Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,

N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-08-07 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn. ,

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas : 1. 2013-08-07 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 159 str. 16 MGL (2080 litų) dydžio bauda; 2. 2013-12-17 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d., areštu 16 parų . Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su 2013-08-07 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 16 parų arešto ir 16 MGL (2080 litų) dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K., G. K. ir V. L. 2013 m. liepos 5 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, sulaužė dvi durų spynas bendros 30 litų vertės, bei įsibrovė į A. Š. priklausančio ūkinio pastato vidų iš kur pagrobė A. Š. priklausančius keturis automobilio lengvo lydinio metalo ratus su padangomis, bei tuo padarė nukentėjusiajam A. Š. bendrą 1200 litų vertės turtinę žalą.

N. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis buvo namuose, kai atvažiavo jo brolis su V. L.. V. L. pasiūlė pavogti ratus, jis sutiko. Visi trys nuvažiavo ir palikę automobilį, per kitą kiemą nuėjo į A. Š. kiemą, jis laukė, o brolis su V. L. išlaužė spyną ir iš ūkinio pastato išnešė ratus. Jam padavė nešti vieną ratą, ratus sudėję į automobilį grįžo namo. V. L. žinojo kam reikia tų ratų, juos visi pardavė, pinigus pasidalino, jis gavo 250 litų. Vogė, nes reikėjo pinigų. Brolis eiti vogti nesiūlė. V. L. žinojo, kad jis yra nepilnametis, jie bendraudavo. Jei nebūtų siūlęs V. L., jis nebūtų ėjęs vogti. Žalos neatlygino, neturi pinigų.

G. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis buvo pas A. Š. norėdamas nusipirkti užvedimo spynelę automobiliui. Šis buvo nusivedęs jį į ūkinį pastatą, ten jis pamatė automobilio ratus. Jis apie juos papasakojo V. L.. V. L. po kiek laiko jam paskambino ir pasakė, kad žino, kas tokius ratus pirktų. Jis nuvažiavęs pasiėmė V. L. ir parsivežė namo, V. L. susitarė su broliu. Sutemus, visi trys nuvažiavo arčiau A. Š. namų, per kitą kiemą nuėjo prie ūkinio. N. K. palaukė, o jie su V. L. nuplėšė nuo durų spynas su ten surastu geležimi, tiksliai ką kuris veikė jis neatsimena, bet jis pats į vidų buvo įėjęs, visi trys nunešė į automobilį padangas. V. L. surado pirkėją T. Š., šis ratus nupirko už 750 litų, visi pasidalino po 250 litų. Vagystę įvykdyti pasiūlė V. L., jis jam tik buvo sakęs apie ratus, brolį vogti pakvietė V. L., jis tikrai su broliu nesitarė. Žalos neatlygino, ieškinį pripažįsta.

V. L. kaltu dėl vagystės prisipažino visiškai, kaltės dėl nepilnamečio įtraukimo į nusikalstamą veiką neprisipažino. N. K. žinojo, kad yra ratai, nes buvo pas A. Š. garaže, apie juos papasakojo savo broliui. G. K. paskambino jam, jis buvo sakęs G. K., kad vienam žmogui reikia ratų. Jie susitiko su G. K., nuvažiavo pas N. K.. N. K. įsėdo į mašiną, visi nuvažiavo prie bažnyčios, pasistatė mašiną, per kitą kiemą nuėjo prie sandėliuko, su G. K. išlaužė spyną, G. K. įėjo į vidų, išmetė iš sandėliuko ratus, jie nunešė juos į automobilį. G. K. nuvažiavo namo, jie su N. K. nuėjo pėsti. Pavogti sugalvojo visi bendrai, jis tik pasakė, kad žino žmogų kuriam reikia ratų. Atvažiavo G. K. pas jį, sako važiuojam iki N. K., eisim ratų paimti. Jis nebuvo matęs nė karto tų ratų, net neįsivaizdavo kur jie yra. Jis sutinka atlyginti žalą. N. K. nekusė eiti vogti, žinojo, kad N. K. eina į mokyklą, kiek tiksliai jam metų nežinojo. Pinigus iš pirkėjo paėmė G. K. ir jam padavė 200 Lt.

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad jis pažinojo visus tris teisiamuosius, vasarą su jais bendravo. N. K. buvo pas jį prieš pat jam išskrendant į Prancūziją, matė kur padėti tie ratai ir netrukus jam mama paskambino ir pasakė, kad išplėštas ūkinis pastatas ir pavogti ratai. Ratus buvo matęs ir G. K., V. L. nėra pas jį buvęs. Jis suprato, kas juos galėjo pavogti. Jam buvo padaryta 1200 litų žala. Ratai sugrąžinti, turtinės žalos neprašo atlyginti, prašo priteisti 1000 litų neturtinei žalai atlyginti – jam dėl šios vagystės buvo sugadintos atostogos.

Liudytojas A. Š. parodė, kad N. ir G. K. lankydavosi pas jo sūnų A.. Paskutiniu metu lankydavosi daugiau N. K., jis matė sandėliuke sudėtas padangas, žinojo, kad sūnus išskrenda į Prancūziją. Sūnus išvažiavo anksti, N. K. atėjo tą dieną pas juos, jam matant, jis padėjo raktus nuo to sandėliuko kur yra padangos, o paklausus ką ten veikė, pasakė, kad rakto reikėjo pas jį tuo metu dirbusiam meistrui. Tik vėliau suprato, kad jam reikėjo pažiūrėti ar padangos toj pačioj vietoj. Kitą dieną jis rado sulaužytas spynas ir pamatė, kad padangos pavogtos. Pranešė sūnui, iškvietė policiją, suprato kas jas pavogė. V. L. jų namuose nėra buvęs.

Liudytojas T. Š. parodė, kad teisiamųjų jis nepažįsta. Jam draugas pasakė, kad parduodamos padangos su visais ratais, pasakė kainą. Jis apžiūrėjęs, ratus nusipirko už 750 litų. Pinigus padavė lyg ir G. K., kad ratai vogti nežinojo, ratus atidavė policijai, pinigų teisiamieji jam negrąžino. Pardavimo metu buvo visi trys teisiamieji.

Iš 2013-07-08 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, iš kur buvo pagrobti ratai, durų staktoje spynos nėra (b. l. 5-7). Iš 2013-09-13 apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėta T. Š. pateikti visi keturi ratai, kurie buvo pagrobti iš A. Š. (b. l. 17-20), kurie pagal pakvitavimą saugojimui perduoti A. Š. (b. l. 12).

N. K., G. K. ir V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., jų nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal šį straipsnį, nes jie, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovę į ūkinį pastatą, pagrobė svetimą turtą ir padarė turtinę žalą 1200 Lt vertės.

V. L. buvo kaltinamas ir nusikaltimo, numatyto BK 159 str. padarymu, tai yra, kad jis, žinodamas, kad N. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, pažadėjęs už pavogtus ir parduotus daiktus duoti pinigų, įtraukė šį vaiką į nusikalstamą veiką, t.y. 2013 m. liepos 5 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, įtikino jį dalyvauti vagystėje, kurios metu sulaužė dvi durų spynas bendros 30 litų vertės, bei įsibrovė į A. Š. priklausančio ūkinio pastato vidų iš kur pagrobė A. Š. priklausančius 4 automobilio lengvo lydinio metalo ratus su padangomis, bei tuo padarė nukentėjusiajam A. Š. bendrą 1200 lt. vertės turtinę žalą. V. L. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo neprisipažįsta, jis aiškina, kad nors jie bendraudavo, žinojo, kad N. K. mokosi, bet jo amžiaus nežinojo, jo daryti nusikaltimo neįkalbinėjo, jis pats nežinojo kur yra padangos, kelią rodė N. K., jį kartu su G. K. atvykę į šio namus pasiėmė prieš darant vagystę. N. K. nurodė, kad jei nebūtų V. L. kvietęs, jis nebūtų padaręs šio nusikaltimo, G. K. aiškino, kad su N. K. eiti vogti susitarė V. L.. Nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie neginčijamai įrodytų V. L. kaltę šios nusikalstamos veikos padarymu. Nėra nustatyta ir įrodyta, kad jis turėjo tyčią įtraukti nepilnametį į nusikalstamos veikos padarymą, nes nėra jokių įrodymų, kad V. L. žinojo, kad N. K. yra nepilnametis. Nors N. K. nurodo, kad V. L. turėjo žinoti šią aplinkybę, bet nepaaiškina iš kur ši aplinkybė jam turėjo būti žinoma. Be to, kaltinant šio nusikaltimo padarymu, nėra nurodyta tikslių šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių – nenurodyta nei kur, nei kada, nei kokiais konkrečiais veiksmais buvo realizuota šio nusikaltimo sudėtis – nurodyta bendra ir nekonkreti formuluotė – „įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką pažadėjęs duoti pinigų už pavogtus ir parduotus daiktus“, bei „įtikino jį dalyvauti vagystėje“. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjęs A. Š., liudininkas A. Š. parodė, kad V. L. pas juos nėra buvęs ir padangų negalėjo matyti, priešingai, padangas matė N. K. ir, būtent, po jo paskutinio apsilankymo ir buvo padaryta vagystė, padangas galėjo būti matęs ir G. K.. Prieš vagystę į savo namus V. L. parsivežė G. K. ir iš ten jau visi trys važiavo vogti padangų, iš kur vogti žinojo broliai K., o ne V. L.. Kad eiti vogti N. K. įkalbėjo V. L. nepatvirtina ir G. K. parodymai, nes jis tik aiškina, kad su broliu susitarė V. L., tačiau toliau aiškina, kad jis negirdėjo, kaip jis tai padarė. Nėra įrodyta, kad V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 159 straipsnyje, pagal šį straipsnį jis išteisintinas ( BPK 303 str. 5 d. 2 p.)

N. K., G. K. ir V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

N. K. teisiamas antrą kartą, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, į VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas, į policiją dominančių vaikų apskaitą neįrašytas, administracine tvarka nebaustas, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Raseinių miesto seniūnijos ir VšĮ Raseinių verslo ir technologijos mokyklos buvo charakterizuojamas patenkinamai, nedirba, nesimoko. Jis nusikalto būdamas nepilnametis, gailisi nusikaltęs. Nusikaltimą padarė iki padarant nusikaltimą, už kurį jam skirta teismo baudžiamuoju įsakymu laisvės apribojimo bausmė. Jam skirta laisvės apribojimo bausmė, kuri bendrintina su baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme.

G. K. teisiamas pirmą kartą, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, į VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas, administracine tvarka baustas, dirba. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Raseinių miesto seniūnijos gautos charakteristikos matyti, kad nusiskundimų dėl jo elgesio nėra. Iš UAB (duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, kad G. K. buvo charakterizuojamas kaip darbe iniciatyvos nerodantis, turintis vidutinišką požiūrį į darbą, uždaras, mažai bendraujantis, nekonfliktiškas. Jam skirtina bauda.

V. L. teisiamas trečią kartą, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, į VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Nusikaltimą jis padarė iki priimant baudžiamuosius įsakymus už vėliau padarytas veikas. Bylos nagrinėjimo metu baudžiamasis įsakymas, priimtas 2013-12-17 nėra įsiteisėjęs, todėl bausmės šiuo nuosprendžiu nebendrintinos, jam skirtina bausmė – bauda.

Taikytinas visų teisiamųjų atžvilgiu pinigų, kuriuos jie gavo kaip nusikalstamos veikos rezultatą konfiskavimas. ( BK 72 str. 1d. 2 d.)

Byloje yra pareikštas A. Š. 1000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Visi teisiamieji civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos pripažino. Akivaizdu, kad dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusysis patyrė nepatogumus, jam buvo sugadintos atostogos, teisiamųjų kaltais veiksmais padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta, prašoma suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301str., 303 str., 304 str., 305 str., 307str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, uždraudžiant bendrauti su V. L.. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-08-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, bausmes dalinai sudedant ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą dviems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, uždraudžiant bendrauti su V. L.. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaityti laisvės apribojimo bausmę, atliktą pagal 2013-08-7 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. konfiskuoti iš N. K. 250 litų.

G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubausti jį 10 MGL ( 1300 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. konfiskuoti iš G. K. 250 litų.

V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubausti jį 10 MGL ( 1300 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. konfiskuoti iš V. L. 250 litų.

V. L. pagal BK 159 str. išteisinti ( BPK 303 str. 5 d. 2 p.), neįrodžius jo dalyvavimo darant šią veiką.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-07-15 iki 2013-07-16.

Iki bausmės vykdymo pradžios N. K. palikti galioti kardomąsias priemones, nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, jas panaikinti.

Iki bausmės vykdymo pradžios G. K. ir V. L. palikti galioti kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti, pradėjus bausmių vykdymą, jas panaikinti.

Patenkinti A. Š. civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš N. K., G. K. ir V. L. po 333,33 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. Š.. N. K. neturint lėšų - iš įstatyminio atstovo L. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.