Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

procesinio dokumento kategorijos:77.4.3; 77.4.2; 78.2.1; 99.5; 99.7; 99.10.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant ieškovei R. D., ieškovės atstovei advokatei Ritai Petručionytei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui M. L. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) gimė šalių sūnus M. D.. Prie sūnaus išlaikymo atsakovas neprisideda nuo jo gimimo. Šiuo metu nedirba, nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. yra registruota Marijampolės teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyriuje. Nekilnojamojo turto neturi. Neturėdama pakankamai lėšų pragyventi negali užtikrinti sūnui tinkamų vystymosi sąlygų ir bent minimaliai patenkinti jo būtiniausius poreikius, esu priversta jam drabužius pirkti dėvėtų rūbų parduotuvėse. Sūnus yra mažametis. Jo sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai. Vaikas turi būti ugdomas, tobulinami jo gebėjimai, ruošiamas pilnaverčiam gyvenimui visuomenėje, todėl abu tėvai turi užtikrinti pilnavertį vaiko išlaikymą. Sūnui yra reikalingas maistas (300 Lt), rūbai ir avalynė (100-300 Lt), knygutės, rašymo bei piešimo priemonės (60 Lt), žaislai (100 Lt), vaistai (100 Lt), pramogos (50 Lt). Sūnus lanko darželį, mokestis už jį -150 Lt, darželyje reikalingos priemonės - 200 Lt., šokių būrelio pamokos - 28 Lt. Mano, jog vaiko išlaikymas periodinėmis išmokomis po 350 Lt per mėnesį, atitiktų vaiko interesus. Atsakovui neprisidedant prie sūnaus išlaikymo susidarė išlaikymo įsiskolinimas už tris metus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių r tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų Teisėjų kolegija pažymi, kad visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, jį maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2013 nurodoma, kad reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už tris metus. Sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, ieškove, nes sūnumi rūpinai, gamina maistą bei perka drabužius. Šiuo metu sūnus gyvena su ja, ir tai vienintelė vaiko gyvenamoji vieta. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką, rūpestingą priežiūrą. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir ją pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku - nekliudydamas bendrauti antrajam, o, tas kuris gyvena atskirai - įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį. Todėl bendravimo tvarka nustatytina be apribojimų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė.

Atsakovas į teismo posėdžius neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti 2013-11-27 ( b.l.19), atsiliepimas negautas, apie paskutinio teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui nepranešta, grįžo neįteikti teismo šaukimai ( b.l. 55,56). Tačiau sutinkamai su CPK 121 str.2 dalimi procesiniai dokumentai – teismo šaukimas, buvo siunčiami paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, ankstesni teismo šaukimai įteikti ( b.l. 26,32,41). Kadangi atsakovas nesilaikė pareigos pranešti apie adreso pasikeitimą, laikoma, kad teismo šaukimai jam įteikti.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius raštais prašė bylą nagrinėti, nedalyvaujant jų atstovui, savo išvadą palaiko ( b.l. 29,42,57), apie teismo posėdžius jiems pranešta tinkamai ( b.l. 25,38,40,54).

Teismo proceso metu nustatytais duomenimis atsakovas yra vaiko M. D. tėvas ( b.l. 6). Ieškovė pateikė vaiko poreikių ir išlaidų lentelę ( b.l.7). Ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jai buvo mokamas 1053,89 litų darbo užmokestis ( b.l.8). Ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jai mokamas 824 litų darbo užmokestis ( b.l.9), VSDFV Marijampolės skyrius R. D. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-03-31 mokėjo nedarbo draudimo išmoką 523,77 litus ir vėliau 202,75 litus ( b.l.10). R. D. pateikė metinę gyventojo ( šeimos) turto deklaraciją ( b.l.11-14). Marijampolės teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyrius 2013-10-11 pažymoje Nr.P39-2013-331 nurodė, kad R. D. nuo 2008-02-21 buvo registruota darbo biržoje, darbo paieškos nutrauktos jai įsidarbinus ir dėl kitų priežasčių, laikotarpiu nuo 2012-08-17 iki 2012-12-05 viso išmokėta R. D. 2290,10 litų, nuo 2013-09-20 ji įregistruota darbo biržoje ( b.l.15). VĮ Registrų centro Marijampolės filialo Vilkaviškio skyrius 2013-11-06 pažymoje nurodė, kad R. D. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi ( b.l.16). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus 2014-03-31 išduotoje pažymoje Nr.352 nurodyta, kad R. D. mokama 635,20 litų socialinė išmoka ( b.l.58). Ieškovė pateikė vaiko poreikių, išlaidų, susijusių su gydymu ir prekių pirkimu kvitus ( b.l.59-71). Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra ( b.l.51,53). Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovė su vaiku gyvena jos motinai J. D. nuosavybės teise priklausančiame šešių kambarių su virtuve su patogumais gyvenamajame name. Pragyventi ieškovei padeda jos motina. M. D. šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ ir šokių būrtelį, dėl kurio susidaro papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad M. D. nuo pat gimimo gyvena su motina, juos sieja stiprus emocinis ryšys, į tai, kad tokio amžiaus vaikui ypatingai reikalinga motinos globa, rūpestis ir priežiūra, vaiko teisių apsaugos skyrius palaiko ieškovės reikalavimą, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių ( fiziologinių) poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius bei į tai, kad ateityje jo poreikiai tik didės, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma 250 litų kas mėnesį bei prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus ( b.l.21-22).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Motyvuojamoji dalis

CK 3.169 straipsnis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. (duomenys neskelbtini) gimė M. D., šalių vaikas ( b.l.6). Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina ieškove R. D., kadangi tai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Šiuo metu kita gyvenamoji vieta ir negali būti nustatyta, nes atsakovas nepareiškė noro, kad vaikas gyventų kartu su juo. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje pritarė ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ( CK 3.169 str.3d.).

Dėl vaiko išlaikymo

CK 3.192 str. 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr.54 9 str. nurodyta, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas ( 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Vaiko poreikiams pagrįsti ieškovė pateikė išlaidų skaičiuotę, ji suteikia vaikui gyvenamąjį būstą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr.I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 straipsnio pirmoji dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas ieškovės aplinkybes dėl išlaidų, į ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus dėl vaiko poreikių, į šiandienos ekonomines sąlygas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, ieškinys tenkintinas išlaikymo dydį nustatant po 350 litų mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Pažymėtina, kad bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, įstatyme nustatyta pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje D. D. v. R. D., byla Nr. 3K-3-79/2006). Atsakovas šioje byloje šios savo pareigos nevykdė: nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neteikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, nedalyvavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose, nepranešė apie savo neatvykimo priežastis. Atsakovas darbingas ir privalo teikti išlaikymą ( LR CK3.192 str., 3.201 str.2d.). Šalių galimybės skirti lėšas vaikui yra vienodos. Ieškovė įgijo teisę kreiptis su pareiškimu į teismą dėl išlaikymo priteisimo, kad ši teisė būtų realizuota. Todėl išlaikymas išieškotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-11-21 ( CPK 282str.2d.1p.).

Priteisto išlaikymo dydis suinteresuotų asmenų prašymu gali būti padidintas ar sumažintas, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomiems vaiko priežiūros išlaidoms ( vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas ( CK 3.201str.1 ir 2d.).

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisimas pagal CK 3.200 straipsnį ( 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Ieškovė aiškino, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė iš viso nuo vaiko gimimo, jo nelankė ir juo nesirūpino. Ji paskaičiavusi įsiskolinimą už tris metus po 350 litų kas mėnesį, kas sudaro 12600 litų. Ieškovė nurodė, kad įsiskolinimo sumą skaičiavo po 350 litų kas mėnesį, nes tuo metu dirbo, jos materialinė padėtis buvo geresnė, todėl galėjo leisti didesnes išlaidas vaiko poreikių tenkinimui. Prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma nėra didelė. Atsakovas priešingų aplinkybių ar įrodymų nepateikė. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas arba motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Todėl iš atsakovo už laikotarpį nuo 2010-11-21 iki 2013-11-21 (nuo kada priteisiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis), priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikui, skaičiuojant po 350 Lt už mėnesį, viso 12600 Lt (350 x 36 = 12600 Lt).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir jį auklėti (CK 3.170 straipsnis). Tėvų, negyvenančių kartu, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio, kuri turi būti netrukdomai įgyvendinama, o pats bendravimas turi būti nuolatinis ir pastovus (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir sąlygų nustatymo, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas visiškai.

Pagal CK 3.155 straipsnį abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką be apribojimų. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų ar paaiškinimų dėl šio ieškinio reikalavimo, jis tenkintinas.

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio šios kategorijos bylose ieškovai yra atleisti įstatymo ir bylinėjimosi išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, šias išlaidas sudaro 126 Lt žyminio mokesčio dėl išlaikymo reikalavimo (350x12x3: 100), 378 litai žyminio mokesčio dėl išlaikymo įsiskolinimo reikalavimo, 30,92 Lt pašto išlaidų ( LR CPK 96str.1d., 83str.1d.2p., b.l.2).

Byloje ieškovė naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis pagal Kauno garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2013-10-16 sprendimą Nr. TP-2-(2.2.)-13-T-3886-4527 valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( b.l.17).

Teismui pateikta Tarnybos 2014-03-25 pažyma dėl patirtų advokato išlaidų, kurias sudaro 380 litų, šios išlaidos CPK 99 str. 2d., 96str.1d. priteistinos iš atsakovo ( b.l.44).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263-268 str., 270 str., 279 str., 282 str.2d.1p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti vaiko M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina ieškove R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 350 litų kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-11-21 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bei 12600 litų išlaikymo įsiskolinimą.

Šias lėšas išimtinai poreikiams tenkinti uzufrukto teisėmis tvarkys ieškovė R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir vaiko M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) antrinės teisinės pagalbos išlaidas 380 litų valstybei ( mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT 24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, banką - AB Swedbank, įmokos kodą- 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 534,92 litus (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke – AB „Swedbank“, banko kodas - 73000, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.