Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovams I. S., T. M., duodančiai išvadą institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovas ieškinį palaiko. Nagrinėjamoje byloje labai svarbu yra vaiko nuomonė ir lūkesčiai, o taip pat mergaitės ryšys su biologiniu tėvu . Nepilnametė G. S. žino, kad jos tikrasis tėvas yra T. M. ir tai yra jau gana ilgą laiką susiformavusi nuomonė. Vis dėlto tėvas yra tėvas ir , jei ieškinys nebūtų patenkintas, tai pažeistų vaiko teises ir interesus. Vaikas nuo pat gimimo momento turi žinoti savo biologinius tėvus, jis turi teisę žinoti savo kilmę, kiekvienas asmuo taip pat turi teisę savo identiškumą. Ieškinyje ieškovė nurodė, kas yra tikrasis (duomenys neskelbtini) tėvas, paaiškino vaiko gimimo aplinkybes . Atsakovas T. M. pripažįsta, kad yra G. S. tėvas, atsakovas I. S. sutinka, jog jo tėvystė būtų neginčyta, nes jis nėra biologinis (duomenys neskelbtini) tėvas. Teismo posėdžio metu išklausius liudytojus, matyti, kad (duomenys neskelbtini) ryšys su tėvu susiformavęs, o ateityje tėvo ir vaiko ryšys tik stiprės. Kadangi abu atsakovai sutinka su ieškiniu, aiškus tikrasis tėvas, tai byloje DNR ekspertizė nereikalinga. Atsakovas T. M. bent jau iš dalies vykdo savo tėviškas pareigas, o teismo sprendimu pripažinus jį (duomenys neskelbtini) tėvu, jis privalės rūpintis vaiku, jį išlaikyti, dėl ko vaiko interesai nenukentės.

Atsakovas T. M. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, neatvykimo priežastys nežinomos. Gautas atsiliepimas, kad su ieškiniu sutinka , pripažįsta, kad yra G. S., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvas ir sutinka, jog jo tėvystė būtų įregistruota gimimo liudijime.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo matyti, kad ieškovės ir atsakovo I. S. santuoka sudaryta 2016 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio miesto CMS, akto įrašo Nr. 356 . Iš pateikto gimimo liudijimo matyti, jog G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas I. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Ž. T. Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

Iš byloje esančių duomenų , ieškovės ir atsakovo I. S., liudytojų paaiškinimų, vaiko G. S. nuomonės matyti, kad mergaitė žino, jog jos biologinis tėvas yra ne I. S., o T. M.. G. bendrauja su T. M., vadina jį tėčiu, palaiko ryšį su kitais T. M. giminaičiais ( jo tėvu, motina) ir ateityje norėtų bendrauti dar intensyviau. Mergaitė buvo kelis kartus išvykusi į Vokietiją pas tėvą T. M., yra aplankiusi savo brolį š tėvo T. M. pusės. Taigi, mergaitės ir tėvo T. M. dvasinis ryšys nėra nutrūkęs, mergaitė siekia bendravimo ne tik su biologiniu tėvu, bet ir su kitais jo giminaičiais. Tuo tarpu I. S., kuris jos gimimo liudijime įrašytas tėvu, mergaitė savo tėvu nelaiko, supranta, kad tai yra patėvis.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 str. išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 d. kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 str.). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Tačiau pagrindu tėvystei nustatyti gali būti ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas T. M. pripažįsta savo tėvystę, to niekada neneigė, bendravo ir bendrauja su dukra G., manytina, kad vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, byloje objektyvią tiesą galima nustatyti ir kitais įrodymais, neskiriant DNR ekspertizės.

Teismo posėdžio metu išklausyti ieškovė ir atsakovas I. S., liudytojai Ž. V., M. T., A. P., Z. M. nurodė faktines aplinkybes apie tai, kad vaiko motina A. S. pastojimo metu artimai bendravo su T. M., kuriam jokių abejonių dėl savo tėvystės nekilo. Mergaitę pripažino ir kiti artimi T. M. giminės ( jo mama, močiutė ir kt.). Visos šalių nurodytos faktinės aplinkybės atitinka viena kitą, yra logiškos ir jokių abejonių nekelia. Ieškovė pateikė G. S. krikšto liudijimą, kuriame vaiko tėvu nurodytas T. M., eilę fotonuotraukų , kuriose užfiksuota ieškovė, T. M. ir vaikas G. S.. Tokiu būdu, šalių, liudytojų paaiškinimus patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai.

Teismas turi diskrecijos teisę tikėti ar ne šalių paaiškinimais, taigi įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus , rašytinius įrodymus, laikytina, kad ieškovė pilnai įrodė aplinkybę, kad T. M. yra biologinis G. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ( CPK 178-179 straipsniai , 185 straipsnis).

Įrodžius, kad T. M. yra biologinis G. S. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, laikytina, kad I. S. tėvystė yra nuginčyta. Tai, kad jis nėra vaiko tėvas, pripažino ieškovė, atsakovai, išklausyti liudytojai Ž. V., M. T., A. P., Z. M. Nors šiuo metu G. auga mamos ir I. S. šeimoje ir ją prižiūri ir auklėja ir pagrinde išlaiko mama bei jos mamos sutuoktinis ir (duomenys neskelbtini) tėvu gimimo liudijime įrašytas I. S., tačiau turint omeny, kad G. žino savo biologinį tėvą jau ilgą laiką, bendrauja su biologiniu tėvu T. M. ir jo artimais giminaičiais, vadina T. M. tėvu, nori bendrauti artimiau, tėvystės I. S. atžvilgiu nuginčijimas visiškai atitinka vaiko interesus, nes vaikas turi teisę žinoti ir bendrauti su savo biologiniu tėvu, jo kitais giminaičiais ir taip identifikuoti save kaip asmenybę.

Taigi ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Bylinėjimosi išlaidos ( žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) valstybės naudai , įvertinus jų susidarymo priežastis, priteistinos iš atsakovų subsidiariai , vertimo išlaidos priteistinos iš atsakovo T. M. ( CPK 88 straipsnis, 92-93 straipsniai, 96 straipsnis, 98 straipsnis )

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu teismas.

nusprendė:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti , kad I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Panaikinti G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime AB Nr.053025 išduotame 2015 m. lapkričio 17 d. Panevėžio miesto CMS, ir Panevėžio miesto CMS 2010 m. birželio 3 d. gimimo įraše Nr. 403 duomenis apie vaiko tėvą I. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) , yra G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuva Panevėžys, tėvas , o G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuva, Panevėžys, yra T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Priteisti iš I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 37,50 EUR žyminio mokesčio ir po 5,70 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir po 197,73 EUR už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630 ( kvitus apie pinigų sumokėjimą pristatyti teismo raštinei).

Priteisti iš T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 106,02 Eur vertimo išlaidų, valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.