Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. M., jo atstovui advokatui Mantui Šriupšai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atstovo advokato Manto Šiurpšos skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-03-10 nutarimo Nr. 30-ANR N-2698-2025 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistas dalyvaujant L. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, 2025-02-21 16.36 val. Minijos g. 107, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Nissan Murano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai specialioji teisė yra atimta, ir taip padarė pakartotinai vienerių metų laikotarpyje. Nurodyta, jog tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punktą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2025-03-10 nutarimu Nr. 30-ANR N-2698-2025 L. M. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirta 950 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 22 mėnesiams bei paskirtas daikto – transporto priemonės „Nissan Murano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu L. M. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2025-02-21 16.36 val. Minijos g. 107, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Nisssan Murano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai specialioji teisė yra atimta, ir taip padarė pakartotinai vienerių metų laikotarpyje.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones) arba 4 dalyje (transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo 800 iki 1 000 eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn patrauktas L. M. neneigia, jog 2025-02-21 16.36 val. vairavo transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti, ir tai padarė pakartotinai vienerių metų laikotarpyje, tačiau prašo neskirti administracinio poveikio priemonės automobilio konfiskavimo, prašymą argumentuodamas tuo, kad realiai automobiliu, kuris registruotas jo vardu, naudojasi ne jis, o jo sutuoktinė, todėl šios poveikio priemonės taikymas ženkliai apsunkintų jos bei visos šeimos galimybes nuvykti į darbo vietą, vaikų ugdymo įstaigas. Teismo posėdyje skundą palaikė.

Šioje administracinio nusižengimo byloje keliamas klausimas dėl L. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo konfiskuojant pažeidimo įrankį automobilį „Nissan Murano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. M. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, gailėjosi, tačiau teigia, jog transporto priemonės konfiskavimas sukels neigiamus padarinius kitiems jo šeimos nariams.

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje L. M. nubaustas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą. Vadovaujantis ANK 424 straipsnio 8 dalimi, už pastarojo nusižengimo padarymą nėra nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, turto konfiskavimo paskyrimas yra suformuluotas kaip diskrecija, nustatanti teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) galimybę pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu „gali“, tai reiškia, kad teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) yra suteikta diskrecija, t. y. laisvė savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar taikyti turto konfiskavimą, ar ne.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, priimdamas 2025-03-10 nutarimą Nr. 30-ANR N-2698-2025 administracinio nusižengimo byloje, nenustatė L. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į tai, jog L. M. nuolat vairuoja transporto priemonę, kai specialioji teisė yra atimta, dėl to jo atžvilgiu priimti 9 nutarimai, kurie yra įsiteisėję, administraciniai nusižengimai daromi sistemiškai, jam paskirtos administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės prevencinio ir auklėjamojo poveikio nedarė, dėl to priėmė sprendimą taikyti turto konfiskavimą.

Teismo nuomone, L. M. versija, kad jis padarė administracinį nusižengimą veikiant išimtinėms sąlygoms, nes dėl staiga prasidėjusio ligos paūmėjimo jo žmona nebegalėjo tęsti vairavimo ir sutartu laiku nuvykti pas gydytoją, yra vertintina kaip siekis išvengti griežtos administracinės atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Pažymėtina, kad peržiūrėjus administracinio nusižengimo medžiagoje esančius vaizdo įrašus, nenustatyta, kad policijos pareigūnams sustabdžius L. M. vairuojamą automobilį jis ar jo sutuoktinė policijos pareigūnams būtų nurodę tokias aplinkybes. Nei L. M., nei jo sutuoktinė nenurodė, kad J. M. yra ištikęs ūmus skausmo priepuolis, dėl kurio ji išgėrė psichiką veikiančius vaistus, todėl negali tęsti vairavimo, L. M. tik abstrakčiai nurodė, jog „vežu į ligoninę‘, „važiuojam į ligoninę“. Pažymėtina, kad teismo vertinimu, tai, kad, J. M. prasidėjus ūmiam skausmo priepuoliui, nebuvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, o buvo priimtas sprendimas transporto priemonę vairuoti L. M., kuriam ši teisė yra atimta, vertintinas kaip sąmoningas pasirinkimas bei siekis pateisinti vairavimą neturint tam teisės.

ANK 16 straipsnio „Būtinasis reikalingumas“ 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.??? ???

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-65-719/2022).

Kaip matyti, skunde teigiama, jog L. M. žmona J. M. pasijuto blogai, todėl L. M. ėmė vairuoti automobilį, žmona lankosi pas gydytojus dėl autoimuninės ligos, vartoja stipraus poveikio psichiką veikiančius vaistus. Pateikti medicininiai duomenys nėra betarpiškai susiję su nagrinėjimu administraciniu nusižengimu, ir nepatvirtinta, jog būtent 2025-02-21 apie 16 val. J. M. sveikatai ar gyvybei grėsė realus pavojus, dėl ko L. M. nutarė vairuoti transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Byloje esantys vaizdo įrašai taip pat nepatvirtina to fakto, kad J. M. sveikatai ar gyvybei grėsė realus pavojus. Iš vaizdo įrašų matyti, jog administracinio nusižengimo metu nei L. M., nei J. M. policijos pareigūnams neminėjo, jog J. M. jaučiasi blogai ar vyksta į gydymo įstaigą tikslu gauti skubią pagalbą, todėl pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai vertinami kritiškai, jie nėra pagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Pažymėtina, kad pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, todėl nagrinėjamu atveju šioje byloje aktualus naujausias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, pateiktas 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023. Minėtoje kasacinio teismo praktikoje dar kartą pažymėta, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020). Kartu akcentuojant, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Pažymėtina, kad L. M. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę, kai jam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta nuo 2022 m. gegužės 18 d. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad L. M. nuo 2018 metų baustas 136 kartus už įvairius administracinius nusižengimus. Be to, L. M. 9 kartus baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Nors teismo posėdžio metu tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas L. M., tiek jo atstovas nurodė, kad didžioji dalis administracinių nusižengimų buvo padaryta ne paties L. M., o jo sutuoktinės, kuri naudojasi jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, tačiau L. M. šiuos pažeidimus pripažino ir jų neginčijo, taigi, teismo vertinimu, aplinkybė, jog pažeidimai iš tiesų buvo padaryti ne L. M., o jo sutuoktinės, vertintina tik kaip pasirinkta gynybinė pozicija, be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių L. M. nurodomą aplinkybę, jog šiuos pažeidimus iš tiesų padarė ne jis, o jo sutuoktinė. Pažymėtina, kad L. M. paskirtos administracinės nuobaudos buvo sumokėtos, tokiu būdu jis prisiėmė atsakomybę už šių pažeidimų padarymą. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad L. M. tinkamų išvadų nedaro, ir toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų, daro naujus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nepaisydamas visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Akivaizdu, kad anksčiau ne kartą taikytos baudos ir specialiosios teisės atėmimai buvo nepakankami. Todėl nėra abejonės, kad L. M. gali ir vėl daryti analogiškus administracinius nusižengimus, neabejotinai suvokiant kuo rizikuoja vairuodamas neturėdamas tokios teisės, ir nekonfiskavus vairuotos transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams. Teismo nuomone, paskyrus L. M. transporto priemonės vertės konfiskavimą, tokios administracinio poveikio priemonės paskyrimas negali būti laikomas proporcinga teisine priemone, kadangi teismų praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant analogiškus klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad administracinio poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Taigi, teismo nuomone, L. M. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė–automobilio konfiskavimas, todėl keisti Institucijos 2025-03-10 nutarimą Nr. 30-ANR N-2698-2025 dėl transporto priemonės konfiskavimo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas ar administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-58-697/2017). Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaip matyti, Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nenustatė L. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Peržiūrėjus administracinio nusižengimo medžiagoje esantį vaizdo įrašą nustatyta, kad policijos pareigūnams sustabdžius L. M. vairuojamą automobilį, jis policijos pareigūnams nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemonę neturi. L. M. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu su administraciniu nusižengimu sutiko, teisme taip pat prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailėjosi, nurodė, kad pakartotinai vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Darytina išvada, kad šis prisipažinimas ir gailėjimasis nebuvo formalus, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad L. M. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 22 mėnesių – yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas sutrumpinti L. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

Teismas, įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą, aplinkybę, kad L. M. vairavo būdamas blaivus, prisipažino dėl šio nusižengimo ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta L. M. sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 20 mėnesių.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-03-10 nutarimas Nr. 30-ANR N-2698-2025 administracinio nusižengimo byloje keistinas, L. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 20 mėnesių. Teismo nuomone, paskirta 950 Eur bauda su transporto priemonės „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 20 mėnesių yra adekvati administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje L. M. nedarytų naujų nusižengimų, bei, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Kita nutarimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto L. M. atstovo advokato M. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-03-10 nutarimą Nr. 30-ANR N-2698-2025, sutrumpinant L. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 20 (dvidešimties ) mėnesių. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.