Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) – atstovo viršininko R. Č. apeliacinį skundą dėl 2015 m. gruodžio 14 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimo V. Z. (toliau – Pažeidėjas), administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., 289 Eur bauda, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2015-12-02 18³⁸ val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis 0,44 promilės), taip pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Institucijos atstovas neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių įvykio aplinkybių, pažeidimo įrodymų ir jo kvalifikavimo – jis nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti ATPK 30¹ str. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 126 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36-2013). Svarbu čia pažymėti, jog ypač paskutinėje teismų praktikoje yra akcentuojamas administracinės nuobaudos taikymo proporcingumo reikalavimas, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014 ir kt.).

Skunde Institucijos atstovas visų pirma akcentuoja, kad apylinkės teismas, taikydamas ATPK 30¹ str., neteisingai pripažino, kad jog nėra Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, skunde pabrėžiama, jog jis padarė vieną pavojingiausių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų bei grėsmę ne tik jo paties, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei gyvybei. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka, tačiau tai tikrai nereiškia, kad Pažeidėjui iš viso šiuo atveju negalėjo būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Iš tiesų, skirdamas Pažeidėjui nuobaudą, apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymą (ATPK 35 str. 1 d. 5 p.), t. y. nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad jis per metus laiko pakartotinai padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus matyti, kad Pažeidėjui 2015-09-25 Institucijos nutarimu buvo paskirta nuobauda už ATPK 124¹ str. 3 d. (9 – 11 b. l.). Be to, nors teismas ir atsižvelgė į praeityje Pažeidėjo padarytų teisės pažeidimų visumą, pabrėždamas, kad administracinė atsakomybė jam buvo taikoma už kitus įvairius KET pažeidimus, tačiau vis dėlto padarytų pažeidimų kiekis ir pobūdis – nuobaudos jam buvo skirtos išimtinai už KET reikalavimų pažeidimus, rodo Pažeidėjo nedrausmingumą ir nenorą daryti išvadas bei keisti savo elgesį, kadangi administracine tvarka jis baustas net 9 kartus. Tačiau, pats savaime sunkinančios aplinkybės buvimas nedraudžia, įvertinus kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, taikyti ATPK 30¹ str. ir švelninti kaltininko administracinę atsakomybę.

Nėra jokių abejonių, kad Pažeidėjas padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, už ką įstatymo leidėjas numato pakankamai griežtą sankciją. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl ATPK 30¹ str. taikymas neblaiviam vairavusiam asmeniui turėtų būti labai pamatuotas ir pagrįstas.

Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, jog Pažeidėjui nustatytas girtumas tik nežymiai viršijo draudžiamą ribą. Teismas atsižvelgė, kad jis nors ir buvo bedarbis, tačiau stengėsi pakeisti šią situaciją – Darbo biržos siuntimu mokėsi (duomenys neskelbtini) mokymo centre, įgijo vairuotojo pradinę profesinę kvalifikaciją vežti komercinius krovinius (12 – 13 b. l.), išlaikė teorijos egzaminą dėl transporto priemonių C, CE kategorijų gavimo, liko tik praktinis egzaminas (17 b. l.). Teismas įvertino ir tai, kad Pažeidėjo pragyvenimo šaltinis bei gyvenimo kokybė yra tiesiogiai susiję su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, o netekęs šios teisės jis negalėtų tapti tolimųjų reisų vairuotoju bei uždirbti pajamų. Nustatyta ir tai, kad Pažeidėjas pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėjosi. Pagaliau pažymėtina, kad Pažeidėjas anksčiau niekada nebuvo baudžiamas už vairavimą esant neblaiviam. Visi šie duomenys jį charakterizuoja iš esmės neblogai, nors jis ir linkęs pažeidinėti KET reikalavimus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Pažeidėjui šiuo atveju teismas bendrai imant turėjo pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. ir spręsti dėl papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo. Tačiau, visiškai netaikydamas šios papildomos nuobaudos jam, apylinkės teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir vieną iš šios nuobaudos skyrimo tikslų – leisti Pažeidėjui pačiam suvokti neigiamus tokios nuobaudos padarinius ir įvertinti tai ateityje.

Todėl, skundžiamas nutarimas keičiamas pripažįstant aukščiau aptartą Pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei, pritaikius ATPK 30¹ str., skiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pusei minimalaus ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje nustatyto laiko – 6 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas

NUTARĖ:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimą pakeisti.

V. Z. nutarimu nubaustam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 126 str. 1 d. 289 eurų bauda, taikant ATPK 30¹ str., atimti teisę vairuoti transporto priemones 6 (šešiems) mėnesiams.

Pripažinti V. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis pažeidimą padarė būdamas pakartotinai per metus padaręs tokios pat rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Kitos nutarimo dalies nekeisti.

Ši nutartis neskundžiama.