Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas U. A. su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio l dalies 4 punkto numatytos nuobaudos rūšies vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmokos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą skyrimo tvarkos prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatai „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“, dėl BVK 143 straipsnio 7 dalies nuostatos „Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo“ prieštaravimo teisinės valstybės principui, dėl BVK 112 straipsnio 4 dalies nuostatų prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsnio nuostatai „Nuosavybė neliečiama“; 2) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 67-1874 (toliau – ir nutarimas); 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 2S-489 (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 BSI (40 eurų) turtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento, 100 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento, patirtas bylinėjimosi išlaidas; 7) priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad jam suprantamai nebuvo paaiškinta, kokio pažeidimo padarymu jis yra įtariamas, taigi ir jo galimybė apsiginti pateikiant paaiškinimus raštu buvo apribota. Todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, o neteisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginta. Teigė, kad drausminė nuobauda buvo įvykdyta – vienos BSI dydžio (40 Eurų) suma buvo nurašyta iš pataisos įstaigos administruojamos nuteistojo sąskaitos. Pareiškėjo nuomone, BVK 143 straipsnio 7 dalies nuostata „Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo“ prieštarauja teisinės valstybės principui, tai suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Be to, vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, kaip nuobaudos rūšis, nelaikytina žymiai mažesne už kriminalinę bausmę ar administracinę baudą, todėl, vadovaujantis Konstitucijos 109 straipsnio l dalies nuostata „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“, tokios rūšies nuobaudą skirti gali tik teismas, todėl mano, kad būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą. Vadovaudamasis BVK 143 straipsnio 7 dalimi ir 183 straipsniu, dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos pateikė skundą Kalėjimų departamento direktoriui. Skundžiamu Kalėjimų departamento patarėjo sprendimu neteisėtai paskirtą nuobaudą panaikinti atsisakyta nepagrįstai.

Skunde nurodė, kad skundžiamame nutarime dėl nuteistojo nubaudimo teigiama, kad 2020 m. spalio 26 d. apie 14.30 val. Pravieniškių PN-AK pareigūnai galimai atliko patalpų kratą, nors jam apie tai nieko nėra žinoma. Tvirtino, jog kratų atlikimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, imperatyviai reikalaujantis rašyti kratos protokolą ir įteikti suinteresuotiems asmenims kratos protokolo kopiją, tačiau joks kratos protokolas pareiškėjui susipažinti nebuvo pateiktas. Pareiškėjui tai kelia pagrįstų abejonių, ar tokia krata buvo apskritai, o jeigu ir buvo, ar ji buvo teisėta dėl protokolo nesurašymo. Skundžiamame nutarime teigiama, kad būtent pareiškėjas 2020 m. spalio 26 d. 14.30 val. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, kuris neva pasireiškė tuo, kad pareigūnai atliko kratą. Pažymėjo, jog tik 2020 m. gruodžio 2 d. pareigūnai pareikalavo, kad jis parašytų pasiaiškinimą. Vykdydamas pareigūnų reikalavimą, jis surašė pasiaiškinimą, jog apie jokią slėptuvę ir apie jokį telefoną jam nėra žinoma. Sumuštinių keptuvė daugiausia būna laikoma bendro naudojimo virtuvėje, taigi nėra jo nuolat prižiūrima. Kadangi nėra jokio pagrindo tikėti, kad kokia nors krata apskritai buvo atlikta, todėl nėra jokio pagrindo tikėti, kad ir kokia nors „slėptuvė su telefonu“ apskritai buvo surasta. Pareiškėjo nuomone, konkrečiu atveju buvo įvykdyta provokacija siekiant persekioti jį už kritiką.