Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2015-09-04 · Civilinė byla Nr. 2-891-126/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-04Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-15Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-04
Bylos Nr.
2-891-126/2015
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00712-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Malvyra Bučienė
Atsakovas
VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės
Ieškovas
D. P.
Kategorijos
  • 26.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-891-126/2015Teisminio proceso Nr.2-37-3-00712-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos:
26.7; 44.2.4.2; 116.4 (N)ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 4 d.Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant atsakovo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovei – A. K., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neturtinės žalos priteisimo, pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninei ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimas

Ieškovas pateiktame ieškinyje (b.l. 1-2) ir atsikirtimuose į pareikštą atsiliepimą (b.l. 36) nurodė, kad 2015m. balandžio 30d. Šiaulių apylinkės teismo posėdyje sužinojo, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2015-03-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė informaciją Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei D. K. apie jo sveikatos būklę, kuriame nurodė, kad D. P. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydytas 3 kartus: 1996-09-10 - 1997-04-30, diagnozė: Paranoidinė šizofrenija epizodinė su progresuojančiu deficitu, 1999-02-22 - 1999-03-30, diagnozė: Paranoidinė šizofrenija epizodinė eiga, 2001-02-23 - 2001-08-29, diagnozė: Paranoidinė šizofrenija. Šiame rašte nurodyta visa informacija apie jo asmeninį privatų gyvenimą ir konfidenciali informacija apie jo sveikatos būklę. Šią informaciją VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė išdavė neteisėtai, be teismo leidimo, be teismo nutarties, leidžiančios rinkti informaciją. Tokios informacijos atsakovas suteikti negalėjo, nes jo asmenines neturtines teises ir vertybes, t.y. vardą, gyvybę, sveikatą, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis. Jo atveju, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja ir Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė užklausimą į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, kad ji suteiktų informaciją apie jo ligos istoriją, sveiktos būklę, gydymo laikotarpius, bet nepateikė ligoninei teismo nutarties ir teismo leidimo gauti informaciją apie asmens privatų gyvenimą. Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė D. K. minėtame rašte nurodytą informaciją apie jo gydymąsi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje paviešino ir ją sužinojo aplinkiniai žmonės, policijos pareigūnai, advokatai. Ši informacija buvo panaudota prieš jį teismo posėdžio metu. Jis patyrė gėdos, diskomforto jausmą, nes aplinkiniai žmonės tai sužinoję pradėjo žiūrėti į jį kaip į „durnelį“. Tai jam sukėlė emocinį, dvasinį ir psichologinį pergyvenimą, jis verkė, buvo emociškai palūžęs. Blogiausia tai, kad šią informaciją sužinojo jo draugė – sugyventinė ir būsima sužadėtinė R. L., kuri dalyvavo teismo posėdyje, ir jų bendravimas, socialiniai ryšiai nutrūko. Ši informacija ją paveikė neigiamai ir ji paliko jį. Jis išgyveno didelį vidinį dvasinį skausmą, prarado mylimą žmogų, o jo ligos diagnozė iškilo į viešumą, tai sužinojo daug aplinkinių žmonių, kurie pradėjo žiūrėti kaip į „psichą“, jis turėjo aiškintis aplinkiniams. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė grubiai pažeidė jo teises, nes neteisėtai išdavė informaciją apie jo asmens privatų gyvenimą. Be to, informacija apie atsakomybėn traukiamo asmens psichinės sveikatos būklę yra jį, kaip asmenį, charakterizuojanti informacija, o ne tiesiogiai susijusi su tiriama nusikalstama veika, todėl ją suteikti galima tik turint teismo nutartį. Aplinkybę, kad jis pergyveno dėl neteisėtai atskleistos informacijos patvirtina raštiški liudytojo A. A. parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vienoje kameroje su D. P.. 2015m. gegužės 15d. D. P. grįžęs iš Šiaulių apygardos teismo į kamerą buvo apsiverkęs, susikrimtęs, be nuotaikos. Paklausus kas nutiko, jis atsakė, kad teismo posėdžio metu, per pertrauką jo mylimoji R. L. jį paliko, nes D yra „psichas“. D dar keturias dienas vakarais verkdavo, skaitydavo R laiškus ir labai pergyveno, kad jie išsiskyrė. R nuo to laiko D neparašė nei vieno laiško. Jų santykiai nutrūko, nes R teismo posėdžio metu sužinojo Rokiškio psichiatrijos ligoninės suteiktą informaciją apie tai, kad D. P. buvo gydytas nuo psichikos ligų. Dėl informacijos atskleidimo D. P. pasidarė susikrimtęs, be nuotaikos, užsidaręs, nors anksčiau toks nebuvo. Ieškovas nurodo, kad dėl VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2015-03-18 raštu Nr.(duomenys neskelbtini) atskleistos informacijos jis patyrė neturtinę žalą, todėl prašo priteisti iš atsakovo 12 000 Eur už neteisėtą informacijos atskleidimą.

Atsakovas pateiktame atsiliepime (b.l. 25-27) ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškovo pozicija, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2015-03-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdama informaciją Šiaulių apskrities VPK tyrėjai ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei D. K. apie ieškovo sveikatos būklę pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą bei, kad neturėjo teisės išduoti tokį dokumentą, nes tam reikalingas teismo leidimas. Šiaulių apskrities policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyrius 2015-03-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovą prašydami pateikti pažymą apie D. P. gydymąsi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Ligoninė 2015-03-18 raštu Nr.(duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog D. P. ligoninėje buvo gydytas tris kartus. LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą, taip pat šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytiems asmenims. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-02-01 įsakymu Nr. 65 „Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo" nustatyta tvarka, kurioje nurodyta, kad visa informacija apie pacientą yra konfidenciali ir gali būti teikiama tik gavus raštišką paciento (jo atstovo) sutikimą, išskyrus 5 ir 8 punktuose nurodytus atvejus. „5. Konfidencialumo reikalavimas netaikomas ir informacija gali būti suteikta tik tarnybiniais tikslais, neturint raštiško paciento sutikimo: 5.3. teismui, prokuratūrai, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams bei kitoms institucijoms, kurioms tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai.“. Vadovaujantis LR Baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsniu, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Šiaulių apskrities policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus 2015-03-17 rašte Nr.(duomenys neskelbtini) nurodyta kokiu tikslu prašoma pateikti duomenis apie ieškovą. Vadovaujantis minėtais teisės aktais, ligoninė pateikusi Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriui informaciją apie ieškovo gydymąsi, ligos diagnozes, neatliko neteisėtų veiksmų, nepažeidė ieškovo teisės į privatų gyvenimą. Pareiškėjas reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kurios atlyginimui būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, neturtinė žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Atsakovo veiksmuose neteisėtos veikos nebuvo. Teisinė atsakomybė gali atsirasti ir ją galima taikyti tik tada, kai asmuo padaro kažką neteisėto. Ieškovas pateikęs ieškinį, turi įrodyti, kad žalą sąlygoję asmens veiksmai yra neteisėti. Kita būtina atsakomybės atsiradimo sąlyga - žala. Pareiškėjas skunde nurodo, jog patyrė 12 000 Eur neturtinę žalą, tačiau įrodymų, jog yra patyręs žalą nepateikia. Už bendro pobūdžio jausmus (stresas, nerimas, baimė, nesaugumas ir kt.) neturtinė žala savaime neatlyginama. Kaltė yra viena iš atsakomybės atsiradimo sąlygų, kurios atsakovo veiksmuose nebuvo. Jei asmens elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų elgesio standartų tam tikroje situacijoje, tai toks asmuo turi būti pripažintas kaltu dėl žalos padarymo. Šiuo atveju atsakovo elgesys atitiko nustatytus elgesio standartus, todėl jo kaltės nėra. Kadangi atsakovo veiksmuose nėra būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų - neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp veikos ir žalos atsiradimo, kaltės, todėl neatsiranda prievolė atlyginti žalą, kuri pareiškėjo įvardinta - 12 000 Eur suma. Prašo ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip visiškai nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas teisėtai 2015-03-18 raštu Nr.(duomenys neskelbtini) suteikė informaciją Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus pirmojo poskyrio vyr. tyrėjai L. Z. apie ieškovo D. P. sveikatos būklę, jo gydymąsi šioje ligoninėje ir diagnozes bei dėl neturtinės žalos priteisimo už privačios informacijos atskleidimą.

Teisės į privatų gyvenimą apsauga, gynimo būdai nustatyti CK 2.23 straipsnyje, kurio 1-3 dalyse numatyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie neteisėti veiksmai. Draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus. <...> Draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtintos informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos 2 punkte nurodyta, kad visa informacija apie pacientą yra konfidenciali ir gali būti teikiama tik gavus raštišką paciento (jo atstovo) sutikimą, išskyrus 5 ir 8 punktuose nurodytus atvejus. 5.3 punkte numatyta, kad konfidencialumo reikalavimas netaikomas ir informacija gali būti suteikta tik tarnybiniais tikslais, neturint raštiško paciento sutikimo: teismui, prokuratūrai, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams bei kitoms institucijoms, kurioms tokią teisę suteikia Lietuvos Respublik?s įstatymai. 5 punkte išvardytos institucijos ar įstaigos pateikia vadovo arba jo įgalioto asmens pasirašytą prašymą, pavedimą, sprendimą ar kitą dokumentą, kurį tokiais atvejais reikia pateikti pagal tų institucijų ar įstaigų darbą reglamentuojančius teisės aktus (tvarkos 6 punktas).

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. (duomenys neskelbtini); 2004, Nr. (duomenys neskelbtini); 2009, Nr.(duomenys neskelbtini) 9 str. 1 d. numato, kad be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą, taip pat šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytiems asmenims. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas. Visais atvejais konfidencialios informacijos suteikimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnis numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Pateiktame ieškinyje ieškovas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniu, kuris nustato, kad Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. <...> Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Tačiau pažymėtina, kad asmens teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2015-02-26 nutarime Nr.(duomenys neskelbtini) konstatavo, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais; jei asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui; nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų.

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančio Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus pirmojo poskyrio vyriausiosios tyrėjos L. Z. 2015-03-17 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ikiteisminio tyrimo institucija - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas pateikė prašymą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninei dėl pažymos pateikimo, kuriame nurodė, kad komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 178 str. 2 d. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsniu, prašo kuo skubiau informuoti ar D. P., gim.1977-09-20, įrašytas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės pacientų registrą. Jei taip - prašo nurodyti kada, kokios diagnozės buvo nustatytos. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2015-03-18 raštu Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l. 29) atsakė Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus pirmojo poskyrio vyr. tyrėjai L. Z. į jos 2015-03-17 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad D. P. gim. 1977-09-20, RPL gydytas 3 kartus: 1996-09-10 - 1997-04-30, dgn.: Paranoidinė šizofrenija epizodinė su progresuojančiu deficitu, 1999-02-22 - 1999-03-30, dgn.: Paranoidinė šizofrenija epizodinė eiga, 2001-02-23 - 2001-08-29, dgn.: Paranoidinė šizofrenija. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad rašto gavėjas pagal LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą atsako už suteiktų žinių konfidencialumą. Minėto įstatymo 14 str. nurodoma, kad pacientai turi teisę į informacijos apie jų sveikatą konfidencialumą. Psichiatras, kitos specialybės gydytojas, slaugytojas ir kitas personalas, sveikatos priežiūros įstaigos administracija privalo užtikrinti šią paciento teisę, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais ir medicinos etikos reikalavimais. Informacija kitiems asmenims apie pacientų sveikatos būklę pateikiama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2015-03-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informaciją apie ieškovo D. P. diagnozes ir gydymą suteikė laikydamasi aukščiau išvardintuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos tvarkos. Atsakovas informaciją suteikė gavęs ikiteisminio tyrimo institucijos - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato raštišką prašymą dėl informacijos pateikimo (b.l.28), kuriame nurodytas tarnybinis informacijos suteikimo tikslas - gauti dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 97 str.) ir pagrindas - komisariate tuo metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr.(duomenys neskelbtini), kurioje D. P., kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d. Laikytina, kad nurodytos informacijos suteikimas apie D. P. gydymą, esant nurodytoms sąlygoms atitiko protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 12 000 Eur neturtinės žalos už neteisėtą informacijos atskleidimą, remdamasis CK 6.250 str., reglamentuojančiu neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą, teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą bei garbė bei orumas pažeisti, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.22 str. 3 d., 2.23 str. 4 d., 2.24str. 1 d.). Tačiau įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina tai, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismų praktika. 2003, 19). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Šiuo atveju, konstatavus, kad atsakovas 2015-03-18 raštu Nr. . (duomenys neskelbtini) informaciją apie ieškovo D. P. diagnozes ir gydymą suteikė teisėtai, pagal teisės aktų reikalavimus ir nustatytą tvarką, darytina išvada, kad nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų neturtinės žalos atlyginimui, kadangi atsakovo veiksmais buvo teisėti, jo veiksmuose kaltės dėl informacijos suteikimo nenustatyta, o padarytos neturtinės žalos ir jos dydžio (12 000 Eur) ieškovas neįrodė. Vien ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis dėl VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės raštu suteiktos informacijos apie jo gydymą šioje ligoninėje bei diagnozes, patyrė gėdos, diskomforto jausmą, dvasinį ir psichologinį pergyvenimą, buvo emociškai palūžęs, prarado mylimą žmogų, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo, kurio veiksmai buvo teisėti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015-06-18 nutartimi ieškovui D. P. atidėjo 360 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo (b.l. 20). Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinas 360 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas jam buvo atidėtas, taip pat priteistina iš ieškovo 4,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 83 str. 3 d., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. P. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 4,09 Eur (keturis eurus 09 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Valstybei priteistą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, gavėjo kodas – . (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5660, o mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į Rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę (Respublikos g. 82, Rokiškio m.).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Malvyra Bučienė