Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neįgalus, senatvės pensininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. M. 2024 m. spalio 16 d., apie 18 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtų šios gatvės namų, t. y. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, užpuolė R. M., kurį pradėjo smaugti, pargriovė ant žemės, rankomis spaudė kaklą, braižė veidą, apie 5 (penkis) kartus ranka sudavė į įvairias veido vietas, pagriebęs bičių maitintuvę sudavė ja R. M. per galvą ir prakirto galvos odą, o taip pat padarė R. M. odos įbrėžimus ir sumušimus abiejuose skruostuose, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą, be to įvykio metu sugadino R. M. vilkėtą bitininko kostiumą, padarant jam 60,00 Eur turtinę žalą, o tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį. Šiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

2. Kaltinamasis J. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltas, prisipažįsta. Įvykis buvo 2024 m. spalio 16 d. ar 18 d., prie keliuko, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės namų, kur eina bendro naudojimo keliukas, (duomenys neskelbtini) kaime. Konfliktas kilo dėl bičių, buvo susijaudinęs negali tiksliai pasakyti visko. Bitės jam trukdo, norėtų, kad nukentėjusysis sumažintų bičių skaičių. Dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo, su juo susitaikė.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, prokurorui ir nukentėjusiajam sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

4. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. M. paaiškino, kad 2024 m. spalio 16 d. jis buvo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje jo sūnui V. M.. Apie 18:00 val., vilkėdamas bitininko kostiumą, norėdamas paruošti žiemai, jis nuėjo maitinti bičių, kurių aviliai yra už sodybos esančiame sode. Vilkėjo bitininko kostiumą. Jam būnant prie bičių, atėjo kaimynai J. M. ir S. P.. Jis matė, kaip kaimynė rovė žoles nuo geodezinio ženklo, esančio prie servitutinio lauko kelio. Jam dar būnant prie avilių, J. M. pradėjo šaukti, kad jis išnuodys bites, sudegins jas. Jam einant į kiemą ir rankose nešantis popierinę dėžę su tuščiomis plastmasinėmis bičių maitintuvėmis, J. M. prie jo priėjo. Jis ranka trenkė per dėžės dugną ir dėžė su maitintuvėmis iškrito jam iš rankų. Po to J. M. savo dešinę ranką įkišo pro veidą dengiantį bitininko kostiumo tinklą, taip jį suplėšydamas, apsuko ranką jam aplink kaklą, tuo pačiu apsukdamas ir jo vilkimą kostiumą, bei pradėjo jį smaugti. Jam pritrūko oro ir jis nugriuvo, o J. M. nugriuvo kartu su juo. J. M. ranka vis dar buvo užspaudusi jam kaklą, o tuo pat metu jis kairės rankos nagais braižė R. M. veidą. Be to, jis plaštaka sudavė apie 5 kartus į įvairias R. M. veido vietas, o kaire ranka, paėmęs iš dėžės iškritusią maitintuvę, trenkė jam į viršugalvį ir jį prakirto. Dėl to jam ant abiejų skruostų liko įbrėžimai ir paraudimai, taip pat yra įbrėžimas viršugalvyje, buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimties balų skalėje vertina 5 balais. Taip pat buvo sugadintas 60,00 Eur vertės bitininko kostiumas. Kadangi yra suplėšytas veidą dengiantis tinklas, juo naudotis jis nebegalės. Į gydymo įstaigą dėl padarytų sužalojimų ir sukelto fizinio skausmo nesikreipė, nes medicininė pagalba jam nebuvo reikalinga. Konflikto metu kaimynė S. P. jiems šaukė liautis. Jo žmona, dirbusi prie avilių esančiame šiltnamyje, taip pat kažką šaukė. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 11-14, 20-23, 62-63).

5. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. M. paaiškino, kad 2024 m. spalio 16 d., po pietų, ji su vyru R. M. nuvažiavo į jų sūnui V. M. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Sodyboje ji tvarkė šiltnamį, o jos vyras nuėjo prie bičių avilių, kurių sodyboje yra apie 20 vnt. Tarp jų ir minėto kaimo gyventojo J. M. jau kuris laikas vyksta įvairūs žodiniai konfliktai, nes jam vieninteliam iš viso kaimo trukdo jų turimos bitės. Minėtą dieną, būdama šiltnamyje, ji išgirdo triukšmą toje pusėje, kur greta jų sklypo yra S. P. sodyba. Išėjusi pažiūrėti kas ten vyksta, ji pamatė, kad toje vietoje, kur yra S. P. sklypo riboženklis, stovi ir dėl kažko ginčijasi jos vyras R. M., vilkintis bitininko kostiumą, ir J. M.. Tuo metu S. P., pasirėmusi lazda ir pasilenkusi, lyg tai ieškojo tarp žolių riboženklio, dėl kurio jau anksčiau ne kartą buvo kilę konfliktai tarp jos ir J. M.. Žodinis konfliktas tarp R. M. ir J. M. truko labai trumpai, po to jos vyras apsisukęs pradėjo eiti keliuku link jų sklypo, nešdamasis rankose kartotinę bananų dėžę, kurioje buvo sudėti bičių korių rėmai, o taip pat joje galėjo būti ir bičių maitintuvė. Jos vyrui paėjus kelis žingsnius, J. M., kuris yra neįgalus ir atrodo sunkiai vaikštantis, staiga prisivijo jos vyrą, griebė jį už rūbų ar stūmė, nes tuoj pat jie abu griuvo ant žemės. Ji pradėjo šaukti jiems liautis, panašaus jiems sakė ir visai netoli jų buvusi S. P.. Abu vyrai, dar kažkiek pasivolioję ant žemės, atsistojo. Jos vyras iš karto nuėjo link jų sklype esančio namo, o J. M. dar kurį laiką stovėjo konflikto vietoje ir nuėjo tik kiek vėliau. Ji, nuėjusi prie vyro R. M. matė, kad jo veidas yra iškruvintas. Buvo sugadintas jo vilkėtas bitininko kostiumas, kuriam buvo nuplėštas veidą dengiantis tinklelis. Kai ji paklausė vyro, dėl ko kilo minėtas konfliktas, šis jai pasakė, kad atėjęs išgėręs J. M., pradėjo reikšti pretenzijas dėl jų bičių, žadėjo jas išnaikinti, išnuodyti (b. l. 73-74, 77-78).

6. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. P. paaiškino, kad 2024 m. spalio mėnesio viduryje, dienos dabar neprisimena, ji kartu su kaimynu J. M. nuėjo prie jos žemėje esančio riboženklio, norėdama apie jį nurauti žolę, nes per žoles riboženklio nebuvo matyti. Jai raunant žolę, o J. M. stovint šalia, iš greta esančio savo sklypo atėjo kaimynas R. M., kuris buvo apsivilkęs bitininko drabužius ir rankose turėjo kažkokią popierinę dėžę. Vienas kitą pamatę, J. M. ir R. M. pradėjo ginčytis, vienas ant kito šaukti. Nenorėdama būti prie jų, ji pradėjo eiti link savo namų. Kiek paėjusi ji atsisuko ir pamatė, kad J. M. ir R. M., gulėdami ant žemės, susikibę ritinėjasi. Ar gulėdami ant žemės jie mušėsi, ji nematė, tik girdėjo, kad jiems liautis šaukė tuo metu savo sklype buvusi R. M. žmona. Jie abu atsistojo ir išsiskyrė. Vėliau ji matė subraižytą R. M. veidą. Kadangi ji yra senyvo amžiaus, tai gali būti, kad kai ko iš to įvykio gerai neprisimena. Dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės ji nenorėtų būti kviečiama į teismą. Šiuo metu ji yra iš dalies paralyžiuota (b. l. 88-89).

7. Asmens apžiūros protokole ir fotolentelė užfiksuota, kad apžiūrint R. M., ant jo dešiniojo skruosto yra 30 mm ilgio paraudimas, panašus į sumušimą, galvoje ties smilkiniu matomas apie 5 mm paraudimas, panašus į sumušimą ir sukrešėjusį kraują. Ant kairės pusės skruosto ir smakro yra įvairaus dydžio paraudimai, panašūs į sumušimus ir nubrozdinimus. Viršugalvyje matoma raudonos spalvos dėmė, apie 30 mm ilgio, panaši į įbrėžimą (b. l. 39, 42-44).

8. Daiktų apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuoti R. M. bitininko kostiumo apžiūros rezultatai. Baltos spalvos bitininko kostiumas išteptas rudos spalvos dėmėmis. Tarp galvos gobtuvo ir kaklo yra juodos spalvos tinklas, kuris yra suplyšęs. Kostiumo kairėje pusėje, prie užtrauktuko, kaklo srityje yra 8 įvairaus dydžio raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (b. l. 46-47, 49-51).

9. Daiktų apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuoti bičių maitintuvės apžiūros rezultatai. Bičių maitintuvė, tai baltos spalvos plastikinė dėžė 32 cm ilgio, 22 cm pločio ir 6 cm aukščio su geltonos spalvos dangčiu (b. l. 53, 55-56).

10. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra lauko kelias. Kairėje kelio pusėje yra tujų gyvatvorė ir medinis ūkinės paskirties pastatas. Einant keliu matomas ūkinės paskirties pastatas, dengtas asbesto šiferiu, prie jo sienos daug medinių palečių. Už šio pastato yra įvairių spalvų bičių aviliai (b. l. 13, 20-24).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

11. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

12. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo parodymus ir prisipažinimą, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog J. M. 2024 m. spalio 16 d., apie 18 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtų šios gatvės namų, t. y. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, užpuolė R. M., kurį pradėjo smaugti, pargriovė ant žemės, rankomis spaudė kaklą, braižė veidą, apie 5 (penkis) kartus ranka sudavė į įvairias veido vietas, pagriebęs bičių maitintuvę sudavė ja R. M. per galvą ir prakirto galvos odą, o taip pat padarė R. M. odos įbrėžimus ir sumušimus abiejuose skruostuose, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą, be to įvykio metu sugadino R. M. vilkėtą bitininko kostiumą, padarant jam 60,00 Eur turtinę žalą, o tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši J. M. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

13. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

14. Nagrinėjamu atveju J. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kurį padarė tyčia, dėl emocinio nesusivaldymo kilus konfliktui, nusikaltimas baigtas. J. M. yra nedirbantis, senatvės pensininkas, neįgalus (b. l. 111-112), neteistas (b. l. 107-108), administracine tvarka nebaustas (b. l. 109-110). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo elgesį vertina kritiškai, kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, patvirtino, jog susitarė dėl žalos atlyginimo.

15. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir kt.

16. Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra pagrindas sutikti su prokuroro ir gynėjo bei nukentėjusiojo pozicija, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamojo charakteristiką, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra pagrindas J. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiuoju R. M. ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tam yra visos sąlygos ir pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys nusikalstamų veikų.

17. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

18. Teismo vertinimu, atleidžiant J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, jog buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, tai, jog kaltinamasis yra garbaus amžiaus, neįgalus, būtinybės skirti baudžiamojo poveikio priemonė nėra. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, o pats baudžiamasis procesas, jo metu taikyti apribojimai, teismo vertinimu, padarė kaltinamajam teigiamą įtaką.

19. J. M. 2024 m. lapkričio 8 d. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas (b. l. 103-106).

20. Nuosprendžiui įsiteisėjus bitininko kostiumas ir bičių maitintuvė pagal pakvitavimą grąžinti R. M. (b. l. 58), paliktini neribotai R. M. nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

J. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiuoju R. M. ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus bitininko kostiumą ir bičių maitintuvę, pagal pakvitavimą grąžintus R. M., paliktini neribotai R. M. nuosavybei.

Išaiškinti J. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.