- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- 1A-456-332-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00536-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- V. L., N. K., G. K.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžio, kuriuo:
V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubaustas 10 MGL (1300 Lt) bauda.
V. L. pagal BK 159 str. išteisintas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.), neįrodžius jo dalyvavimo darant šią veiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 1 d., 2 d. iš V. L. konfiskuoti 250 litų.
Tuo pačiu Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžiu nuteisti N. K., G. K., jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. nuteistas už tai, kad jis, N. K. ir G. K., 2013 m. liepos 5 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, sulaužė dvi durų spynas bendros 30 litų vertės, bei įsibrovė į A. Š. priklausančio ūkinio pastato vidų iš kur pagrobė A. Š. priklausančius keturis automobilio lengvo lydinio metalo ratus su padangomis, bei tuo padarė nukentėjusiajam A. Š. bendrą 1200 litų vertės turtinę žalą.
V. L. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 159 str. padarymu, tai yra, kad jis, žinodamas, kad N. K., gim. 1996-03-31, yra nepilnametis, pažadėjęs už pavogtus ir parduotus daiktus duoti pinigų, įtraukė šį vaiką į nusikalstamą veiką, t. y. 2013 m. liepos 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, įtikino jį dalyvauti vagystėje, kurios metu sulaužė dvi durų spynas bendros 30 litų vertės, bei įsibrovė į A. Š. priklausančio ūkinio pastato vidų iš kur pagrobė A. Š. priklausančius 4 automobilio lengvo lydinio metalo ratus su padangomis, bei tuo padarė nukentėjusiajam A. Š. bendrą 1200 Lt vertės turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendį dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirtos bausmės V. L. pakeisti:
pripažinti V. L. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir kirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę;
pripažinti V. L. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę skirti 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 5 p., 7 p., 9 p., 4 d., bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nebendrauti su G. K. ir N. K..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-07-15 16.30 val. iki 2013-07-16 19.30 val.
Likusią nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas spręsdamas V. L. kaltės klausimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 159 str., neįsigilino į byloje esančių įrodymų visumą, neatsižvelgė ir nevertino kritiškai V. L. parodymus, kuris apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą iš viso nepripažino dalyvavęs darant nusikalstamą veiką ir nurodė, kad vagystėje nedalyvavo, o nusikaltimą padarė G. K., kuris jam pasipasakojo. Tik vėliau V. L. pripažino ir nurodė, kad bendrininkų grupėje įvykdė vagystę, tačiau teigė nežinojęs, kad N. K. yra nepilnametis ir kiek jam yra metų, nors 2013-08-07 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jau yra teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir pagal 159 str., būtent dėl vaiko, t. y. N. K. įtraukimą į nusikaltimą, kur V. L. pripažino, kad žinojo, kad N. K. yra nepilnametis ir jį įtraukė į nusikaltimą.
Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojas T. Š. parodė, kad parduodant padangas dalyvavo visi trys kaltinamieji, bet aktyvus buvo G. K. ir V. L., o N. K. tiesiog buvo šalia. Tokie liudytojo parodymai , pasak prokuroro, patvirtina N. K. vaidmens antraeiliškumą ir paneigia V. L. parodymus, kad nusikaltimą suorganizavo N. K.. Nurodo ir tai, kad liudytojas T. Š. apibūdindamas pardavime dalyvavusį N. K. nurodė, kad buvo vaikinas labai jauno amžiaus, pagal išvaizdą susidarė įspūdis, jog šis yra nepilnametis. Pasak prokuroro, tokie liudytojo parodymai paneigia argumentus, kad visi kaltinamieji yra maždaug bendraamžiai, vienodo ūgio, vienodos kompleksijos. Teigia, kad žiūrint į visus tris kaltinamuosius, akivaizdžiai dėl mažesnio ūgio, smulkesnio kūno sudėjimo N. K. atrodo dar jaunesnio amžiaus nei yra ir išsiskiria iš kitų kaltinamųjų.
Teigia, kad kaltinamųjų N. K. ir G. K. parodymai yra nuoseklūs, pastovūs, nėra jokių aplinkybių leidžiančių jų parodymais abejoti. Jų parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl neaiški priežastis, kodėl teismas jų parodymais nesivadovavo, o rėmėsi tik nenuosekliais V. L. parodymais, kuris pirminės apklausos metu neigė dalyvavęs darant nusikalstamą veiką ir tik vėliau kaltę pripažino iš dalies. Pažymi, kad aplinkybė, jog teisminio nagrinėjimo metu V. L., jau būdamas teistas už vaiko, t. y. to paties N. K. įtraukimą į nusikaltimą, vėl nežinojo, kad šis yra nepilnametis, yra akivaizdi netiesa, kuri teismo turėjo būti vertinama kritiškai. Nurodo, kad teismas neturėjo realaus pagrindo išteisinti V. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 159 str.
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad V. L. per metus yra teisiamas 3 kartą, nors nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo teistas, tačiau buvo kaltinamas padaręs apysunkę ir nesunkią nusikalstamas veikas, jau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, anksčiau paskirtos baudos nėra sumokėjęs, todėl jam paskirta bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda yra akivaizdžiai per švelni. Mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. L. paskyrus griežtesnę bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. L. ir jo gynėjas, nuteistųjų N. K., G. K. gynėjai prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo V. L. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 159 str. padarymo ir nesutinka su V. L. paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Kitos nuosprendžio dalies prokuroras neginčija. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).
Apeliaciniame skunde prašoma V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 159 str. dėl N. K. įtraukimo į nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas V. L. dėl šio kaltinimo išteisino tuo pagrindu, jog neįrodyta, kad V. L. įkalbėjo nepilnametį N. K. eiti vogti. Teisėjų kolegija netenkina prokuroro apeliaciniame skunde keliamo reikalavimo nuteisti V. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. ir palieka išteisinamąjį nuosprendį.
Objektyviai vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką pasireiškia bet kokiais aktyviais veiksmais, kuriais siekiama, kad vaikas sutiktų dalyvauti darant nusikaltimą, t. y. įtikinėjimais, prašymais, papirkinėjimais, grasinimais, apgaule ir kt. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog V. L. kažkokiu tai būdu privertė ar kitaip palenkė N. K. eiti vogti.
Nors nuteistieji N. K. ir G. K. duodami parodymus teigė, kad V. L. pasiūlė N. K. įvykdyti vagystę, tačiau byloje nėra nustatyta nei kur, nei kada, nei kokiais konkrečiais veiksmais V. L. siūlė N. K. įvykdyti vagystę. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis A. Š. parodė, kad dieną prieš jam išskrendant į (duomenys neskelbtini) pirmas pamatė tuos ratus N. K.. Tai, kad pas jį yra ratai, matė G. ir N. K., V. L. ratų nematė, jis nebuvo ten niekada. Liudytojas A. Š. parodė, kad N. ir G. K. lankydavosi pas jo sūnų A.. Paskutiniu metu lankydavosi daugiau N. K., jis matė sandėliuke sudėtas padangas, žinojo, kad sūnus išskrenda į (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad V. L. jų namuose nėra buvęs. Liudytojas T. Š. parodė, kad jis ratus pirko už 750 Lt, pardavimo metu dalyvavo visi trys kaltinamieji, pinigus padavė G. K.. Pats V. L. nurodė, kad jis pats nežinojo kur yra padangos, kelią rodė N. K., jį kartu su G. K. atvykę į šio namus pasiėmė prieš darant vagystę. Tokius nuteistojo parodymus iš dalies patvirtina ir N. K., G. K.. Iš aptartų įrodymų seka, kad V. L. pas Š. namuose nebuvo, ratų nematė, o ratus matė N. K. ir po jo paskutinio apsilankymo buvo įvykdyta vagystė. Taip pat iš nukentėjusiojo, liudytojo A. Š. parodymų matyti, kad ratus matė ir G. K.. Duomenų, kad V. L. būtų pirmas pradėjęs šią veiką ir siūlęs N. K. daryti nusikalstamą veiką, byloje surinkta nėra, todėl darytina išvada, kad V. L., N. K. ir G. K. įsibraudami į ūkinį pastatą ir pagrobdami A. Š. priklausančius keturis automobilio lengvo lydinio metalo ratus su padangomis veikė kaip lygiaverčiai partneriai, veikė bendru sutarimu. Iš esmės prokuroro prašymas pripažinti V. L. kaltu pagal BK 159 str. grindžiamas tik tuo, kad V. L. žinojo, jog N. K. yra nepilnametis ir nusikalstamos veikos darymo iniciatyva turėtų priklausyti jam. Tai reiškia, kad kaltinimas grindžiamas tik prielaida. Pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kitų neginčytinų kaltės įrodymų nėra. Todėl remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. L. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 159 str., todėl jo išteisinimas dėl šio kaltinimo paliekamas nepakeistas.
Taip pat prokuroras nesutinka su V. L. paskirta bausmės rūšimi už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. L. paskyrus griežtesnę bausmę.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam V. L. bausmę už apysunkį nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.
Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį, į V. L. asmenybę, jog jis teisiamas trečią kartą, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, t. y. dar prieš priimant jo atžvilgiu baudžiamuosius įsakymus už vėliau padarytas veikas, įvertinęs V. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jog V. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. L., asmeniui, kuris iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo teistas, už padarytą nusikaltimą švelniausią Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam V. L. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, todėl V. L. skirti griežtesnę bausmę, kaip to prašo prokuroras, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.