Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas U. A. (toliau – ir pareiškėjas) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio l dalies 4 punkto numatytos nuobaudos rūšies – vienos bazinės socialinės išmokos (toliau – ir BSI) dydžio įmokos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą skyrimo tvarkos prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatai „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“, dėl BVK 143 straipsnio 7 dalies nuostatos „Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo“ prieštaravimo teisinės valstybės principui, dėl BVK 112 straipsnio 4 dalies nuostatų prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsnio nuostatai „Nuosavybė neliečiama“; 2) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 67-1874 (toliau – ir Nutarimas); 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 2S-489 (toliau – ir Sprendimas); 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 BSI (40 eurų) turtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento, 100 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento, patirtas bylinėjimosi išlaidas; 7) priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjui skundžiamu Nutarimu buvo paskirta drausminė nuobauda – sumokėti vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Pareiškėjui suprantamai nebuvo paaiškinta, kokio pažeidimo padarymu jis yra įtariamas, todėl jo galimybė apsiginti pateikiant paaiškinimus raštu buvo apribota, todėl skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, o neteisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginta. Drausminė nuobauda buvo įvykdyta – vienos BSI dydžio (40 Eurų) suma buvo nurašyta iš pataisos įstaigos administruojamos nuteistojo sąskaitos.

2.2. BVK 143 straipsnio 7 dalies nuostata „Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo“ prieštarauja teisinės valstybės principui, tai suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Be to, vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, kaip nuobaudos rūšis, nelaikytina žymiai mažesne už kriminalinę bausmę ar administracinę baudą, todėl, vadovaujantis Konstitucijos 109 straipsnio l dalies nuostata „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“, tokios rūšies nuobaudą skirti gali tik teismas, todėl būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą.

2.3. Pareiškėjas, vadovaudamasis BVK 143 straipsnio 7 dalimi ir 183 straipsniu, dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos pateikė skundą Kalėjimų departamento direktoriui. Skundžiamu Kalėjimų departamento patarėjo Sprendimu neteisėtai paskirtą nuobaudą panaikinti atsisakyta nepagrįstai.

2.4. Skundžiamame Nutarime dėl nuteistojo nubaudimo teigiama, kad 2020 m. spalio 26 d. apie 14.30 val. Pravieniškių PN-AK pareigūnai galimai atliko patalpų kratą, nors pareiškėjui apie tai nieko nėra žinoma. Kratų atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK), imperatyviai reikalaujantis rašyti kratos protokolą ir įteikti suinteresuotiems asmenims kratos protokolo kopiją, tačiau joks kratos protokolas pareiškėjui susipažinti nebuvo pateiktas. Pareiškėjui tai kelia abejonių, ar tokia krata buvo apskritai, o jeigu ir buvo, ar ji buvo teisėta dėl protokolo nesurašymo. Skundžiamame Nutarime teigiama, kad būtent pareiškėjas 2020 m. spalio 26 d. 14.30 val. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, kuris neva pasireiškė tuo, kad pareigūnai atliko kratą. Tik 2020 m. gruodžio 2 d. pareigūnai pareikalavo, kad pareiškėjas parašytų pasiaiškinimą. Vykdydamas pareigūnų reikalavimą, jis surašė pasiaiškinimą, jog apie jokią slėptuvę ir apie jokį telefoną jam nėra žinoma. Sumuštinių keptuvė daugiausia būna laikoma bendro naudojimo virtuvėje, taigi nėra jo nuolat prižiūrima. Kadangi nėra jokio pagrindo tikėti, kad kokia nors krata apskritai buvo atlikta, todėl nėra jokio pagrindo tikėti, kad ir kokia nors „slėptuvė su telefonu“ apskritai buvo surasta. Pareiškėjo nuomone, konkrečiu atveju buvo įvykdyta provokacija siekiant persekioti jį už kritiką.

2.5. Turėti mobiliojo ryšio telefonus nuteistiems asmenims buvo draudžiama tik iki 2016 m. kovo 31 d. imtinai. Turėti sumuštinių keptuves nuteistiesiems apskritai niekuomet nebuvo draudžiama. Elektroninio ryšio priemonės, be kita ko, ir mobiliojo ryšio telefonai, nuo 2016 m. balandžio 1 d. nebėra nuteistiesiems įstatymu uždraustais turėti daiktais, o ne įstatymo lygmens teisės aktais jokie draudimai negali būti nustatyti. Šiame kontekste svarbios yra ir minėtos oficialios konstitucinės doktrinos nuostatos, kad draudimai negali būti nustatyti ne įstatymo lygmens teisės aktais ir kad teisė nustatyti draudimus negali būti deleguota norminius aktus kuriančioms institucijoms. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20 punkto nuostatos nėra pareiškėjo teises ribojančiu aktu. Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, nenustatančios eksplicitinio draudžiamų daiktų sąrašo, bet numatančios daiktų paėmimo ir / ar sunaikinimo galimybę, negali būti laikomos jo teises ribojančiomis nuostatomis. BVK nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, tai suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

2.6. Pravieniškių PN-AK direktorius įvykdė akivaizdžiai neteisėtą veiką – skyrė drausminę nuobaudą asmeniui, nepadariusiam jokio bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo. Nutarime dėl nubaudimo nėra nurodyti jokie veiksmai ar neveikimas, numatyti ar uždrausti įstatymo ir galintys būti bausmės atlikimo režimo pažeidimu. Nutarime nurodomi išimtinai tik pareigūnų veiksmai, teigiant, kad šiais pareigūnų veiksmais jis padarė pažeidimą. Skundžiamo nutarimo teiginys, kad „Tuo pažeidė LR BVK 110 str. 1 d. 1 p., PĮ ir TI VTT 20 p.“, yra visiškai deklaratyvus ir pažeidžia pareiškėjo teisę žinoti, kas jam yra inkriminuojama. Teigiant, kad nuteistasis nesilaikė nustatytos tvarkos, buvo būtina nurodyti, kokios konkrečiai įstatymu nustatytos pareigos neįvykdė ar kokį konkrečiai įstatymu nustatytą draudimą pažeidė. Pareiškėjo nuomone, nuoroda į Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20 punktą taip pat yra visiškai deklaratyvi ir neinformatyvi, nes šių taisyklių 20 punktas nustato specialiąsias kalinamų asmenų teises ir savo turiniu nenustato jokių draudimų.

2.7. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo pažeista jo teisė nebūti baudžiamam be jokios priežasties, pažeista teisė žinoti, kokio pažeidimo padarymu yra įtariamas ir už ką skiriama drausminė nuobauda. Pažeista konstitucinė teisė į teisinį saugumą ir teisinį tikrumą. Jo teisės pažeistos atsakovo tyčiniu neteisėtu veikimu, šiais pažeidimais pareiškėjui padaryta žala.

2.8. Skundžiamu Sprendimu Kalėjimų departamento patarėjas G. M. neatliko teisės aktais numatytos pareigos panaikinti skundžiamą Nutarimą. Iš skundžiamo Sprendimo turinio pareiškėjas suprato, kad jame kalbama ne apie jį. Šiuos įtarimus dar labiau patvirtina skundžiamo Sprendimo teiginiai, kad jis yra 12 kartų baustas drausmine tvarka, o 3 nuobaudos yra galiojančios, kadangi pareiškėjas anksčiau nuobaudų neturėjo o kratos protokolas Nr. 41-14192 yra klastotė. Skundžiamame Nutarime parašyta, kad patalpų krata buvo atlikta 2020 m. spalio 26 d., šis nutarimo tekstas yra spausdintinis, taigi negalėjo būti klaidingai interpretuotas kaip 2020 m. lapkričio 26 d. Nutarime parašyta, kad surastas buvo telefonas (duomenys neskelbtini), šis Nutarimo tekstas taip pat yra spausdintinis, taigi negalėjo būti klaidingai interpretuotas kaip „L5STAR“. Akivaizdu, kad Kalėjimų departamento patarėjas apskritai nenagrinėjo pareiškėjo skundo.

2.9. Ne tik Pravieniškių PN-AK administracija skundžiamame Nutarime, bet ir Kalėjimų departamentas skundžiamame Sprendime nesugebėjo įvardyti, koks įstatyme numatytas bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimas pareiškėjui buvo inkriminuotas. Neteisėtai paskirta nuobauda, nepaisant to, kad nuobauda buvo skundžiama instancine tvarka, buvo nedelsiant įvykdyta, iš įkalinimo įstaigos administruojamos nuteistojo sąskaitos priverstinai nurašant vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumą. Paskutinių asmens turimų piniginių lėšų nusavinimas, kai asmens turtinė padėtis yra žemiau skurdo ribos, turi ir nežmoniško elgesio ir žmogiškojo orumo žeminimo požymių, sukeliančių pasekmes, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 16 straipsnyje. Pareiškėjo nuomone, akivaizdžiai buvo pažeista jo teisė nepatirti žmogaus orumą žeminančio elgesio, pažeista konstitucinė teisė į teisinį saugumą ir teisinį tikrumą. Jo teisės pažeistos tyčiniu neteisėtu veikimu, todėl jam padaryta žala. Dėl minėtų įstatymo prieštaravimų konstituciniams principams yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes administracinis teismas negali vadovautis BVK normomis, ne tik tiesiogiai prieštaraujančiomis Konstitucijai, bet ir nesuderinamomis su teisėtumo ir teisinės valstybės principais, prieštaraujančiomis oficialiai konstitucinei doktrinai.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei pateikė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. BVK 11 ir 12 straipsniuose nustatytos bendrosios nuteistųjų teisės ir pareigos, BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos ir draudimai. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatyme numatytos nuobaudos. BVK 142 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos nuobaudos, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 20 punkte įtvirtintas lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) daiktų ir maisto produktų sąrašas. Nuteistiesiems yra nustatytas imperatyvus draudimas turėti tam tikrus daiktus – tarp jų ir mobiliuosius telefonus.

3.2. 2020 m. lapkričio 26 d., atliekant 12-o būrio 2 gyvenamosios patalpos kratą, nuteistajam U. A. priklausančioje sumuštinių keptuvėje „Tefal“ padarytoje slėptuvėje Pravieniškių PN-AK pareigūnas P. S. rado mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“. Atsižvelgiant į tai, kad draudžiamas daiktas buvo surastas būtent pareiškėjui priklausančioje sumuštinių keptuvėje, pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas padarė nusižengimą, už kurį jam buvo paskirta nuobauda. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nevykdė teisės aktuose jam nustatytų pareigų, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu jam buvo paskirta drausminė nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

3.3. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Atsakovas, skirdamas pareiškėjui drausmines nuobaudas, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikėsi BVK 142–143 straipsniuose nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, neviršijo savo įgaliojimų, pareiškėjui paskirta nuobauda buvo adekvati padarytam pažeidimui. Pareiškėjo skunde nenurodyta, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija, priimdama sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo. Pareiškėjo skundas nepagrįstas ir, atsakovo atstovo vertinimu, turėtų būti atmestas.

3.4. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė suimtajam žalos.

4. Atsakovas Kalėjimų departamentas su pateiktu pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Kalėjimų departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2020 m. gruodžio 21 d. skundas dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. 67-1874 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ skirtos nuobaudos, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. gruodžio 4 d. priimtą nutarimą Nr. 67-1879. Pravieniškių PN-AK informavo, kad 2020 m. gruodžio 4 d. dėl pareiškėjo priimtas tik vienas nutarimas Nr. 67-1874, teikiami paaiškinimai dėl pastarojo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo.

4.2. Surinkus ir išsamiai išnagrinėjus visą su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą, buvo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 26 d. apie 14.30 val. 12-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, 122 brigadoje, atliekant neplaninę kratą (toliau – ir krata), pareiškėjui priklausančioje sumuštinių keptuvėje „Tefal“ aptikta slėptuvė, kurioje rastas mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) su „Labas“ SIM kortele (toliau – ir MRT). Pareiškėjo pataisos įstaigų režimo reikalavimų pažeidimas užfiksuotas Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų 2020 m. lapkričio 26 d. tarnybiniuose pranešimuose Nr. 44-2269(1) ir Nr. 44-2269(2). 2020 m. lapkričio 26 d. nuteistojo asmens kratos protokole Nr. 41-14192, be MRT paėmimo aplinkybių, neužfiksuotos pareiškėjo pastabos ar pretenzijos dėl atliktos kratos. Pareiškėjui, užtikrinant jo teisę apsiginti, pasiūlyta pasiaiškinti raštu. Pareiškėjo 2020 m. gruodžio 2 d. pasiaiškinime Nr. 70(12)-774 nurodyta: „Mano sumuštinių keptuvėje buvo rastas telefonas, kaip jis ten pateko negaliu paaiškinti, nes dažnai palieku keptuvę virtuvėje bendram naudojimui“.

4.3. Pareiškėjo elgesys svarstytas Pravieniškių PN-AK Drausmės komisijoje (toliau – ir Komisija). Komisija, įvertinusi su pareiškėjo padarytu pataisos režimo pažeidimu susijusią dokumentinę medžiagą ir tai, kad jis 12 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, 3 nuobaudos – galiojančios, 9 kartus skatintas, pasiūlė Pravieniškių PN-AK direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą. Pravieniškių PN-AK direktorius 2020 m. gruodžio 4 d. priėmė ginčijamą nutarimą Nr. 67-1874 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir šiuo nutarimu skyrė pareiškėjui nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

4.4. Pareiškėjui, kuris daug kartų naudojosi teisinėmis gynybos priemonėmis, buvo žinomos pataisos įstaigoje galiojančios taisyklės ir leidžiamų nuteistiesiems turėti ir įsigyti daiktų sąrašas. Pareiškėjo paaiškinime pateikta informacija byloja, kad jam buvo žinoma, kuo jis yra kaltinamas. Tai paneigė pareiškėjo skundo teiginį, jog jis nebuvo informuotas apie nustatytą pažeidimą. Skundu pareiškėjas iš esmės dėstė asmeninę nuomonę dėl galiojančio teisinio reglamentavimo, nepagrindžiant nuomonės objektyviais duomenimis, todėl pareiškėjo išsakyti teiginiai buvo vertinami kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.