Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui E. V. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir nutarimu skiriant jam administracinę nuobaudą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2; 25; 61).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjos atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-11-26 Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistas pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis atvykęs į Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyrių, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso automobilis BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vadovu, nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2015-02-19 apie 20.07 val. Vilniuje, Užupio g. 14, minėtu automobiliu pažeidė KET reikalavimus. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus, padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje. 2015-12-17 Alytaus apskrities VPK nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda (b.l. 7-8, 54-57). 2016-02-15 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas minėtą nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, konstatuodamas, jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. A. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje, kuris nurodytas 2015-12-17 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 9-10, 45-47).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su neteisėtu ir nepagrįstu administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu ir neteisėto nutarimo priėmimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėjui neigiant pažeidimo padarymą, pareigūnai neanalizavo ir neapsisakė dėl jo pateiktų įrodymų, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nepagrįstai. Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas nutarimą, kuriuo jam skyrė 100 Eur baudą, nesiekė visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo – esant abejonei nerinko įrodymų, neveikė taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus privalėjo elgtis.

Pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kaip jau minėta, 2016-02-15 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-12-17 Alytaus apskrities VPK nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, kadangi R. A. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje, kuris nurodytas 2015-12-17 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėjui pareikštas kaltinimas (tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime) neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams (b.l. 9-10, 45-47).

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) ar priėmusi nutarimą, veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų.

Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje taip pat yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taigi, administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).

Nagrinėjamu atveju teismo priimto procesinio sprendimo analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus.

ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad 2016-02-15 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu bei principu in dubio pro reo, visas kilusias abejones ir neaiškumus, nesant jas pašalinančių objektyvių duomenų, aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta dėl to, jog R. A. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje, kuris nurodytas 2015-12-17 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje, kadangi pareiškėjui pareikštas kaltinimas neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams.

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad 2015-11-26 administracinio teisės pažeidimo protokole, kurį surašė Alytaus apskrities VPK, pažeidimo data, laikas ir vieta nurodyta ,,2015 m. lapkričio 26 d., 13 val. 28 min., Vilnius, Užupio 14“. Tos pačios faktinės aplinkybės dėl pažeidimo vietos ir laiko nurodytos 2015-12-17 Alytaus apskrities VPK nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, tačiau toks kaltinimas R. A. neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo 2015-06-09 rašto, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarajai įmonei (vadovui) buvo nustatytas trijų darbo dienų terminas pateikti informaciją apie KET pažeidusį transporto priemonės BMW 5ER REINE valdytoją, t.y. nurodoma pateikti asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą. Vėliau šis terminas pratęstas iki 2015-06-23. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. A. privalėjo pateikti informaciją apie KET pažeidusį jo vadovaujamai įmonei priklausančios transporto priemonės valdytoją vėliausiai iki 2015-06-23. Šiuo atveju nepateikęs prašomos informacijos ar pateikęs netikslią informaciją (kaip buvo šiuo atveju), įmonės vadovas laikomas pažeidusiu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pažeidimo data laikytina sekanti diena nuo informacijos nepateikimo, t.y. 2015-06-24, bet ne 2015-11-26 13 val. 28 min, kaip nurodoma administracinio teisės pažeidimo bylos protokole ir nutarime. Pažeidimo vieta nurodyta Užupio 14, Vilnius, nors iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad informaciją įmonės vadovas privalėjo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui, kuris įsikūręs Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. Be to, R. A. darbovietė nutarime dėl nuobaudos skyrimo nurodyta (duomenys neskelbtini), kai bylos duomenimis nustatyta, kad R. A. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsikūrusios (duomenys neskelbtini), vadovas. Teismas šiuos neatitikimus vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Darytina išvada, kad minėtu bendrosios kompetencijos teismo sprendimu iš esmės buvo nustatyti neteisėti Alytaus apskrities VPK pareigūnų veiksmai, pradedant ir vėliau vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu.

ATPK 260 straipsnis reglamentuoja, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas ir kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pasirašo nagrinėjantis bylą pareigūnas, o kolegialaus organo nutarimą – posėdžio pirmininkas ir sekretorius (ATPK 286 straipsnis).

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti tam tikras aplinkybes: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu teismas pažymi, kad pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą, tiksliai nesilaikė jų veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, o dalį šių funkcijų vykdydami, veikė pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Nevykdydami ATPK 260 ir 286 straipsniuose nustatytos pareigos tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą bei surinkti įrodymus, pareigūnai savo vidinio įsitikinimo nepagrindė visapusišku bylos išnagrinėjimu dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl tokie veiksmai pripažintini aplaidžiais, turinčiais paviršutiniškumo požymių ir tai suponuoja neteisėtų veiksmų konstatavimą, turėjusius įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Dėl pareigūnų įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo, veikiant taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė turtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai LR CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 260 ir 286 straipsniuose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų ir pareiškėjas buvo nubaustas administracine nuobauda, t.y. 2015-11-26 administracinio teisės pažeidimo protokole, kurį surašė Alytaus apskrities VPK, pažeidimo data, laikas ir vieta nurodyta ,,2015 m. lapkričio 26 d., 13 val. 28 min., Vilnius, Užupio 14“, tos pačios faktinės aplinkybės dėl pažeidimo vietos ir laiko nurodytos 2015-12-17 Alytaus apskrities VPK nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, tačiau toks kaltinimas R. A. neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Minėta, kad neteisėtas nubaudimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas šioje byloje priimtas veikiant neteisėtai, konstatuotina, jog tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir vėliau priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Alytaus rajono apylinkės teisme, parengti skundus ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 150 Eur nuostolių.

Pažymėtina ir tai, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis. Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 150 Eur dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas, patirtomis pradėjus jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną. Sąskaita už teisines paslaugas Nr.44 (2015-12-22), Pavedimas Lietuvoje patvirtina, kad pareiškėjas turėjo 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ruošiantis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą (b.l. 11-13).

Šios jo turėtos teisinės išlaidos (turtiniai praradimai), patirtos dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, atitinka 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus dydžius, yra pagrįstos ir įrodytos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Pareiškėjui. R. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.