- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2A-295-544/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01407-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- S. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-295-544/2021
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-303-1055/2021 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo S. S. 745,61 Eur negrąžintą kreditą, 64,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 24,60 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 82,32 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą 745,61 Eur vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 29 d.), 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 745,61 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21 Eur žyminį mokestį, 121 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. vasario 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo S. S. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 745,61 Eur negrąžintą kreditą, 64,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 24,60 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 430,47 Eur negautas pajamas (nuostolius), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 264,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas su pradine kreditore BnP Finance, UAB 2019 m. rugpjūčio 29 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 800 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui (iki 2023 m. rugpjūčio 29 d.), kartu sumokant bendrą vartojimo kredito kainą – 494,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 26 procentai). Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas Vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui nevykdant savo sutartinių prievolių, pradinė kreditorė 2020 m. liepos 2 d. minėtą sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė. Pradinė kreditorė BnP Finance, UAB visas savo reikalavimo teises į atsakovo skolą perleido ieškovei 2020 m. kovo 3 d. Periodinės reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. liepos 9 d. Priėmimo – perdavimo akto Nr. 6 prie minėtos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Tokiu būdu ieškovė įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas elektroniniu paštu. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove, nėra.
5. Teismas konstatavo, kad pradinė kreditorė, suteikdama atsakovui kreditą, savo prievolę pagal sutartį įvykdė tinkamai. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nevykdė jam pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą ir atlikti kitus sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 745,61 Eur negrąžinto kredito (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
6. Atsižvelgdamas į CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, teismas laikė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 64,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, priskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl jas priteisė.
7. Teismas vertino, jog, pradiniam kreditoriui nutraukus sutartį anksčiau laiko dėl atsakovo kaltės, jam nemokant įmokų, ieškovės reikalavimas priteisti 24,60 Eur nesumokėto administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, yra pagrįstas.
8. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų 2020 m. liepos 2 d. sutartį nutraukė, tačiau iki šiol nėra atgavusi nei dalies paskolintų pinigų, nei dalies sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl šiuo atveju ieškovės negautų pajamų faktą laikė įrodytu. Teismo nuomone, šiuo atveju ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Todėl ieškovės reikalavimą dėl 82,32 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 2 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) priteisimo tenkino, nes pagal ieškovės pateiktą kredito grąžinimo grafiką ir jame išdėstytas kredito grąžinimui mokėtinas įmokas, kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis už suteiktą kredito sumą gauti nurodyto dydžio palūkanų kaip negautų pajamų (nuostolių) sumą.
9. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti 26 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą 745,61 Eur vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 29 d.), tenkino iš dalies. Pažymėjo, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip ir tiesioginiai nuostoliai, taip ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuojamos, o nagrinėjamu atveju ieškovė negautų pajamų dydį grindė sutartimi nustatytomis ir nesumokėtomis pelno palūkanomis, todėl įvertino tai, kad pagal sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo iš viso sumokėti 494,56 Eur palūkanas, todėl iš atsakovo priteisė likusią (nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 29 d.) nesumokėtų palūkanų suma – 348,15 Eur (494,56 Eur – 64,09 Eur – 82,32 Eur = 348,15 Eur), nes tokios sumos ieškovė galėjo tikėtis, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma.
10. Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo priteisti iš atsakovo 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 745,61 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, nes atsakovui vykdant sutartį tinkamai kredito likutis atitinkamai mažėja, todėl mažėja ir tikėtinų gautinų palūkanų suma. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) yra nekintančio 26 procento už kredito likutį dydžio, kuris iš esmės grindžiamas sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, tačiau nepagrįstas jokiais kitais objektyviais duomenimis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, jog paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pasibaigimo dienos, todėl šį reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimo už akių dalį ir priteisti iš atsakovo S. S.: 26 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (745,61 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 29 d.); 26 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (745,61 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
12. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apelianto negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
13. Teigia, jog šiuo atveju atsakovas sutarties tinkamai nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžintas kreditas nemažėja bei į tai, kad šalys susitarė, jog, atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 26 procentus mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (745,61 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečiu dydžiu ir nesusiejant jos su sutarties grafiku.
14. Nurodo, kad neaišku, kaip teismas apskritai gali sieti apeliantės teisėtą lūkestį su ta situacija, kai atsakovas būtų sutartį vykdęs tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei dalies vartojimo kredito sumos, negautos pajamos būtų skaičiuojamos taip, tarsi atsakovas dalimis grąžintų vartojimo kreditą, o apeliantė kas kartą šią sumą perskolintų ir iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.
15. Tvirtina, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad, jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 494,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 288 Eur sutarties administravimo mokestį.
16. Teigia, jog pradinės kreditorės pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Taigi, pradinė kreditorė, paskolindama pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjo bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Tuo tarpu teismui konstatavus, jog atsakovas po sutarties pasibaigimo neturi atlyginti negautų pajamų (nuostolių), susidarytų absurdiška situacija, kadangi atsakovas iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jam suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo, negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos.
17. Pažymi, jog, nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi gauti 26 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Pradinės kreditorės, kurios teises perėmė apeliantė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinės kreditorės patirtas negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinis skundas atmetamas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą 745,61 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 29 d.), bei atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą 745,61 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovas 2019 m. rugpjūčio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui 48 mėn. terminui buvo suteiktas 800 Eur dydžio kreditas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti vartojimo kredito mokestį (sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktas). Kadangi atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, pradinė kreditorė 2020 m. liepos 2 d. sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. liepos 9 d. elektroniniu pranešimu.
22. Ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės visas reikalavimo teises, kreipėsi į teismą, prašydama, be kita ko, priteisti iš atsakovo 745,61 Eur negrąžinto kredito, 64,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 24,60 Eur administravimo mokesčio, kuris taip pat paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 82,32 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 2 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.). Šiuos ieškovės reikalavimus pirmosios instancijos teismas patenkino.
23. Teismas taip pat iš dalies patenkino ir ieškovės reikalavimą dėl 26 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą (745,61 Eur) vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 29 d.). Šią savo sprendimo dalį teismas argumentavo tuo, kad, kaip ir tiesioginiai nuostoliai, taip ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuojamos, kai nagrinėjamu atveju ieškovė negautų pajamų dydį grindė sutartimi nustatytomis ir nesumokėtomis pelno palūkanomis, todėl vertinant tai, kad pagal sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo iš viso sumokėti 494,56 Eur palūkanas, todėl iš atsakovo priteistina likusi (nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 29 d.) nesumokėtų palūkanų suma – 348,15 Eur, nes tokios sumos ieškovė galėjo tikėtis, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma.
24. Ieškovė teismo taip pat prašė priteisti 26 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (745,61 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) yra nekintančio 26 procento už kredito likutį dydžio, kuris iš esmės grindžiamas sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, tačiau nepagrįstas jokiais kitais objektyviais duomenimis. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, nes atsakovui vykdant sutartį tinkamai kredito likutis atitinkamai mažėja, todėl mažėja ir tikėtinų gautinų palūkanų suma.
25. Ieškovė su tokiais teismo argumentais nesutinka, iš esmės motyvuodama tuo, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės jam nemokėjus laiku sutartų įmokų, dėl ko negautos pajamos turi būti skaičiuojamos pagal sutartyje nustatytą pelno palūkanų procentinį dydį nuo visos negrąžinto kredito sumos. Taip pat teigia, kad, atsakovui negrąžinus pasiskolintų pinigų, ji nuolat patiria nuostolius ir juos patirs iki tol, kol bus grąžintas kreditas, todėl negautos pajamos jai turi būti priteisiamos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
26. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl sutartis 2020 m. liepos 2 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
28. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje susitarta dėl atsakovo pradiniam kreditoriui mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 26 procentai), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. Pradinė kreditorė, kurios reikalavimo teises perėmė ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikė atsakovui vartojimo kreditą, bet dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukė sutartį. Ieškovė, perėmusi visas reikalavimo teises į atsakovą, iki šiol neatgavo nei kredito davėjos suteikto vartojimo kredito, nei sutartyje sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis pradinė kreditorė tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį, todėl priteisė 82,32 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 2 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.). Tuo pačiu teismas, įvertinęs tai, kad pagal sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo iš viso sumokėti 494,56 Eur palūkanų, iš atsakovo priteisė likusią nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 29 d.) nesumokėtų palūkanų suma – 348,15 Eur (494,56 Eur – 64,09 Eur – 82,32 Eur), kadangi tik tokią sumą ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir atitinkantis 27 punkte nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą.
30. Nors Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, o tai padaręs jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, šia teise kredito gavėjas gali pasinaudoti sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. grąžinant kreditą anksčiau termino. Nutraukus sutartį, šios Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos, todėl atsakovui net ir įvykdžius visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį jis nebeturės teisės reikalauti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo, todėl iš atsakovo priteistina ne procentinė, o konkreti negautų pajamų suma.
31. Tokios formos negautų pajamų priteisimas, kokį nurodo ieškovė, leistų apeliantei nepagrįstai praturtėti ir ji gautų ženkliai didesnę sumą, nei būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti iš atsakovo pastarajam tinkamai vykdant sutartį, t. y. iki sutarties termino pabaigos sumokant sutartyje numatytas pelno palūkanas. Toks ieškovės pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiavimas yra ydingas, kadangi sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai būtų sumažėjusi, o pasibaigus sutarties terminui nebūtų viršijusi sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (kaip negautos pelno palūkanos) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike. Todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 procentų dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės, nei konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, ir ne didesnes, nei nurodyta mokėjimo grafike. Aplinkybė, kad nutraukus sutartį joje numatytas grafikas negalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai. Iš esmės visas šias aplinkybes ir jų teisingą vertinimą pateikė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais šiuo aspektu, todėl plačiau dėl to nebepasisako.
32. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už visą negrąžintą vartojimo kredito sumą (745,61 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 29 d.), tokių savo nuostolių realumo neįrodė. Tokios ieškovės prašomos negautos pajamos yra sąlyginės, hipotetinės ir nebūtų realiai gautos tinkamai vykdant sutartį, nes iš į bylą pateiktos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį pradinei kreditorei sumokės 494,56 Eur mokėjimo palūkanų (kredito mokestį), t. y. konkrečią sutartą palūkanų sumą.
33. Nors apeliantė teigia, kad pradinė kreditorė, gavusi įmokas, jas būtų galėjusi perskolinti, tačiau tokių savo teiginių apeliantė neįrodinėjo ir neįrodė, kad iš atsakovo negavusi atitinkamų įmokų buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų, juo labiau tokių negautų pajamų negrindė jokiais finansiniais paskaičiavimais ir neteikė teismui duomenų, kokias konkrečias pajamas ji būtų gavusi. Apeliantė taip pat teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad, jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai, jis būtų sumokėjęs ne tik mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir visą sutarties administravimo mokestį, tačiau ieškovė ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų nesiejo su administravimo mokesčiu, tuo labiau, kad pati administravimo mokesčio paskirtis paneigia galimybę jį vertinti kaip negautas pajamas.
34. Apeliantė prašo priteisti jai ir 26 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (745,61 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigdama, kad, kol nėra grąžintas kreditas, ji patiria nuostolius, įvardindama tai kaip negautas pajamas. Pažymėtina, jog šios nutarties 27 punkte jau yra pasisakyta apie negautas pajamas. Taigi, ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, paskaičiuotas nuo kredito grąžinimo termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad tinkamo sutarties vykdymo atveju ji tokias pajamas būtų gavusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti ne, kaip ji įvardija, negautas pajamas (nuostolius), o kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, nepaisant to, kad tokios netesybos numatytos sutartyje. Atsižvelgiant į tai, apeliantės reikalavimas priteisti jai 26 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (745,61 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos laikytinas nepagrįstu, todėl pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai atmestas.
35. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
36. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
37. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.