- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2-23-1093/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00515-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Ieškovas
- V. Č., G. L.
- Atsakovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos
- Advokatai
- Kęstutis Rakauskas, Justina Murauskaitė-Darvidė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui Ramūnui Šeškui, Astai Kairienei, Ignui Raudoniui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Č. ir G. L. ieškinį atsakovei J. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovės J. M. priešieškinį ieškovams V. Č. ir G. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai V. Č. ir G. L. 2021 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-4273) dėl bendra daline nuosavybe kartu su atsakove J. M. valdomo turto atidalijimo, prašydami atidalinti J. M. nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k. v., pagal matininkės Kristinos Stašelytės parengtą žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-75815 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad jie ir atsakovė yra 8,3802 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k. v. (toliau ir – Žemės sklypas), bendraturčiai: V. Č. priklauso 33573/55868, G. L. priklauso 50261/167604, o atsakovei J. M. priklauso 8312/83802 dalys šio žemės sklypo. Atsakovei priklauso tik 9,9 proc. viso žemės sklypo, likusioji dalis bendrai priklauso ieškovams. Ieškovai nepageidauja tarpusavyje atsidalinti savo nuosavybės dalių, kadangi yra artimi giminaičiai (brolis ir sesuo) bei atsidalijimo poreikio nėra, nes jie tarpusavyje sutaria dėl bendro sklypo naudojimo ir valdymo. Žemės sklype stovi tiek ieškovams, tiek atsakovei priklausantys statiniai, tačiau statinių, kurie bendrai priklausytų ieškovams ir atsakovei, nėra. Tarp šalių kilęs ginčas dėl valdymo, naudojimosi bendrąja daline nuosavybe valdomu žemės sklypu. Ieškovų įsitikinimu, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų geriausiais sprendimas šalims. Atidalijimas natūra be neproporcingos žalos yra visiškai įmanomas. Šalims nesutarus dėl atidalijimo varianto, ieškovai savo iniciatyva parengė žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą (toliau ir - Ieškovų Projektas), kurį atsakovė suderinti (pasirašyti) taip pat atsisakė. Esant šiai situacijai, ieškovai kreipiasi į teismą. Atsakovei priklausantys statiniai, jų aptarnavimui reikalinga teritorija, atsakovės kiemas, dirbama žemė yra šiaurės vakarinėje sklypo dalyje, todėl pagal Ieškovų Projektą atsakovei atitenka sklypas, kurio projektinis Nr. 2-1, o ieškovams sklypas, kurio projektinis Nr. 2-2. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise tenkančio sklypo Nr. 2-1 plotas yra 8 312 kv. m ir jis visiškai atitinka atsakovės turimo ploto dalį, yra išlaikoma idealiosios ir realiosios nuosavybės dalių atitiktis. Įvertinant naudmenas ir faktinį naudojimą, atsakovei, kaip ir ieškovams, tenka tiek ežero pakrantės dalis, tiek atskirai šalių naudojama ariama žemė, tiek užstatyta teritorija (atitinkamai pagal kiekvienai iš šalių priklausančių statinių buvimo vietą), tiek krūmynai, tiek kita žemė. Neįmanoma padalinti/atidalinti tik miško naudmenų, nes toks padalijimas prieštarautų Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 9 daliai, pagal kurią privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha. Ieškovų Projekte už miško naudmenas atsakovei yra „kompensuojama“ kitomis naudmenomis, nes atsakovei suteikiamas visas jai priklausančios dalies plotas 8 312 kv. m. Atsakovės galimybė patekti prie jai tenkančio žemės sklypo užtikrinama 4 m pločio kelio servitutu. Atsakovei tenkančio sklypo konfigūracija racionalios formos, artima lygiašonės trapecijos formai. Tik dėl objektyvios priežasties (esamų miško naudmenų, kurias draudžiama dalinti) viena sklypo riba (tarp taškų 1-2-3-4) įgyja papildomą posūkio tašką (Nr. 3). Kitos kraštinės maksimaliai tiesios arba sąlygotos išorinių sklypo ribų. Kraštinė 4-5-6 nustatyta, išlaikant vienodą atstumą tarp šalims priklausančių registruotų pastatų. Toks sklypų suformavimas, ieškovų įsitikinimu, būtų racionalus šalių naudojimuisi, maksimaliai užtikrinantis lygiateisiškumą, iš esmės atitinkantis ir faktinį naudojimąsi bei užkertantis kelią tolimesniems šalių nesutarimams ir ginčams.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. M. su ieškiniu nesutiko, atsiliepimu į ieškinį (DOK-559) prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pasiruošimas bylą nagrinėti teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu: ieškovai pateikė dubliką (DOK-6929), atsakovė – tripliką (DOK- 8159), palaikydami savo argumentus. Pasirengus bylą nagrinėti teisme, atsakovė pareiškė priešieškinį.
4. Atsakovė J. M. 2022 m. balandžio 15 d. pareiškė priešieškinį (DOK-9433), prašydama atidalinti atsakovės J. M. nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k. v., pagal valstybinės įmonės Valstybinės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus projektų vadovės Gretos Sriubės parengtą žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-63286 (toliau ir – Atsakovės Projektas), ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad Ieškovų Projektu pažeidžiamos atsakovės teisės ir teisėti interesai, jis neatitinka bendrasavininkų interesų pusiausvyros principų, kas prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Atsakovė paaiškino, kad ji 2004 m. sausio 14 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi iš B. Č. asmeninėn nuosavybėn įsigijo daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šių statinių eksploatavimui B. Č. 2004 m. sausio 14 d. privačios žemės (miško) sklypo dalies dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei 0,8500 ha žemės sklypo dalį iš 8,57 ha žemės sklypo, iš jo miškas 2,2000 ha. Šios sutarties 8 punkte nurodoma, kad dovanojamas žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Tą pačią dieną atsakovė su B. Č., savininkės valia, apibrėžė atsakovei dovanoto žemės sklypo ribas bendrajame žemės sklypo plane bei savo parašais pasitvirtino naudojimosi žemės sklypais tvarką: atsakovės naudojimui tenkanti sklypo dalis buvo pažymėta indeksu „A“, o B. Č. – indeksu „B“. Šiame plane aiškiai tiesiomis linijomis nužymėta atsakovei dovanoto žemės sklypo vieta, užfiksuoti kraštinių ilgiai ir pločiai, atsakovei atiteko 50 m (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės, taip pat ir miško žemė prie (duomenys neskelbtini) ežero. Atsakovė dovanotą žemės sklypo dalį pagal žemės sklypo plane nužymėtas gaires naudojo ir disponavo daugiau kaip 15 metų. Ieškovų Projekte ignoruojama, kad ankstesnė savininkė B. Č. prie pirktų pastatų atsakovei dovanojo konkrečią 85 arų žemės sklypo dalį, nurodydama žemės sklypo vietą, kraštinių pločius, ilgius bei 50 metrų (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės dalį, neatsižvelgiama į daugiau nei 15 metų trunkantį atsakovei dovanoto 85 arų žemės sklypo faktinį valdymą bei naudojimą, be to, Ieškovų Projektu iš atsakovės atimama jai dovanota miško dalis ir daugiau kaip 45 metrų (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės. Dėl savo teikiamo atsidalijimo varianto, atsakovė nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, šalims priklausantis žemės sklypas užima 8,3802 ha, iš kurio 5,3197 ha užima ariamos žemės plotas, 0,9884 ha miško žemės plotas, 0,1415 ha sodų plotas, 0,3800 ha užstatyta teritorija ir 1,6921 ha kitos žemės plotas. 2019 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos sprendimu Nr. S-1910-59 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys buvo patikslinti ir miško žemės taksacinio sklypo dalis, pažymėta indeksu 7-2, buvo išskirta kaip atskiras taksacinis sklypas, kuriam suteiktas (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 872 kvartalo 7a taksacinio sklypo numeris. Tokiu būdu miško žemės taksacinis sklypas Nr. 7a, kurio plotas 0,1278 ha, tapo visiškai atskiru miško žemės sklypu ir jis pagrinde patenka į atsakovei B. Č. dovanotą 85 arų žemės sklypą. Todėl (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 872 kvartalo miško žemės taksacinis sklypas Nr. 7a, kurio plotas 0,1278 ha, neskaidomas į dalis, o pagal teikiamą Atsakovės Projektą jis suprojektuotas atsakovei tenkančiame žemės sklype. Atsakovės Projektu nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalis, nes atsakovės teikiamu formavimo pertvarkymo projektu visiškai atskiras ir nesusisiekiantis su kita miško žeme miško žemės taksacinis sklypas Nr. 7a, kurio plotas 0,1278 ha, į dalis neskaidomas, o visu atskiru plotu perduodamas atsakovės nuosavybėn. Teikiamu Atsakovės Projektu jai suprojektuotas sklypas Nr. 2-1 šiaurės vakarinėje žemės sklypo dalyje, kuriame yra jai asmeninės nuosavybės teise priklausantys 4 statiniai. Įvertintas atsakovės faktiškai naudojamas žemės plotas, reikalingas statinių eksploatavimui, faktiškai naudotos kiemo ir dirbamos žemės plotas. Atsakovės Projekte atsakovei tenkančio žemės sklypo Nr. 2-1 bendras plotas yra 8 312 kv. m, todėl jis visiškai atitinka jos nuosavybėje registruoto žemės sklypo dalį. Šio žemės sklypo naudmenas sudaro 0,3584 ha ariama, 0,25558 ha užstatyta, 0,1278 ha miško žemė ir 0,0892 ha plotas, užimtas medžių ir krūmų želdinių. Pagal Atsakovės Projektą jai tenka 50 m (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės. Taigi išlaikoma idealiosios ir realiosios nuosavybės dalių atitiktis bei atsižvelgiama į faktinę atsakovei dovanoto žemės sklypo vietą ir jo naudojimą. Atsakovės Projektu ieškovams suprojektuotas žemės sklypas Nr. 2-2, bendro 7,5490 ha ploto, kuriame yra ieškovams priklausantis gyvenamasis namas. Šio žemės sklypo naudmenas sudaro 4,2379 ha ariama, 0,1242 ha užstatyta, 0,7869 ha miško žemė, 0,1549 ha sodas, 0,2058 ha servitutinis kelias, 0,7024 ha plotas, užimtas medžių ir krūmų želdinių, ir 1,3369 ha kitos žemės (pelkės). Teikiamu projektu ieškovams tenka 165,12 m (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės. Taigi išlaikoma idealiosios ir realiosios abiejų ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės dalių atitiktis. Naujai formuojant žemės sklypus Nr. 2-1 ir Nr. 2-2, formuojamas ir 4 m pločio servitutinis kelias esamo gruntinio kelio vietoje, kuriuo iki šio naudojasi visi žemės sklypo bendrasavininkai. Tam sklype Nr.2-2 formuojamas 0,2058 ha kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis daiktas), kuris skirtas privažiuoti iki naujai formuojamo žemės sklypo Nr. 2-1 ir projekte pažymėtas S. Atsakovė įsitikinusi, kad jos siūlomas projektas nesumažina iki šiol ieškovų faktiškai valdyto žemės sklypo dalies ploto, atitinka visus proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, nepažeidžia ieškovų teisių ir teisėtų interesų, nedaro žalos šiuo metu bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančiam žemės sklypui bei jo paskirčiai. Todėl šis projektas ir turėtų būti tvirtinamas teisme.
Atsiliepimas
6. Ieškovai su priešieškiniu nesutiko, atsiliepime į priešieškinį (DOK-12338) prašė jį atmesti. Pasiruošimas bylą nagrinėti teisme pagal priešieškinį taip pat vyko paruošiamųjų dokumentų būdu: atsakovė pateikė dubliką (DOK-14230), ieškovai – tripliką (DOK-15839), palaikydami savo argumentus.
7. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį (DOK-17405), kuriame nurodė, jog sprendimo priėmimo teisę palieka teismo nuožiūrai, nes neturi jokio teisinio suinteresuotumo dėl kilusio ginčo. Teisme 2022 m. gruodžio 8 d. gautuose rašytiniuose paaiškinimuose (atsakymuose) (DOK-33592) Valstybinė miškų tarnyba nurodė, kad Valstybinės miškų tarnybos specialistas, kuriam buvo pavesta įvertinti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-63286 (Atsakovės Projektą), 2022 m. kovo mėn. dėl techninės klaidos parengė tarnybos poziciją dėl minėto projekto derinimo, prieštaraujančią Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrių, prašydama 2022 m. kovo 4 d. raštą Nr. R2-594-(39.6) laikyti negaliojančiu, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (pateiktą www.zpdris.lt sistemoje, paslaugos byla Nr. ZSFP-63286), kuriuo pertvarkomas žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Atsakovės Projektą), laikyti nesuderintu su Valstybine miškų tarnyba. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalį, privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha, todėl tiek situacija, kai miško taksacinis sklypas 7a formuojamas kaip visiškai atskiras žemės sklypas, tiek situacija, kai žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkius (padalinus) į du žemės sklypus, miško taksacinis sklypas 7a priskiriamas vienam iš jų, o likusi miško žemė lieka kitame sklype, prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies nuostatoms.
8. Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovė palaikė savo ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti, priešieškinį atmesti. Ieškovė G. L. paaiškino, kad B. Č. buvo ieškovų teta. Sklype yra 3 pastatai. Tvartas ir daržinė yra atsakovės, o gyvenamasis namas ieškovų. Ieškovui priklauso didesnė dalis. Jie ten praleidžia vasaras. Ten yra jų vasarnamis. Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), o brolis - (duomenys neskelbtini). Ten yra pievos. Servitutiniu keliu privažiuoti galima tik nuo 2017-2018 metų. Kitu būdu privažiuoti praktiškai neįmanoma. Galbūt kada nors gyvens ten, bet kol vyksta teismas, ieškovai nieko nedaro sodyboje. Sodybą ieškovai paveldėjo iš savo tėčio, B. Č. buvo tėčio sesuo ir jam perrašė turtą. Ieškovė savininke tapo 2017 metais. Su atsakove nesusitinka. Atsakovės daržinė dar stovi, o tvartas jau nugriuvęs. Jis apjuostas STOP juosta. Pati teta apie 2004 m. buvo sakiusi, o ir tėvai žinojo, kad atsakovei leista tik takeliu prieiti prie ežero. Ieškovė bent kartą į savaitę lankydavosi pas tetą, nes anksčiau gyveno tame pačiame kaime, bet atsakovės nematė ir jos visai nepažinojo. Pirmą kartą ieškovė atsakovę prie statinių pamatė gal 2017-2018 metais. Ieškovas V. Č. teisme paaiškino, kad po tėvo mirties sklypu naudojosi visą laiką. Kol tėvas buvo gyvas, visiems buvo uždrausta naudotis sklypu. Po vieno atsakovės apsilankymo mamą ištiko insultas. Kyla klausimas, kaip atsakovė tapo savininke. Teta neturėjo šeimos. Atsakovė nesinaudojo ta žeme, kol teta gyva buvo. Pakrantė yra kartu su mišku. Ieškovų namas yra pritaikytas gyvenimui. Žemė ir dabar yra dirbama. Pakrantėje pasidarė lieptą, takelį iki ežero nueiti. Nuo namo iki pakrantės yra maždaug 90 metrų. Pantoninio tilto kol kas nėra. Atsakovės pusėje yra daržinė ir tvartas. Daržinės durys nebeatsidaro. Tvartas nugriuvęs ir ten jau pavojinga. Aplink pastatus žolę nupjauna gal atsakovės vyras. Vieną kartą matė. Ieškovas atsakovę pamatė po tėvo mirties. Žemė neatidalinta. Atsakovė kiek gali, tiek kenkia ieškovams. Pakrantės yra tik 2 metrai, kur galima prieiti, visa pakrantė yra miškas. Atsakovė ateina tik pasivaikščioti. Prieš kelias dienas buvo išarta palei pamiškę, tai nemažas plotas. Pagal ieškovų planą jai atitektų gal metras pelkės. Atsakovės pateiktos nuotraukos yra iš jų sodybos, bet jos darytos ne pernai metais, o gal prieš 3 metus. Jose matoma juosta žymi žolės užsėjimą, o kitoje pusėje atsakovės išarta ir jai ieškovai paliko tai. Metus pastovėjo žolė ir dabar vėl išarė. Dėl stulpelio kovojo jau tėvai. Stulpelis nieko nereiškia. Daržinė nedarinėta daug metų, o ne vien apknista žvėrių.
9. Teismo posėdžio metu atsakovė J. M. ir jos atstovas palaikė savo priešieškinio reikalavimus, prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Atsakovė J. M. paaiškino, kad 2003 metais, kai B. Č. registravo savo sodybą, o atsakovė dirbo Registrų centre, B. Č. susirado atsakovę ir pasiūlė pirkti pastatus, nes tie pastatai jai buvo nebereikalingi, o po to dovanojo žemę. Atsakovė su B. Č. buvo pažįstamos nuo jaunystės laikų, atsakovė rūpinosi B. Č. senatvėje, dėl to ir dovanojo atsakovei žemę. Sandorių sudarymo metu B. Č. ne viena buvo, o kartu su savo sese. Schemutė buvo daryta tuo pačiu metu, savininkė B. Č. popieriuką-juodraštį su pamatavimais atsivežė su savo seserim, jos matavo pačios natūroje. Registrų centre ištraukė šitą schemą. Atsakovė neatsimena, kada jie paišė, nežino, kas antspaudus uždėjo. Parašus dėjo Registrų centre pas teisininkę. Ant rašto atsakovės rašyta, bet ne pirmam lape, bet antspaudus dėjo tikriausiai Registrų centro teisininkai, ne ji, nes ji Registrų centre dirbo tik sekretore, šio rašto originalą atsakovė turėjo namuose, jo niekur nenaudojo. Atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), bet jos tėviškė už ežero nuo bylos šalių žemės sklypo. Tai jai sentimentai. Pirmiausiai tvarkė mišką. Tuo metu name niekas negyveno, nes B. Č. 2004 m. jau gyveno pas seserį. 2018 metais iš tėvo paveldėjo ieškovė, o iki 2018 metų niekas nesinaudojo namu, apie 2018 pasidarė šiltnamį. Tvartas buvo jau sugriuvęs. Atsakovė naudojasi daržine, ten laiko šieną, kai lyja, užeina, daržinėje galima nakvoti. Sklype sodino ir augino daržoves. Atsakovė turi keturis vaikus ir žemę paliks kažkuriam iš jų. Kelias ten buvo visą laiką ir sklypas nesumažės, jei atsakovė naudosis keliu. Iki šiol ieškovai neprašė atlyginti servituto. Žemę naudojo taip, kad ją tvarkė, į pakrantę atplaukia laivu iš kitos ežero pusės.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdyje trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovas R. Š. paaiškino, kad Valstybinės miškų tarnybos specialistas, kuriam buvo pavesta įvertinti Atsakovės Projektą (ZSFP-63286), 2022 m. kovo mėn. dėl techninės klaidos parengė tarnybos poziciją dėl minėto projekto derinimo, prieštaraujančią Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies nuostatoms. Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrių, prašydama tarnybos 2022 m. kovo 4 d. raštą laikyti negaliojančiu, o Atsakovės Projektą laikyti nesuderintu su Valstybine miškų tarnyba. Yra labai svarbu sąvokos – miško plotas, miško žemės, miško sklypas, tai yra atskiros sąvokos. Ginčo sklype yra trys atskiri miško sklypai, o plotas bendras. Tarnybos pozicija yra ta, kad ginčo sklypas turėtų būti atidalintas taip, kad miško plotas liktų viename sklype. Valstybinės miškų tarnybos atstovas I. R. teisme patvirtino, kad per klaidą suderino Atsakovės Projektą, nes iš tiesų jis prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymui, kadangi dalijamas miško plotas. Valstybinės miškų tarnybos atstovė A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pirminio ieškovų projekto nederino, nes jo sprendiniai dėl miško prieštaravo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 9 daliai, kadangi buvo dalinamas miško plotas. Ieškovų Projektas buvo suderintas, nes miškas liko viename sklype.
11. Liudytoja K. S. (matininkė) teisme parodė, kad jos klientai – ieškovai – pradžioje pabrėžė, kad būtų kuo sąžiningiau nustatyta naudojimosi tvarka. Buvo parengti 3 variantai, bet susitarti nepavyko. Tada pradėjo rengti atidalijimo projektą. Miško dalinti negalima ir jų pirmasis projektas neatitiko įstatymo. Liudytoja nustebo, kaip galėjo tvirtinti Atsakovės Projektą, kai prieš tai ieškovų panašaus principo projektai buvo atmesti. Liudytojai Atsakovės Projektas atrodo nelygiavertiškas, nes ieškovams tenka prastesnė žemė, pelkė ir aukštos įtampos laidai. Preliminariuose žemės matavimuose yra didelė galima paklaida, galimas ploto trūkumas. Schemutė - tai tik ortofotografija, bet ji visai neatitinka reikalavimų preliminariems matavimams. Miško masyvas turi likti viename sklype. Projekte yra viskas aprašyta. Trūkumai yra išvardinti akte ir dėl dirvožemio sluoksnio apsaugos punkto nebuvo. Liudytoja buvo vietovėje. Vietoje visiškai nesimatė naudojimo. Per apsauginę juostą prie vandens telkinio gali prieiti visi žmonės. Atsakovė turi statinius, todėl jai kelių sklypų formuoti negalima. Rengiant projektą, minima schema nebuvo pateikta, bet tai tik ortofotografija, o ne pagal reikalavimus parengtas žemės planas. Pats žmogus gali pasimatuoti, bet tai nebus preliminarus planas. Tokius matavimus gali atlikti tik matininkas. Tai ne planas, o tiesiog „špargalkė“. Iš atsakovės jokio bendradarbiavimo nebuvo. Miškų tarnyba nesuderino pirminio projekto, nes tai yra vienas masyvas, nepriklausomai nuo to, ar trys masyviukai sujungti ar ne.
12. Liudytoja G. S. (matininkė) parodė, kad ruošė Atsakovės Projektą. Buvo susitikimas su ieškovais vietoje. Eigoje pasimatė, kad bendro sprendimo nebus. Rengė projektus atsakovė iš savo pusės, ovai iš savo, buvo keli variantai, bet vieningas sprendimas nebuvo priimtas. Ruošiant Atsakovės Projektą buvo vadovautasi faktiniu naudojimu. Cementiniai kuolai buvo įtvirtinti ten, kur atsakovė naudojosi sklypu. Kuolai žymėjo atsakovės teritoriją. Prie pakrantės buvo 2 kuolai, gale buvo vienas krūmynuose. Sunku pasakyti, kas juos ten sukalė, bet jie žymėjo pasidalintą ribą. Faktinis naudojimas atitiko, nes prie ežero buvo atsakovės daržas. Buvo išlaikytas atstumas nuo gyvenamojo namo. Liudytoja orientavosi pagal plotą, pagal schemutę, bet visas naudojimas būna kintantis dalykas. Buvo rištasi prie statinių. Visa pakrantė gavosi atsakovės nuosavybėje, nes miško masyvo dalinti negalima. Atsakovės Projektas suderintas su institucijomis. Pirmu etapu Miškų tarnyba pateikė nederinimo raštą ir buvo išskirta, kad negalima skaidyti miško. Atsakovei pagal projektą tenka daugiau nei 50 metrų pakrantės. Plotas išlaikytas identiškas. Kai vyko geodeziniai matavimai, plotas kito. Schemutę žino, yra ją mačiusi. Jos negalima laikyti preliminariu matavimų planu. Iš užsakovės liudytoja turėjo informaciją, kad tai yra susitarimas tarp šalių. Vienas iš kriterijų buvo miško masyvas ir pelkių bei kitos naudmenos. Bet bendro sprendimo net nebuvo bandoma prieiti. Sklype praeina aukštos ir žemos įtampos laidai. Žemos lieka atsakovės pusėj, aukštos - kitoje pusėje. Tas nebuvo vertinama. Atsakovės Projektas padarytas pagal visas taisykles, teisingai parengtas. Negali vertinti, ar sklypų vertė nenukentėjo.
13. Liudytojas R. G. teisme parodė, kad atsakovę pažįsta nuo senų laikų, o ieškovai žinomi tik iš matymo. Jų žemė ribojasi kartu su liudytojo. Konfliktų nėra. Atsakovė žinoma nuo senų laikų, konfliktų nėra. Atsakovė prašė liudytojo padėti dirbti žemės darbus jos žemėje (duomenys neskelbtini) kaime. Ir liudytojas ten gyvena. Yra du žemės ploteliai, kuriuos paruošdavo sodinimui. Liudytojas traktoriuką nusipirko 2017 metais ir nuo tada atsakovė prašydavo. Kur arti, parodydavo atsakovė. 2021 m. tik nedirbo, o šiemet dirbo. Per metus du kartus. Buvo ten bulvės, kartais apvagodavo. Daugiau jokių darbų neprašydavo atlikti. Atsakovė pastoviai dirbdavo tame sklype, jis niekada nebūdavo užleistas. Jis gyvena tame kaime nuo 2010 m., taip ten užaugęs, ir matydavo, kaip važiuodavo arti į atsakovės sklypą.
14. Liudytoja A. Ž. teisme parodė, kad atsakovė jai yra pažįstama, o ieškovai yra liudytojos sutuoktinio pusseserė ir pusbrolis. Su ieškovais jokių santykių nėra, vyras taip pat nebendrauja. Ji B. Č. labai gerai žinojo, nes ją karšino 3 metus ir ją palaidojo. Ji buvo parašiusi testamentą, bet jis jau buvo tuščias, kai mirė B. Č., nes ji nebeturėjo turto, kurį galėjo palikti testamentu. Tris metus iki mirties ji gyveno pas liudytoją. B. Č. viską visiems dovanodavo. Jos sodybą žino, ten dirbdavo, B. Č. laikydavo gyvulius ir visi padėdavo. Rankpinigius atsakovė atvežė B. Č. į namus už ūkinius pastatus. Liudytoja tik žino, kad pasakė, kad uošvienė ir B. Č. išsimatavo žemę, kiek dovanoja. B. Č. ieškojo pirkėjų, buvo ir iš (duomenys neskelbtini) žmonės atvažiavę. Atsakovė buvo kaimynė per ežerą. Nežino, kodėl būtent atsakovė atsirado. Buvo ranka planas nupieštas ūkinių pastatų ir žemės, kurį piešė B. Č. ir liudytojos uošvienė. B. Č. iki pat paskutinės dienos laikė karvę. Jai reikėdavo malkų prinešt, numaudyt, pas gydytojus nuvežt, daug kas jai valgyt nešdavo. (duomenys neskelbtini) B. Č. gyveno iki 2003 metų. Jos pasakė, kad sandoris įvyko, viską sutvarkė, kad pardavė ūkinius pastatus, o žemės gabaliuką atidavė. Kilo daug nepasitenkinimo giminėj. Buvo didelis konfliktas dėl šito sandorio. Ji pati sandorio procese nedalyvavo. B. Č. buvo keista.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas.
15. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalims bendrosios nuosavybės teise priklauso 8,3802 ha bendro ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v. (Žemės sklypas): V. Č. priklauso 33573/55866 dalys Žemės sklypo, G. L. priklauso 50261/167604 dalys Žemės sklypo, J. M. priklauso 8312/83802 dalys Žemės sklypo. Tiek ieškovai, tiek atsakovė prašo atidalinti jiems bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą, atidalijant atsakovės dalį. Ieškovai nepageidauja tarpusavyje atsidalinti savo nuosavybės dalių, kadangi yra artimi giminaičiai (brolis ir sesuo) ir tarpusavyje sutaria dėl bendro sklypo naudojimo bei valdymo. Abi bylos šalys sutinka atsidalinti natūra, tačiau nesutaria dėl konkretaus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo ir kiekviena jų siūlo savo turto atidalijimo variantą: ieškovai turtą prašo atidalinti pagal Ieškovų Projektą, o atsakovė - pagal Atsakovės Projektą. Iš šių siūlomų atidalijimo variantų matyti, tas nustatyta ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kad tarp šalių ginčo dėl jų dalies dydžio nėra, taip pat tarp bylos šalių nėra ginčo dėl Žemės sklype stovinčių statinių, nes statinių, kurie bendrai priklausytų ieškovams su atsakove, nėra. Ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo.
16. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra absoliuti – šios teisės įgyvendinimas galimas tiek, kiek nėra pažeidžiami įstatymai, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, tačiau ši teisė bet kuriuo atveju, be paties bendraturčio valios, gali būti apribota tik įstatymu arba teismo sprendimu pagal įstatymą (CK 4.39 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).
17. Įvertinęs abu šalių pateiktus jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo variantus, teismas sprendžia, kad Atsakovės Projektas neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros ir teisės aktų reikalavimų, o Ieškovų Projektas nei bendraturčių esminių interesų, nei teisės aktų reikalavimų nepažeidžia.
18. Atsakovė, tiek nesutikdama su ieškiniu, tiek ir prašydama atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal Atsakovės Projektą, remiasi, jos požiūriu, esmine aplinkybe, kad ankstesnė Žemės sklypo savininkė B. Č. 2004 m. sausio 14 d. privačios žemės (miško) sklypo dalies dovanojimo sutartimi padovanojo jai konkrečią 85 arų sklypo dalį Žemės sklype, nes sutarties 1 punkte numatyta, kad B. Č. dovanoja J. M. dovanotojai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 0,8500 ha žemės sklypo dalį iš 8,5700 ha sklypo, iš jo: miškas 2,2000 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); sutarties 7 punkte nurodyta, kad apdovanotosios nuosavybėn pereina žemės sklype esantys medžių ir krūmų želdiniai, daugiamečiai sodiniai; 8 punkte nurodyta, kad dovanojamas žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, apdovanotoji pareiškia, kad atlikus tikslius kadastrinius dovanojamo žemės sklypo matavimus ir pasikeitus šio žemės sklypo riboms ir plotui, jokių pretenzijų neturės; sutartyje taip pat nurodyta, kad pridedamas sklypo planas su gretimybėmis (mastelis 1:10000). Tačiau tokie atsakovės argumentai nėra teisiškai pagrįsti.
19. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo apie Žemės sklypą matyti, kad V. Č. priklauso 33573/55866 dalys Žemės sklypo, G. L. priklauso 50261/167604 dalys Žemės sklypo, J. M. priklauso 8312/83802 dalys Žemės sklypo. Naudojimosi Žemės sklypu tvarka neregistruota. Taigi visiems trims savininkams priklauso idealiosios dalys nuosavybėje, bet ne realiosios dalys Žemės sklype. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kuris jau galiojo ir 2004 m. dovanojimo sutarties sudarymo metu, normos nenumato galimybės dovanoti konkrečią sklypo dalį, nenustatant naudojimosi daiktu, kuris taps bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarkos. Atsakovė pateikė į bylą ortofotografinį Žemės sklypo žemėlapį su ant jo atliktomis baltomis žymomis su prierašu, kad tai yra Žemės sklypo naudojimosi tvarka, nustatyta B. Č. ir J. M.. Tačiau jokia naudojimosi Žemės sklypu tvarka, patvirtinta notaro, nėra registruota viešame registre, dėl to ši naudojimosi tvarka, net ir laikant, kad ji tarp dovanotojos ir apdovanotosios buvo sudaryta, vėliau įgijusiems Žemės sklypo dalį ieškovams negalioja ir teisinių pasekmių nesukelia (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Taigi nei civilinės bylos duomenys, nei viešo registro informacija nepatvirtina, kad B. Č. atsakovei padovanojo konkretų 85 arų žemės sklypą Žemės sklype, tokios galimybės nenumatė ir įstatymas.
20. Kita svarbi faktinė aplinkybė, sprendžiant dėl Žemės sklypo atidalijimo varianto, yra ta, kad Žemės sklype yra 0,9884 ha miško žemės, išsidėsčiusios skirtinguose masyvuose, vienas iš kurių – atskiras 0,1278 ha ploto taksacinis miško sklypas 7a, nesusisiekiantis su kitais miško plotais Žemės sklype, kuris yra šiaurinėje sklypo dalyje ties ežero pakrante. Pagal Atsakovės Projektą šis atskiras taksacinis miško sklypas 7a atitenka atsakovei (ieškovams tenka likusi miško žemė), o pagal Ieškovų Projektą – ieškovams, be to, į ieškovams atitenkančią Žemės sklypo dalį pagal Ieškovų Projektą patenka ir likusi miško žemė (atsakovei miško naudmenų nepriskiriama). Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrindų taikyti įstatyme nurodytas išimtis. Minėta, kad Žemės sklype yra 0,9884 ha miško žemės (mišku apaugusio žemės ploto), dėl to ji į dalis negali būti skaidoma, kas reiškia, kad visa miško žemė turi būti viename žemės sklype. Atsakovės Projektas šio reikalavimo neišlaiko, nes jo sprendiniais maža dalis miško žemės, nors ir suformuotu atskiru 0,1278 ha ploto sklypu, atskiriama nuo likusios miško žemės, kurios bendras plotas 0,9884 ha. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovai teismo posėdžio metu. Valstybinės miškų tarnybos rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha, todėl tiek situacija, kai miško taksacinis sklypas 7a formuojamas kaip visiškai atskiras žemės sklypas, tiek situacija, kai žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkius (padalinus) į du žemės sklypus, miško taksacinis sklypas 7a priskiriamas vienam iš jų, o likusi miško žemė lieka kitame sklype, prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies nuostatoms. Valstybinė miškų tarnyba laiko Atsakovės Projektą nesuderintu su šia tarnyba. Taigi Atsakovės Projekto sprendiniai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, jiems nepritaria ir Valstybinė miškų tarnyba.
21. Iš Atsakovės Projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šį projektą ruošusi matininkė atsakovei naujai formuojamą žemės sklypą Nr. 2-1 projektavo, atsižvelgdama į kelis kriterijus, kurių dauguma remiasi į jau anksčiau aptartą Žemės sklypo ortografinį žemėlapį, kuriame ranka balta spalva pažymėtos atsakovės naudojamo sklypo ribos ir jų ilgiai, kuris bylos nagrinėjimo metu atsakovės buvo laikomas ne tik žemės sklypo naudojimosi tvarkos schema, bet ir preliminariu atsakovei dovanoto žemės sklypo planu. Tačiau šis Žemės sklypo ortografinis žemėlapis nėra žemės sklypo planas, nes jis nėra sudarytas matininko, neatitinka ir kitų reikalavimų, keliamų tokiam dokumentui, taigi iš esmės neturi teisinės galios. Projektuodama atsakovei žemės sklypą Nr. 2-1 Atsakovės Projekte, matininkė siekė išlaikyti 50 m ežero pakrantės pagal sandorį su B. Č., siekė išlaikyti 40 m linijos ilgį pietinėje pusėje, vadovavosi vietovėje įtvirtintu preliminariu riboženkliu, kuriuo buvo paženklinta atsakovės sklypo dalis po sandorio su B. Č. ir kt. Taigi rengiant Atsakovės Projektą iš esmės buvo remiamasi teisinės galios neturinčia ortografinio žemėlapio nuotrauka ir bendraturčių turimomis idealiosiomis dalimis, o ne siekiama teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros.
22. Atsakovės Projektas neproporcingai pažeidžia ieškovų interesus, nes jai pagal jos siūlomą atsidalijimo variantą atitektų 77,26 m ežero pakrantės (atsakovės procesiniuose dokumentuose neteisingai teigiama, kad 50 m), nors, kaip nurodė teisme, naudojosi tik 50 m ežero pakrante. Teismas sutinka su ieškovais, kad 77,26 m ežero pakrantės dalis yra neproporcingai per didelė, atsižvelgiant į atsakovės turimas idealiąsias dalis nuosavybėje (ieškovų paskaičiavimu, proporcingai turimai nuosavybės daliai sklype atsakovei tektų 21,31 m pakrantės, tačiau tokiu atveju riba tarp sklypų eitu per taksacinį miško sklypą 7a, kurio dalinti negalima).
23. Pagal Ieškovų Projektą atsakovei asmeninės nuosavybės teise tenkančio sklypo Nr. 2-1 plotas yra 8 312 kv. m ir jis atitinka atsakovės turimo ploto dalį, yra išlaikoma idealiosios ir realiosios nuosavybės dalių atitiktis. Atsakovei tenka dalis ežero pakrantės, ariamos žemės, užstatyta teritorija, krūmynai, kita žemė. Atsakovei tenkančio sklypo konfigūracija racionalios formos, artima lygiašonės trapecijos formai. Tik dėl objektyvios priežasties (esamų miško naudmenų, kurias draudžiama dalinti) viena sklypo riba (tarp taškų 1-2-3-4) įgyja papildomą posūkio tašką (Nr. 3). Kitos kraštinės maksimaliai tiesios arba sąlygotos išorinių sklypo ribų. Kraštinė 4-5-6 nustatyta, išlaikant vienodą atstumą tarp šalims priklausančių registruotų pastatų. Toks sklypų suformavimas yra racionalus šalių naudojimuisi, užtikrina lygiateisiškumą.
24. Teismas sutinka su atsakove, jog aplinkybė, kad jai pagal Ieškovų Projektą netenka miško naudmenų, gali būti vertinama kaip jos intereso pažeidimas, tačiau ne esminio. Esminiai ieškovės interesai Ieškovų Projektu nėra pažeidžiami. Ieškovė teisme nurodė, kad sklype augino daržoves, naudojosi pastatais, taigi jos šie interesai, kuriuos akcentavo ir įrodinėjo bylos nagrinėjimo metu, kartu išlaikant jos nuosavybėje jai priklausantį Žemės sklypo plotą, Ieškovų Projektu nėra pažeidžiami. Ir po atidalijimo pagal Ieškovų Projektą atsakovei tenkantį žemės sklypą bus galima naudoti pagal paskirtį – žemės ūkio veiklai, statinių naudojimui. Be to, Ieškovų Projekte už miško naudmenas atsakovei yra kompensuojama kitomis naudmenomis, nes atsakovei suteikiamas visas jai priklausančios dalies plotas 8 312 kv. m, suteikiama teisė neatlygintinai naudotis servitutiniu keliu. Atsakovei negali būti atidalinta didesnė pakrantės dalis nei pagal Ieškovų Projektą, nes toje miško dalyje yra miško naudmenos – taksacinis miško sklypas 7a, ir ši faktinė situacija apsprendžia atsakovei tenkančios pakrantės ilgį, kadangi šis miško sklypas negali būti atskirtas nuo likusios miško žemės Žemės sklype ir turi likti viename žemės sklype.
25. Remdamasis tuo, kas paminėta, teismas šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą atidalina ieškovų siūlomu būdu, t. y. pagal Ieškovų Projektą, atsakovei priskiriant Žemės sklypo dalį, kurios projektinis Nr. 2-1, o ieškovams priskiriant Žemės sklypo dalį, kurios projektinis Nr. 2-2, kadangi Ieškovų Projektas atitinka teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principą, bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, yra suderintas su kompetentingomis institucijomis, o Atsakovės Projekto sprendiniai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, projektui nepritaria Valstybinė miškų tarnyba, jis paruoštas, remiantis teisinės galios neturinčiais raštais. Dėl to ieškinys yra tenkinamas, o priešieškinis atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, ieškovams iš atsakovės priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Ieškovai patyrė 85 Eur išlaidų sumokėdami žyminį mokestį byloje, taip pat 3 751 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (DOK-27255, DOK-30856, DOK-34049, DOK-489). Teismo vertinimu, ieškovų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, už konkrečias teisines paslaugas nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių, nes byla sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Teismas neturi jokio pagrindo vertinti ieškovų prašomas atlyginti 3 751 Eur išlaidas advokatės pagalbai pernelyg didelėmis ir jas mažinti. Dėl to teismas ieškovų patirtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti iš atsakovės priteisia pilna apimtimi.
28. Valstybė šioje byloje patyrė 17,92 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš atsakovės, nes jos priešieškinis atmestas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.
Atidalinti savininkės J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., pagal matininkės Kristinos Stašelytės parengtą žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-75815.
Ieškovams V. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės J. M. 3 836 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Valstybei iš atsakovės J. M. priteisti 17,92 Eur (septyniolika eurų ir 92 eurocentus) pašto išlaidoms atlyginti.
Išaiškinti atsakovei, kad valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.