Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialui dėl praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. VĮ „Registrų centro“ Alytaus filialas prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra jo atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2016 m. liepos 18 d. sprendimu netenkintas pareiškėjo prašymas įregistruoti teises į nekilnojamąjį turtą, kadangi 1998 m. sausio 10 d. sutartis, kuria ši nuosavybė perleista jo tėvui A. G. yra negaliojanti, nes per įstatymo nustatytą terminą nebuvo atlikta teisinė registracija. Kitų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas nepateikė. Asmuo, kuris 1989 m. sausio 10 d. sutartimi perleido gyvenamąjį namą pareiškėjo tėvui taip pat nebuvo įregistravęs savo nuosavybės teisių į šį namą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notarės R. S. liudijimu nustatyta, kad pareiškėjas priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo A. G. palikimą. 1989 m. sausio 10 d. sutartis patvirtina, kad pareiškėjo tėvas A. G. iš K. Ž. įsigijo vieno aukšto 57 kvadratinių metrų bendrojo naudingo ploto medinį namą ir 30 kvadratinių metrų ploto medinį tvartą, (duomenys neskelbtini). Ši sutartis patvirtinta notaro. Varėnos rajono Matuizų apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1989 m. sausio 10 d. raštu patvirtino, kad vieno aukšto 57 kvadratinių metrų bendrojo naudingo ploto medinis namas ir 30 kvadratinių metrų ploto medinis tvartas, esantys (duomenys neskelbtini), asmenybės teise priklauso K. Ž. pagal paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 1988 m. birželio 21 d. Nr. 1652. Kadangi gyvenamasis namas statytas 1929 metais, kitų dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę į šį namą, nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir Varėnos valstybinės notarinės kontoros valstybinės notarės D. K. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad K. Ž. paveldėjo 1984 m. gruodžio 14 d. mirusios sesers turtą - vieno aukšto 57 kvadratinių metrų bendrojo naudingo ploto medinį namą ir 30 kvadratinių metrų ploto medinį tvartą, esančius (duomenys neskelbtini), kuris palikėjai priklausė pagal Matuizų apylinkės LDT VK pažymėjimą Nr. 206, išduotą 1985 m. balandžio 4 d. Taip pat A. G. ir K. Ž. susitarimą dėl minėto nekilnojamojo turto perleidimo įrodo Lietuvos TSR Varėnos rajono Matuizų apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas suteikti A. G. žemės sklypą po iš K. Ž. perkamais pastatais. Taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo tėvas sudarė teisėtą, notariškai patvirtintą sutartį su gyvenamojo namo savininke, kuria įsigijo vieno aukšto 57 kvadratinių metrų bendrojo naudingo ploto medinį namą ir 30 kvadratinių metrų ploto medinį tvartą, esančius (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir tvarto, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, t. y. 1989 m. sausio 10 d., galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad, nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. Civilinio kodekso 255 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta, kad kai sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, tačiau 1964 m. civilinio kodekso 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. civilinio kodekso nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 str.). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-332/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-114/2009).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvas nors ir rūpinosi bei gyveno įsigytame nekilnojamame turte, tačiau aplaidžiai vertino būtinybę jį teisėtai įregistruoti, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Tačiau pareiškėjas, paveldėjęs mirusio tėvo turtą, šių veiksmų ėmėsi nedelsiant kai tik jam tapo žinoma apie tai, kad turtas neįregistruotas. Įvertinus šias aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjo tėvas sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio ar buvo nesąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, kadangi įgytas turtas nuo sutarties sudarymo momento iki pat jo mirties 2015 m. lapkričio 13 d. buvo valdomas ir naudojamas pareiškėjo tėvo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo pareiga, aiškinant įstatymus ir juos taikant, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus dėl sutarties įregistravimo praleidimo priežasčių konstatuoja, kad nors nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, bet neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, todėl terminas sutarčiai įregistruoti atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. G. terminą praleistą terminą 1989 m. sausio 10 d. gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Nutartis per 7 dienų terminą nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.