Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4246-831/2018, kuria buvo pakeista šalis civilinėje byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Tomadas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų L. K. ir D. M. 3 936,21 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3 936,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas 2018 m. balandžio 4 d. priėmė preliminarų sprendimą. Priėmus atsakovės L. K. prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, ieškovė UAB „Tomadas“ 2018 m. gegužės 16 d. pateikė teismui prašymą dėl netinkamos šalies civilinėje byloje pakeitimo tinkama bei ieškinio reikalavimų atsisakymo atsakovės L. K. atžvilgiu.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi pakeitė netinkamą šalį L. K. tinkamu atsakovu Š. R.; panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. preliminarųjį sprendimą civilinėje byloje ir priteisė iš ieškovės UAB „Tomadas“ L. K. 150,00 Eur, o valstybei 5,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas konstatavo, kad CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Iš pateiktų atsakovės L. K. prieštaravimų ir ieškovo prašymo dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, nustatyta, kad įsiskolinimas už transporto priemonės Mazda MX 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteistas iš netinkamos atsakovės, nes automobilį L. K. 2016 m. liepos 19 d. yra pardavusi Š. R., todėl atsakovu į procesą vietoje L. K. įtrauktinas Š. R., o L. K., kaip netinkama atsakovė atleista nuo dalyvavimo byloje. Kadangi CPK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau, todėl yra pagrindas panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 4 d. preliminarų sprendimą ir procesą pradėti iš naujo. Pagal byloje esančius duomenis atsakovė L. K. patyrė 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ruošiant procesinį dokumentą. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės, nes atsirado dėl ieškovės kaltės. Taip pat iš ieškovės priteistinos 5,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovė UAB „Tomadas“ prašė Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes jos susidarė dėl pačios atsakovės veiksmų (neveikimo). Bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai apskritai neturėjo būti priteistos. Jeigu atsakovė savalaikiai teisės aktų nustatyta tvarka VĮ „Regitra“ būtų išviešinusi juridinį faktą apie automobilio nuosavybės teisės perleidimą kitam asmeniui dar iki automobilio priverstinio nuvežimo, ieškovė atsakovės atžvilgiu ieškinio apskritai nebūtų pareiškusi. Apie automobilio pardavimą VĮ „Regitra“ ji pranešė tik 2018 m. balandžio 17 d. Teismai formuoja praktiką, jog asmuo vadovaudamasis viešai skelbiamais ir įregistruotais duomenimis negali patirti neigiamų pasekmių, jog šiais duomenimis vadovavosi. naujasis transporto priemonės savininkas, t. y. tinkamas atsakovas, negalėjo užregistruoti automobilio savo vardu, kol pirkimo – pardavimo sutarties VĮ „Regitra“ nepateikė netinkama atsakovė, todėl atsakovė L. K. yra atsakinga už neigiamas tokio savo neveikimo pasekmes. Ieškovas buvo suklaidintas dėl atsakovės pasyvumo.Atsiliepimų į ieškovės atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismui pakeitus netinkamą atsakovą tinkamu ir ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų pradinio atsakovo atžvilgiu. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Taip pat įstatyme yra numatyta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos už priverstinį transporto priemonės nuvežimo priteisimo solidariai iš atsakovės L. K. ir D. M.. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas 2018 m. balandžio 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovė L. K. 2018 m. balandžio 27 d. teismui pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad priverstinai nuvežta transporto priemonė 2016 m. liepos 18 d. buvo parduota Š. R., kuris įsipareigojo perregistruoti automobilį.Pagrindinis apeliantės argumentas, dėl ko teismas neturėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų yra tai, kad atsakovės veiksmai buvo netinkami, nes ji su ieškove nebendradarbiavo, į pranešimus nereagavo, su ieškove nesusisiekė, automobilio pirkimo – pardavimo sutarties ieškovei nepateikė, automobilio neperregistravo, todėl turi prisiimti savo nerūpestingumo pasekmes.Ieškovė 2018 m. gegužės 16 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad ieškinio reikalavimų L. K. atsisako, prašė netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, ir L. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti, nes išlaidos susidarė dėl pačios atsakovės kaltės.Daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.49 str. 1 d.). Daikto perdavimu sudaroma galimybė įgijėjui naudotis perduotu daiktu pagal paskirtį, atsižvelgiant į daikto būklę ir teisinį statusą (CK 4.50 str. 1 d.). Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją; tokiu atveju neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str.). Viešame registre registruojami nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įsigijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai; viešame registre taip pat registruojami teisių į tokius daiktus suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų nustatytais atvejais ir juridiniai faktai, tarp jų sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės (CK 4.253 str., 4.254. str.). Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms. Šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas – veiksmai, apimantys motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymą, jų duomenų įrašymą į Kelių transporto priemonių registrą, valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonės registravimo dokumento išdavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų 3 punkte nurodyta, kad šio registro paskirtis – registruoti registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti registro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus; registro objektai yra kelių transporto priemonės (nuostatų 4 punktas).Kasacinis teismas, aiškindamas aukščiau nurodytas teisės normas, yra išaiškinęs, kad: tik įstatyme, bet ne poįstatyminiame akte, gali būti nustatyta privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija; įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo – pardavimo sutarties registravimo; registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, taigi ir pirkimo – pardavimo sutartis; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoj senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis; registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo – pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.); automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, dėl to netaikytinos CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais. Daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas; kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar jo neįregistravo Kelių transporto priemonių registre. Vertinant viešo registro informaciją trečiųjų asmenų požiūriu svarbus aspektas – trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent tokia yra esminė viešo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Registro duomenys trečiajam asmeniui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-421/2018; kt.). Taigi, viešo registro informacija paneigiama teismo sprendimu. Dėl to tais atvejais, kai ieškinys pareiškiamas registre nurodytam automobilio savininkui, o šis ginasi, teigdamas, kad nuosavybės teisę į transporto priemonę yra perleidęs kitam asmeniui, pastarasis turi būti įtrauktas į bylą šalimi arba trečiuoju asmeniu. Teismas, nustatęs, kad transporto priemonės savininkas yra ne atsakovas, pagal CPK 45 straipsnį privalo pasiūlyti netinkamą šalį pakeisti tinkama, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.Pažymėtina, jog CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių, atsižvelgiant į bylos baigtį. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Teismo procesinis sprendimas nutraukti civilinę bylą, ieškovui atsisakius ieškinio (šiuo nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimo atsakovės L. K. atžvilgiu), prilygsta bylos išsprendimui atsakovo naudai, nes jam nereikės atsakyti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus. Taigi, tokiu atveju sprendžiant šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisiškai reikšmingos yra priežastys, lėmusios ieškovo ieškinio atsisakymą.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atsisakė ieškinio, nes paaiškėjo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes atsakovė L. K. įrodė, jog ji neprivalės pagal ieškinį atsakyti. L. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė ieškovės pareikštas ieškinys ir tai buvo tiesioginė atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Byloje nėra duomenų, kad L. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų susidariusios dėl jos (netinkamų) procesinių veiksmų, o ieškovei atsisakius ieškinio, kaip minėta, buvo priimta iš esmės atsakovei palanki teismo nutartis. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės (CPK 94 str. 1 d., 93 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliantė savo teises gali apginti kitais įstatymų numatytais būdais – patikslinti ieškinio reikalavimus, pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, asmeniui, kuris laiku neperregistravo transporto priemonės ir kt. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad atsakovės teismui deklaruotos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, kad nėra pagrindo šių išlaidų dydžio keisti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.