Panevėžio apylinkės teismo nutartis

susipažinusi su J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo pareiškimu dėl R. K. galimai padarytų veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teisme 2016-01-19 gautas J. G. pareiškimas, kuriuo prašoma R. K. patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 139 str. 1 d. ir priteisti 10000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, pagal Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d. ir priteisti 5000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, pagal Lietuvos Respublikos BK 148 str. ir priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. ir priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. ir priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. ir priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pagal Lietuvos Respublikos BK 168 str. ir priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Prašo išreikalauti duomenis apie R. K. teistumą ir paskirtas administracines nuobaudas, iš Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK išreikalauti baudžiamąsias bylas Nr. 76-1-000694-14, Nr. 82-1-00906-14 ir prijungti prie bylos, iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK išreikalauti baudžiamąsias bylas Nr. 76-1-00064-14, Nr. 76-1- 00071-14, Nr. 76-1- 00462-14 ir prijungti prie bylos, priteisti iš R. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs J. G. pareiškimą, pateiktą papildomą medžiagą, daro išvadą, kad J. G. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka neatitinka įstatyme numatytų pareiškimo reikalavimų, be to, nagrinėjamu atveju yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Privataus kaltinimo bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas, byla teisme nagrinėjama be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltinimo skunde turi būti suformuluotas konkretus kaltinimas, kokie asmenys, kokiu laiku, kokioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis padarė tariamą nusikalstamą veiką. Privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba, pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius neginčytinus duomenis. Baudžiamajame procese galioja vienas iš svarbiausių principų – rungimosi (Lietuvos Respublikos BPK 7 str.) ir teisės į gynybą (Lietuvos Respublikos BPK 10 str.) principai. Tai reiškia, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis kaltinamas, t.y. žinoti nusikalstamos veikos laiką, vietą, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, kad jis turėtų galimybę gintis nuo kaltinimų. Privataus kaltinimo skundui keliami reikalavimai, nurodyti Lietuvos Respublikos BPK 412 str. Teismas, privataus kaltinimo tvarka gavęs skundą, turi patikrinti, ar jame išlaikyti imperatyvūs minėtame straipsnyje numatyti privataus kaltinimo skundui/pareiškimui keliami reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju pateiktas J. G. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. numatytų skundui keliamų reikalavimų. Pareiškėja įtaria R. K. nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo, tačiau iš skundo turinio nėra aišku kada, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis R. K. galimai nesunkiai sutrikdė J. G. sveikatą dėl neatsargumo, nes tokios aplinkybės jos pareiškime nenurodytos, neatskleista R. K. galimai padarytų nusikalstamų veiksmų visuma. Be to, Pareiškėja nurodo, kad R. K. nuo 2014-05-27 iki 2014-08-25 suvaržė mažamečio E. K., gim. (duomenys neskelbtini), veiksmų laisvę, neleido pasimatyti ir bendrauti mobiliuoju telefonu su mama J. G.. Taip pat Pareiškėja nurodo, kad R. K. sumušė mažametį E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau Pareiškėja taip pat nenurodo, kokiais veiksmais, kokiu būdu, kada, kokiomis aplinkybėmis R. K. galimai sutrikdė E. K. sveikatą. Pažymėtina, kad Pareiškėja skunde privalo savarankiškai suformuluoti kaltinimą ir nurodyti kaltinimo aplinkybes (veikos laiką, vietą, duomenis, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes ir kt.), nurodytas Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. Nustatyta, kad J. G. skundas neatitinka nurodytų reikalavimų, nes skunde nėra nurodyto aiškaus, tikslaus ir konkretaus nusikalstamų veikų apibūdinimo. Teismas neturi teisės iš viso skundo teiginių pats nustatyti, suformuluoti atitinkamą konkretų kaltinimą, nes būtų pažeistas proceso nešališkumo principas.

Pareiškėja prašo išreikalauti duomenis apie R. K. teistumą ir paskirtas administracines nuobaudas, iš Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK išreikalauti baudžiamąsias bylas Nr. 76-1-000694-14, Nr. 82-1-00906-14, iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK išreikalauti baudžiamąsias bylas Nr. 76-1-00064-14, Nr. 76-1- 00071-14, Nr. 76-1- 00462-14 ir prijungti prie bylos. Pažymėtina, kad teismas nerenka įrodymų privataus kaltinimo byloje, juos privalo surinkti ir pateikti pats pareiškėjas. Jeigu jis negali kurių nors duomenų gauti, jis turi teisę kreiptis į advokatą, kuris vadovaudamasis Advokatūros įstatymu, turi teisę pareikalauti pateikti reikalingus įrodymus, o įstaigos, organizacijos, institucijos privalo šiuos duomenis advokatui pateikti. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad Pareiškėja, pareiškime formuluodama prašymą, nenurodo tikslios nuorodos į straipsnio dalį ar punktą, numatantį atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, pagal kurią prašo teismo patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. K., kas taip pat neatitinka pareiškimui keliamų reikalavimų.

Teismas pažymi, baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Nukentėjusiojo skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas bei nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatuota, kad privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas. Lietuvos Respublikos BK 412¹ str. nurodyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t.y. objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.

Pareiškėja nurodo, kad R. K. 2014-02-05 nuo 13 val. iki 14 val., pasinaudojęs mažamečio vaiko asmeniniu raktu, neteisėtai pateko į jos privačius namus, adresu (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai pasisavino name buvusius jos juvelyrinius dirbinius, grynuosius pinigus, tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. Teismas pažymi, kad tikslo pagrobti svetimą turtą buvimas yra svarbus atribojant svetimo turto pagrobimą iš patalpos nuo išoriškai panašios Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. įtvirtintos formalios asmens būsto neliečiamumo pažeidimo sudėties. Kaltininkas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, neturi tikslo pagrobti svetimą turtą, nes šios veikos esmė yra neteisėtas patekimas į patalpą, tuo tarpu vagystės iš patalpos – neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto pagrobimas, kur įsibrovimas yra būdas, kuriuo padaroma veika. Be to, Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 165 str. 1 d. esančios nusikalstamų veikų dispozicijos skiriasi ir įsibrovimo būdu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-24 nutartis Nr. 2K-87/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 p. nurodyta, kad, nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t.y., kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Taigi veikos kvalifikavimui pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnį būtina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, be to, subjektyvieji veikos požymiai turi atitikti objektyviuosius. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde nurodo baudžiamosios bylos Nr. 76-1-00071-14 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Teismas sprendžia, kad dėl aukščiau paminėtų R. K. galimai padarytų veiksmų šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad įsibrovimas į gyvenamąją patalpą yra vienas iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, teismas daro išvadą, kad iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog nepadaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos 165 str. 1 d.

Be to, Pareiškėja įtaria, kad R. K. padarė nusikalstamą vieką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., nes jis nepadoria, ciniška forma, šiurkščiai pažeisdamas visuomenėje priimtas etines normas ir elgesio taisykles, viešai ją pažemino ir paniekino jos pačios ir kitų žmonių akyse. Pažymėtina, kad nuo 2015-07-10 Lietuvos Respublikos BK 155 str. numatyta nusikalstama veika dekriminalizuota (2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1888 (TAR, 2015, Nr. 2015-11179). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d., numatantis, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, ir konstatuoja, kad galimai R. K. padaryta veika prarado pavojingumą ir nėra nusikalstama baudžiamąja teisine prasme.

Skunde Pareiškėja taip pat nurodo, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., nes, turėdamas tikslą viešai raštu užgauliai ją pažeminti ir apšmeižti, paskambino Panevėžio rajono savivaldybės VTAT N. S., tuo metu ėjusiai vedėjos pareigas, ir pranešė, kad ji smurtauja prieš mažametį sūnų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), po ko pradėtas J. G. baudžiamasis persekiojimas baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-00064-14. Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. K. 2014-02-05 nuo 12 val. iki 13 val. Panevėžio rajono Dembavos progimnazijos pradinių klasių klasės patalpose, dalyvaujant direktorei R. R., socialiniai pedagogei D. O., mokytojai R. R. ir kitiems nenustatytiems asmenims, sakydamas, kad „J. G. muša sūnų, neprižiūri, vaikas bijo su motina gyventi, alkanas, namie šalta, dabar vaikas primuštas, nes motina psichė, todėl iškelta baudžiamoji byla ir vaikas atimamas iš motinos ir jis pasiima E. K.“, taip užgauliai viešai žodžiu pažemino J. G.. Be to, R. K. tą pačią dieną, nuo 14 val. iki 15 val., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Panevėžio rajono savivaldybės VTAT, tarnybiniame kabinete, kitų asmenų akivaizdoje, t.y. specialisčių I. M., A. M., J. M. akivaizdoje, viešai žodžiu skleidė tiesą neatitinkančią informaciją, pateikdamas tas pačias aplinkybes. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-354/2000, 3K-3-56/2004) sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Toks veiksmas nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu Lietuvos Respublikos BK 154 str. taikymo prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdžiai matyti, kad taip pat nepadaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal pareiškime nurodytus duomenis yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, pareiškėjos J. G. pareiškimas neatitinka įstatyme numatytų tokiam pareiškimui keliamų reikalavimų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d., 3 d., 412¹ str. 1 d., 3 d., teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 str., 412¹ str., 440 str., teismas

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. G. privataus kaltinimo pareiškimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.