Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir I. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl civilinės būklės akto registravimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2024 m. kovo 27 d. atsakymą „Dėl vaiko gimimo registravimo“ Nr. A133-848/24(3.3.2.26E-CMS); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti pareiškėjų I. B. ir J. B. gimusio vaiko vardą „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pagrindu išduoti gimimą liudijantį dokumentą; 3) priteisti iš suinteresuoto asmens pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai nurodo, kad 2024 m. kovo 5 d. pareiškėjai pateikė suinteresuotam asmeniui prašymą dėl gimusio vaiko – sūnaus, vardas „(duomenys neskelbtini)“, pavardė „(duomenys neskelbtini)“ registravimo, o pareiškėjo atstovė 2024 m. kovo 21 d. pakartotinai pateikė suinteresuotam asmeniui to paties turinio prašymą. Pareiškėjai aiškina, kad suinteresuotas asmuo 2024 m. kovo 27 d. pateikė atisakymą tenkinti jų prašymą, ir nurodė, kad vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, nepriklausomai nuo to, kad vienas iš vaiko tėvų yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta, kad pasirinktas vardas priklauso šios tautos tautiniam vardynui. Taip pat pareiškėjai nurodo, kad skundžiamame atsakyme suinteresuotas asmuo akcentavo, kad varde nerašomos lotyniškos abėcėlės raidės, kurių nėra tautinės kalbos abėcėlėje, ir atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) kalbos abėcėlėje nėra raidės „x“, žyminčios garsus „ks“.

3. Pareiškėjai nesutinka su suinteresuoto asmens pozicija ir mano, kad atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą yra nepagrįstas ir pažeidžia pareiškėjų teisę į privatų gyvenimą. Pasak pareiškėjų, savo gimusiam vaikui jie išrinko vardą „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra lotyniško vardo „(duomenys neskelbtini)“ variantas. Anot pareiškėjų, visame pasaulyje šis vardas rašomas pareiškėjų nurodytu būdu, o ne „(duomenys neskelbtini)“, kaip pareiškėjams pasiūlė registruoti šį vardą suinteresuotas asmuo. Taip pat pareiškėjai teigia, kad šį vardą savo sūnui jie išrinko pareiškėjo J. B. tėvo A. B. garbei, ir nurodo, kad pareiškėjo tėvo vardas Rusijos Federacijos išduotame asmens dokumente rašomas su raide „x“, analogiškai jo vardas rašomas ir Lietuvos Respublikos išduotame leidime nuolat gyventi Lietuvoje.

4. Pareiškėjai aiškina, kad vardas „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 1990 iki 2020 metų Lietuvoje buvo registruotas ne kartą ir šis vardas nėra naujas ar negirdėtas. Taip pat pareiškėjai akcentuoja, kad šiuo metu teisės aktai suteikia asmenims galimybę rašyti asmenvardžius lotyniškos abėcėlės raidėmis „q“, „w“ ir „x“. Pareiškėjai nurodo sutinkantys, kad (duomenys neskelbtini) kalbos abėcėlėje pagal fonetinį tarimą nėra raidės „x“, žyminčio garsus „ks“, tačiau, pasak pareiškėjų, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, juolab, kad pareiškėjai prašo įregistruoti sūnaus vardą vadovaujantis ne (duomenys neskelbtini) kalbos abėcėlės raidėmis ar (duomenys neskelbtini) tautai būdingu graikiškos kilmės vardu „(duomenys neskelbtini)“, o lotyniškos abėcėlės raidėmis rašomą vardą, kuriomis vardas rašomas su raide „x“.

5. Suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime prašo spręsti pareiškimą teismo nuožiūra, o pareiškimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašo atmesti.

6. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – Taisyklės) 10 punktu, ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų tautinio vardyno vardai ir pavardės gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diaktrininių ženklų), išskyrus tokias pat raides su diaktrininiais ženklais, kaip ir lietuvių kalboje, ir pagal tos tautinės kalbos rašybos taisykles, jeigu Lietuvos Respublikos piliečio, o kai rašomi vaiko vardas ir pavardė – vaiko tėvų ar vieno iš jų, tautybė Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra nurodyta kita negu lietuvių.

7. Suinteresuoto asmens manymu, šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjo J. B. tautos ((duomenys neskelbtini)) tautiniam vardynui yra priskirtas pareiškėjų savo sūnui norimas suteikti vardas „(duomenys neskelbtini)“. Be to, anot suinteresuoto asmens, pagal teisinį reguliavimą varde nerašomos lotyniškos abėcėlės raidės, kurių nėra tautinės kalbos abėcėlėje, o šiuo atveju (duomenys neskelbtini) kalboje nėra raidės „x“, žyminčios garsą „ks“. Suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad nors pareiškėjai teigia, kad vardą savo sūnui jie nori suteikti pareiškėjo tėvo garbei, iš Registrų centro duomenų matyti, kad pareiškėjo J. B. tėvo vardas pareiškėjo gimimo įrašė yra parašytas „(duomenys neskelbtini)“. Suinteresuotas asmuo aiškina, kad pareiškėjo tėvas savo vardą iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ pasikeitė užsienio valstybėje ir tuo pagrindu pasikeitė jo vardas Lietuvos Respublikos išduotame leidime nuolat gyventi Lietuvoje. Suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtinto pagrindo, suteikiančio teisę suteikti asmeniui vardą, užrašytą ne pagal tautinės kilmės darybos ir rašybos taisykles, todėl suinteresuotas asmuo negalėjo tenkinti pareiškėjų prašymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 514 straipsnio 2 dalimi, teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. Šiuo atveju civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė registruoti pareiškėjų pasirinktą jų vaiko vardą, todėl pareiškimas nagrinėtinas CPK XXXII skyriuje nustatyta tvarka.

9. Nustatyta, kad pareiškėjams (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Pareiškėjai 2024 m. kovo 21 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui prašymą dėl gimusio vaiko įregistravimo, kuriame nurodė, kad gimusiam sūnui išrinko vardą „(duomenys neskelbtini)“.

10. Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius 2024 m. kovo 27 d. raštu Nr. A133-848/24(3.3.2.26E-CMS) atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl vardo „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo, nurodęs, kad pareiškėjų pasirinktas vardas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Rašte Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius nurodė, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų tautinio vardyno vardai ir pavardės gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (ne diaktrininių ženklų) ir pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles, bet šiuo atveju, nors pareiškėjas yra ne lietuvių kilmės, jo tautybės, t. y. (duomenys neskelbtini), vardyne nėra raidės „x“, žyminčios garsą „ks“, todėl prašymas negali būti tenkintas. Pareiškėjai nesutinka su tokia suinteresuoto asmens pozicija ir teigia, kad atsisakymas registruoti jų sūnaus vardą jų pasirinktu rašymo būdu pažeidžia pareiškėjų teisę į privatų gyvenimą, ginamą Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 8 straipsniu.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (toliau ir – CBARĮ) 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

12. Pagal Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

13. Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad Civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

14. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas Sayn-Wittgenstein, C-208/09, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Znamenskaya prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02).

15. EŽTT 2007 m. sprendime, priimtame byloje Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02), pripažino Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą ir konstatavo, kad su vardo pakeitimu susiję teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove (pavyzdžiui, siekiant užtikrinti tikslų gyventojų surašymą arba tam, kad būtų galima tinkamai nustatyti asmens tapatybę) bei pabrėžė, kad Konvencija yra gyvas instrumentas, kuris turi būti interpretuojamas šios dienos aktualijų šviesoje. Jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia duoti savo vaikui vardą „(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu, šio vardo rašyba yra gana paprasta, aiškiai suprantama. Vardas yra sudarytas vien iš lotyniškų raidžių. Iš byloje esančios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statistikos matyti, kad vardas „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2020 m. buvo įregistruotas iš viso 16 kartų. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad dėl tokio vardo registravimo yra padarytas koks nors neigiamas poveikis kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui. Byloje nėra duomenų, kad vardas „(duomenys neskelbtini)“ prieštarautų gerai moralei, darytų žalą kultūriniam ar kalbiniam identitetui. Jau įregistruotų atvejų faktas liudija, kad techninių kliūčių įrašyti vardą viešajame registre nėra.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Štai Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1749-560/2023 pripažino, kad pareiškėjos noras pasikeisti vardą iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“, t. y. pakeisti jo rašybą, kad vardas labiau atitiktų ne lietuvišką, o tarptautinę šio vardo versiją, nedaro žalingos įtakos lietuvių kalbos identitetui ir kalbos išsaugojimui.

18. Šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjų prašymą, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2024 m. kovo 27 d. išvadą Nr. 133-848/24(3.3.2.26E-CMS) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti pareiškėjų I. B. ir J. B. gimusio vaiko vardą „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pagrindu išduoti gimimą liudijantį dokumentą.

19. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir motyvai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.

20. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. 54 Eur žyminio mokesčio.

21. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

22. Teismo manymu, šiuo atveju, nepaisant to, kad suinteresuotas asmuo atsisakė registruoti pareiškėjų vaiko vardą, negalima konstatuoti, kad pareiškėjų ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Suinteresuotas asmuo yra savivaldybės institucija, veikianti savo įgaliojimų ribose. Jos veikla yra reglamentuota teisės aktais, kurie nesuteikia suinteresuotam asmeniui diskrecijos vertinti situaciją plačiau ir nesivadovauti pažodiniu teisės aktų tekstu. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo neturėjo kompetencijos pateikti pareiškėjams kitokio turinio atsakymą. Taip pat pažymėtina, kad pateiktame atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, kas irgi liudija, kad iš esmės suinteresuotas asmuo neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų prašymas priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 442 straipsnio 7 punktu, 516 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2024 m. kovo 27 d. priimtą išvadą Nr. A133-848/24(3.3.2.26E-CMS).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti pareiškėjų I. B. ir J. B. gimusio vaiko vardą „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pagrindu išduoti gimimą liudijantį dokumentą.

Netenkinti pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš suinteresuoto asmens.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.