- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-976-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00493-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Irma Čuchraj, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- J. T.
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-976-524/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. birželio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui J. T., institucijai, teikiančiai išvadą, Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas J. T. yra jos nepilnamečio sūnaus V. K. tėvas, o V. yra atsakovo sūnus, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui V. K. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas yra jos sūnaus biologinis tėvas. Šalys iki sūnaus gimimo apie 1,5 m. laiko gyveno kartu kaip šeima, turėjo lytinių santykių. Po vaiko gimimo šalys toliau gyveno kartu, atsakovas rūpinosi sūnumi ir padėjo jį išlaikyti. Paaiškino, kad prieš 3 metus su vaiku atsikraustė gyventi į Šilutę ir nuo to laiko atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda. Pažymėjo, kad šiuo metu yra nedarbinga dėl lūžusios kojos, gyvena iš 350 Lt socialinės pašalpos, už kurią turi atidirbti viešuosius darbus. Nurodė, kad kitų išlaikytinių bei nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Pažymėjo, kad sūnus V. yra laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, tačiau ieškovė ketina susigrąžinti vaiką.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė, kad iš jo prašoma priteisti 300 Lt išlaikymo suma būtų pervedama į sūnaus sąskaitą. Nurodė, kad atlikta DNR ekspertizė nustatė, kad jis yra biologinis ieškovės sūnaus V. tėvas, šią aplinkybę pripažįsta ir pats. Paaiškino, kad kartu su atsakove gyveno nuo 2004 m. rudens iki 2007 m. pavasario, su ja turėjo lytinių santykių. Teigė, kad po sūnaus gimimo buvo atvejų, kai ieškovė išvažiuodavo pusei metų, o atsakovas vienas augindavo vaiką, juo rūpinosi, išlaikė. Pažymėjo, kad ieškovė linkusi į alkoholizmą, savižudybę, ji dažnai atsakovui palikdavo vaiką, o pati nežinia kur dingdavo ilgam laikui, girtavo, vagiliavo, keisdavo gyvenamąsias vietas. Nurodė, kad atsakovė išgėrusi būna agresyvi, yra smurtavusi tiek prieš atsakovą, tiek prieš sūnų. Nurodė, kad dirba ir gauna apie 1500 Lt darbo užmokestį, kitų pajamų, nekilnojamojo turto, transporto priemonių bei kitų išlaikytinių neturi. Pažymėjo, kad sūnų aplanko, per šventes ar atostogas pasiima į savo namus, padeda ieškovei išlaikyti sūnų.
Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė paaiškino, kad iš ieškovės sūnus buvo paimtas, nes jam nebuvo užtikrintos reikalingos gyvenimo sąlygos ir teisėti interesai, o ne dėl to, kad vaikas neva neturėjo kur gyventi. Ieškovė neteikė atsakovui informacijos apie vaiko buvimo vietą, nes jis nėra nustatytas kaip vaiko tėvas. Nurodė, kad ieškovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, ieškovei 2014-09-04 paskirtas įspėjimas, nes ji buvo rasta neblaivi neblaivių asmenų kompanijoje. Pažymėjo, kad vaikui teikiamos psichologo konsultacijos. Nurodė, kad ieškovė lanko sūnų globos namuose. Teigė, kad šiuo metu vaiko išlaikymui priteisti pinigai būtų pervedami į vaiko sąskaitą ir ten kaupiami.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-12-30 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: nustatė, kad atsakovas yra V. K. tėvas, o V. K. yra atsakovo sūnus; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. po 300,00 Lt (86,88 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2014-03-13, iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju paskyrė (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovo 986,73 Lt (285,77 Eur) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad atsakovas savo tėvystę ieškovės sūnui pripažino, su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu iš esmės sutiko. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių sūnus šiuo metu gyvena vaikų globos institucijoje – (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose ir ši institucija yra paskirta laikinąja vaiko globėja, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas minėtą instituciją skirti vaikui priteistų lėšų tvarkytoja.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti, paskirti atsakovą vaiko globėju, priteisti iš ieškovės išlaikymą sūnui po 300,00 Lt kas mėnesį nuo 2014-12-30 bei 800,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-10-10 iki 2014-12-30. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog nustačius atsakovo tėvystę, vaikas negalėjo būti apgyvendintas vaikų globos namuose, neatsižvelgė į vaiko interesus, norą. Pažymi, kad vaikas laikinai atimtas iš ieškovės, kaip motinos, bet ne iš atsakovo. Teigia, kad nori pasiimti vaiką gyventi kartu. Nurodo, kad kurį laiką vaiką išlaikė pats, todėl vaiko išlaikymui išleido didesnę pinigų sumą, nei susidarė įsiskolinimas už priteistą laikotarpį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Mano, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nes išlaidos byloje susidarė ne dėl atsakovo kaltės.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šioje byloje ieškovė, reikšdama ieškinį, nurodė, kad jos sūnus gyvena su ieškove, prašė nustatyti tėvystę ir priteisti iš atsakovo išlaikymą, tačiau bylos nagrinėjimo metu 2014-10-15 Šilutės rajono savivaldybės administracijos įsakymu nepilnamečiam šalių vaikui buvo paskirta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, tačiau ši institucija nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nors šis sprendimas jai, kaip vaiko lėšų tvarkytojai, sukelia teises ir pareigas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 47, 329 str. 2 d. 2 p.
CK 3.169 str. 1 ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį, iš jo apeliacinio skundo nustatyta, kad jis siekia nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, nori rūpintis vaiku, kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo (b. l. 75), todėl teismas, būdamas aktyvus šios kategorijos bylose, privalėjo aiškintis atsakovo poziciją dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir šį klausimą spręsti. Šioje byloje nebuvo renkami įrodymai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tikslinant atsakovo atsiliepime nurodytą prašymą – ,,nustatyti kintamą vaiko gyvenamąją vietą“. Bylos nagrinėjimo metu vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, tačiau pirmosios instancijos teismui CPK normos vaikų bylose suteikia aktyvų vaidmenį ir pareigą užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri ratifikuota Seimo 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983, 2 str. 1 d., 8 str. 1 d., 9 str. 1 d. valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. Šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Todėl akivaizdu, kad šioje byloje išlaikymo priteisimo klausimas išspręstas formaliai, nesiaiškinant su institucija, kuri buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, galimybės palikti vaiką gyventi su tėvu, nes byloje 2014-09-24 ekspertizės aktas (b. l. 45) įrodo, kad atsakovas yra nepilnamečio sūnaus tėvas. Todėl esant šiam įrodymui ir atsakovo palankiai pozicijai dėl dalyvavimo vaiko auklėjime pirmosios instancijos teismas ir Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius privalėjo spręsti dėl atsakovo atsiliepime pateikto prašymo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, priimant dalinį teismo sprendimą dėl tėvystės nustatymo. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59, 60 straipsnių nuostatomis, už vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo kontrolę ir priežiūrą atsako vaiko teisių apsaugos kontrolierius pagal savo kompetenciją; vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos) (CK 3.178 str. 1 d.).
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas yra susijęs su išlaikymo teisingo dydžio ir momento nustatymu, todėl siekiant teisingai išnagrinėti bylą sprendimo dalis dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo naikintina ir perduotina nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo išaiškintina atsakovui pareiga teikti priešieškinį byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teikti įrodymus dėl išlaikymo vaikui pareigos vykdymo iki paskiriant vaikui laikinąją institucinę globą, o teismas turi spręsti tinkamo ieškovo klausimą šioje byloje, įtraukti į procesą (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde keliamų reikalavimų paskirti atsakovą vaiko nuolatiniu globėju ir priteisti išlaikymą iš D. K., nes šie reikalavimai nebuvo suformuluoti pirmosios instancijos teisme. Išaiškintina atsakovui, kad dėl išlaikymo iš vaiko motinos priteisimo jis galės kreiptis CPK nustatyta tvarka.
Dėl sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta atsakovo tėvystė, ginčo nėra, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d.4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimo dalis, kuriomis buvo priteistas iš J. T. išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir bylinėjimosi išlaidos valstybei, panaikinti ir šias sprendimo dalis perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.