Kauno apylinkės teismo nutartis

2012-01-09 · Civilinė byla Nr. 2-54-813/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-09
Bylos Nr.
2-54-813/2012
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02573-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Darius Kantaravičius
Pareiškėjas
R. Š.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. 2-54-813/2012Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02573-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 23; 128.19. (S)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 9 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. Š., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino palikimui priimti pratęsimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti jam įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2002-02-27, mirties, priimti. Pareiškėjas pateiktame prašyme nurodė, jog jo tėvas V. Š., gyvenęs atskirai nuo pareiškėjo, mirė 2002-02-27. Paskutinius dvejus metus prieš mirtį pareiškėjo tėvas gyveno adresu (duomenys neskelbtini)., kur ir mirė, tačiau šiuo adresu savo gyvenamosios vietos nebuvo deklaravęs. Iki tol pareiškėjo tėvas gyveno ir buvo registruotas adresu (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį V. Š. buvo pateikęs dokumentus Utenos rajono žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisės atstatymo į tėvų žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių atkūrimas užtruko ir buvo pradėtas vykdyti tik po pareiškėjo tėvo mirties. Žemės sklypo matavimo darbams atlikti Utenos žemėtvarkos skyriaus darbuotojai pranešimus V. Š. siuntė jo buvusios gyvenamosios vietos adresu, todėl jie grįždavo neįteikti, o pareiškėjui apie planuojamus atlikti matavimo darbus pranešta tik 2011-10-06, nors žemėtvarkos skyriui ir buvo žinoma, kad pareiškėjas yra vienintelis savo tėvo turto paveldėtojas. 2011-10-19 pareiškėjas dalyvavo matuojant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., ribas ir tuo metu pareiškėjui tapo žinoma apie atkuriamą nuosavybės teisę. Pareiškėjas yra vienintelis savo tėvo turto paveldėtojas pagal įstatymą ir ginčų dėl to nėra. Kadangi V. Š. mirties momentu jokio kito turto neturėjo, o pareiškėjui nebuvo žinoma apie tėvo žemę, į kurią dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėjas po savo tėvo V. Š. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir nesikreipė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyrius atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, jog teismas savo nuožiūra spręstų dėl prašymo pagrįstumo ir sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Suinteresuotas asmuo prašė civilinę bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pagal pareiškėjo paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus – gimimo liudijimo, registro Nr. 1024 kopiją (b.l. 3), gimimo liudijimo ?? Nr. 436068 kopiją (b.l. 6), 2011-11-14 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos Nr. (P1-8634) P2-7383 kopiją (b.l. 18) bei mirties liudijimo AA Nr. 644631 kopiją (b.l. 23) nustatyta, kad pareiškėjo R. Š. tėvas V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2002-02-27. Mirties liudijime AA Nr. 644631 nurodyta V. Š. mirties vieta – (duomenys neskelbtini)., Lietuva. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje paskutinė V. Š. gyvenamoji vieta nurodyta Kaunas (b.l. 10), tačiau, kaip galima spręsti iš pareiškėjo paaiškinimų bei byloje esančių kitų rašytinių įrodymų (b.l. 5, 22), paskutinė V. Š. gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini)., ir šios savo gyvenamosios vietos jis nebuvo oficialiai deklaravęs. Remiantis pareiškėjo paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 7-8, 21) nustatyta, kad jo tėvas V. Š. buvo kreipęsis dėl nuosavybės teisių į savo tėvų žemę, esančią (duomenys neskelbtini)., atkūrimo natūra, tačiau apie atliekamus veiksmus V. Š. buvo pranešama ankstesniu jo gyvenamosios vietos adresu Kaune, dėl ko visi procedūriniai dokumentai grįždavo neįteikti, ir tik 2011-10-19 pareiškėjui tapo žinoma apie jo tėvui atkuriamas nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Duomenų ir juos patvirtinančių rašytinių įrodymų apie tai, jog V. Š. būtų atkurtos nuosavybės teisės į konkretų žemės sklypą, pareiškėjas teismui nepateikė, todėl laikytina, jog palikimą sudarė ne konkretus nekilnojamasis turtas, o turtinė teisė – teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas paaiškino, kad jam apie tėvo mirtį buvo žinoma, nors su juo bendravo retai, tačiau pats tėvą palaidojo, jį morge atpažino. Kadangi pareiškėjo tėvas jokio kito turto, kurį būtų galima paveldėti, neturėjo, o apie atkurtą nuosavybės teisę į žemę pareiškėjui nebuvo žinoma, pareiškėjas po savo tėvo mirties per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Remiantis testamentų registro duomenimis nustatyta, kad V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų ar palikimo priėmimo po jo mirties faktų Testamentų registre nebuvo įregistruota (b.l. 11-12), todėl laikytina, kad palikimas, atsiradęs po V. Š. mirties iki šiol nėra priimtas. Pareiškėjas nurodė, jog jis yra vienintelis įstatyminis palikėjo V. Š. įpėdinis, pareiškėjo manymu, jo nurodytos priežastys, dėl kurių jis per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, yra svarbios ir pateisinamos, todėl terminas palikimui priimti turėtų būti pratęstas. Su tokiais pareiškėjo nurodytais argumentais teismas negali sutikti ir mano, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo, atsiradusio po jo tėvo V. Š. mirties, priėmimo, nėra svarbios ir pateisinamos, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Remiantis LR CK nuostatomis, galiojusiomis palikimo atsiradimo momentu, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (LR CK 5.50 str.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėti veiksmai turėjo būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str.). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Tačiau įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (LR CK 5.57 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-103/2007). Paveldimo turto masės nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo V. Š. mirties, priimti, iš esmės nurodydamas vienintelę palikimo nepriėmimo per įstatyme nustatytą terminą priežastį, t.y. jog pareiškėjui nebuvo žinoma apie turtą, sudarantį palikimą, kadangi apie tėvo nuosavybės teisių atkūrimą į žemę jis nieko nežinojo. Remiantis LR CK 5.1 str. 1 d. paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėjas nurodė, jog jo tėvas V. Š. mirties momentu jokio paveldimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo, tačiau pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių šią jo nurodytą aplinkybę. Teismo manymu, abejotina, jog palikėjas jo mirties momentu neturėjo jokių asmeninių daiktų, kurie galėtų būti paveldimi. Be to, pareiškėjo tėvui kreipusis dėl nuosavybės teisės atkūrimo įstatymų nustatyta tvarka, į paveldimo turto sudėtį įėjo ir turtinė teisė – teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuri pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004; 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2009; kt.). Paminėtina, kad civilinėje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo tėvui šiuo metu jau yra atkurtos nuosavybės teisės į konkretų žemės sklypą, todėl nėra aišku, ar šiuo metu yra suformuotas konkretus žemės sklypas, kuris kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas galėtų sudaryti paveldimą turtą. Tačiau net ir tuo atveju, jei palikėjui V. Š. būtų atkurtos nuosavybės teisės į konkretų žemės sklypą, pagrindo pratęsti praleistą terminą palikimui priimti nebūtų. Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad jei po palikėjo mirties jo vardu atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį daiktą asmens (įpėdinio) norą priimti palikimą nulėmė vien tik vėlesnis pagausinęs palikimą turto atsiradimas, tai ši aplinkybė nelaikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Tokia aplinkybė nepatvirtina asmens apsisprendimo priimti palikimą iš karto po jo atsiradimo, t. y. mirus palikėjui. Palikimas priimamas visas, jo negalima priimti dalimis ar su išlygomis. Dėl to neturėjęs ketinimų priimti palikimo jo atsiradimo metu, tačiau pareiškęs norą dėl palikimo priėmimo vėliau, kada atsiranda papildomai turto, įeinančio į palikimo sudėtį, asmuo faktiškai išreiškia savo valią tik dėl dalies palikimo priėmimo, tačiau, kaip nurodyta, palikimo dalį priimti draudžia įstatymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2008). Laikant, jog pareiškėjo tėvo mirties momentu paveldimą turtą sudarė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, negalima sutikti su teiginiu, jog palikėjo mirties momentu nebuvo paveldimo turto.

Kaip nustatyta civilinėje byloje, pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad priimti tėvo palikimą per LR CK 5.50 str. 3 d. nustatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėjui buvo žinoma apie savo tėvo mirtį, o kartu ir apie palikimo atsiradimą, jokių objektyvių kliūčių kreiptis pareiškėjui į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nenustatyta, todėl galima teigti, kad pareiškėjas, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Ir nors pareiškėjas dėl termino palikimui priimti pratęsimo į teismą kreipėsi iš karto po to, kai, jo paaiškinimu, jis sužinojo apie atkuriamas nuosavybės teises jo tėvui, tačiau nuo palikimo atsiradimo momento iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl termino pratęsimo dienos praėjo daugiau nei 9 metai. Teismo manymu, vertinant pareiškėjo elgesį, negalima konstatuoti, kad jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per LR CK nustatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėjo elgesys, kai jis dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi į teismą tik po to, kai sužinojo apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą, vertintinas kaip neatitinkančiu atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo kriterijų. Objektyvių kliūčių palikimui priimti nenustatyta, o pareiškėjo delsimas daugiau nei 9 metus priimti palikimą ir ta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jam nebuvo žinoma apie palikėjo turtinę teisę į žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimą, kuri yra paveldima, nepateisina termino palikimui priimti praleidimo. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas pats ar per kitus asmenis neturėjo galimybės atlikti veiksmų, būtinų palikimui priimti, o neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialiosios teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-103/2007).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, laikytina, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti svarbia pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežasties, todėl prašymas netenkintinas ir įstatyme nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2002-02-27, mirties, nepratęstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 578 str., teismas

nutaria:

Prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą atskiruoju skundu.

Teisėjas Darius Kantaravičius