m. sausio 23 d., 4 388,35 Eur – nuo 2020 m. sausio 23 d., VSDFV Kauno skyriui 7 236,79 Eur skola išieškoma nuo 2019 m. gruodžio 13 d., 10 415,50 Eur – nuo 2018 m. lapkričio 12 d., 2 374,50 Eur – nuo 2020 m. kovo 2 d., VMI 9 509,58 Eur skola išieškoma nuo 2019 m. lapkričio 28 d., 10 394,74 Eur – nuo 2019 m. balandžio 16 d., 10 562,58 Eur – nuo 2019 m. vasario 26 d., 764,32 Eur skola (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. kovo 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatyta įmonių vadovų atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus, įskaitant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą. To paties straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje numatytus pakartotinius pažeidimus.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau - JANĮ), reglamentuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja VMI bankroto bylos D. K. IĮ iškėlimo procedūrą inicijavo iki JANĮ įsigaliojimo, t. y. 2019 m. gruodžio 27 d., todėl klausimas dėl įmonės nemokumo spręstinas vadovaujantis iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis).
ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Iš byloje esančių ir anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad D. K. IĮ nemoki tapo gerokai anksčiau, atsižvelgiant į 2019 m. gruodžio 27 d. datą, kuomet VMI su pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir į ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus. Įmonės nemokumo faktas D. K., kaip įmonės vadovui, buvo ir turėjo būti žinomas bent jau nuo 2019 metų vasario mėnesio, kuomet VMI nepavyko išieškoti mokestinės nepriemokos įmonės atžvilgiu.
Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 27 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas pareiškėjos VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo D. K. IĮ ir, to paties teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1126-480/2020, įmonei buvo iškelta bankroto byla. Duomenų, kad kiti įmonės kreditoriai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra.
Trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra ta, kad įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K., kaip vadovas, nesiėmė jokių realių ir pakankamų priemonių įmonės mokumui atkurti, todėl nustatyta ir trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau, kaip nustatyta surinktais įrodymais, įmonės vadovas D. K. šios savo pareigos neįvykdė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020 yra konstatavęs, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol egzistuoja ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti priešingos teisei veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti. Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės vadovui išnyksta pareiga pačiam kreiptis į teismą. Tokiais atvejais, kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas žymi tik ANK 120 straipsnyje nurodyto trunkamojo nusižengimo pabaigą. Tačiau tokia aplinkybė, pati savaime nešalina bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, jei kreditorius tokį prašymą pateikia jau po to, kai bendrovės vadovui buvo kilusi pareiga tai padaryti pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, nepaisant to, ar bendrovės vadovas žinojo, numanė ar bent galėjo numanyti apie kreditoriaus ketinimus.
ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.
ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad D. K., būdamas D. K. IĮ, (duomenys neskelbtini), savininku ir vadovu ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2019 m. gruodžio 27 d. nesikreipė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytais terminais į teismą dėl bankroto bylos D. K. IĮ iškėlimo. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė kreditorės VMI interesus, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Minėta, kad D. K. 2019 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutarimu buvo nubaustas dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d., nustatyta, kad D. K. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais įmonės kreditoriais, todėl jis savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Šiuo nutarimu D. K. buvo paskirta 400 Eur dydžio bauda, kuri buvo sumokėta 2019 m. rugpjūčio 23 d. Teismas pabrėžia, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už alternatyvias veikas, t. y. kreditorių teisių pažeidimą arba pareiškimo dėl bankroto bylos nepateikimą arba pavėluotą pateikimą. Padarius bet kurį iš paminėtų pažeidimų, atsakomybė kyla pagal tą patį ANK 120 straipsnį. Kadangi, nagrinėjamu atveju, bauda pagal 2019 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutarimą buvo sumokėta tų pačių metų rugpjūčio 23 d., o laikotarpis nuo šios dienos patenka į šioje byloje D. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo laikotarpį (nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2019 m. gruodžio 27 d.) bei turint omenyje, kad šio pobūdžio nusižengimai yra trunkamojo pobūdžio, laikytina, kad D. K. administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, todėl jo veika iš ANK 120 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į ANK 120 straipsnio 2 dalį, konstatuojant D. K. atsakomybę padarius administracinį nusižengimą būtent pagal šią dalį.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
D. K. administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 13-17). Teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltę iš esmės pripažino dėl nusižengimo ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta D. K. už ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 120 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
D. K. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 2 700 Eur (dviejų tūkstančių ir septynių šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1918-336/2020.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.