Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimusi (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, teista, tačiau teistumai išnykę, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji R. S. 2018 rugpjūčio 15 d., apie 15 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, pašiūrėje, esančioje (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., konflikto metu, iš pykčio metė radijo imtuvą G. L. į galvą, jam atsisukus, kitą radijo imtuvą metė pastarajam į kaktą. Po to peiliu sudavė G. L. šešis smūgius į įvairias kūno vietas ir taip padarė jam šakotinę muštinę odos žaizdą su poodine kraujosruva aplinkui ir kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos dešinėje pusėje kaktikaulio gumburo projekcijoje, smulkią durtinę-pjautinę odos ir paodės žaizdą kairio peties priekiniame paviršiuje, linijinę pjautinę odos žaizdą dešiniame žande, smulkią durtinę-pjautinę odos ir paodės žaizdą dešinio peties išoriniame paviršiuje, durtinę paviršinę odos žaizdą krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje mentės projekcijoje, kiaurinę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės kairės pusės viršutinėje dalyje su dešinio širdies skilvelio priekinės sienos kiauriniu sužalojimu, kiaurinę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinės pusės apatinėje srityje užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VIII krūtinkaulio slankstelio lygyje su dešinio plaučio apatinės skilties sužalojimu. Nuo kiaurinių durtinių-pjautinių krūtinės ląstos sužalojimų su širdies ir dešinio plaučio sužalojimais, kurie sukėlė kairės pusės hemotoraksą, hemoperikardą, dešinės pusės pneumohemotoraksą ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Taip R. S. tyčia nužudė G. L.

Kaltinamoji R. S. kalta padariusi inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino ir parodė, kad ji gyveno pašiūrėje, esančioje (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., netoli buvusio sąvartyno. Apie mėnesį laiko iki įvykio pas ją apsigyveno G. L., su kuriuo pažįstami buvo seniai. Ji su G. L. dažnai konfliktuodavo dėl įvairių dalykų. 2018 m. rugpjūčio 15 d., apie 13 val., G. L. grįžo į pašiūrę ir pamanęs, kad ji skolon pirko alų, pradėjo keiktis, trenkė jai delnu kelis kartus per veidą ir iš plastikinio butelio išpylė jame buvusią ,,braškę“ (kurią iki ateinant G. L. ji gėrė) jai ant galvos. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu ji metė G. L. į galvą pašiūrėje buvusį radijo imtuvą, po to, kai jis atsisuko, kitu radijo imtuvu smogė jam į kaktą. Tada G. L. išėjo iš pašiūrės, o ji liko patalpoje. Praėjus trumpam laiko tarpui jis grįžo ir atsisėdo ant lovos. Ji nustūmė G. L. ant žemės ir tada pastebėjo, kad jis guli ir nebekalba. Ji pamatė kraują ir supratusi, kad G. L. sužalotas, išėjo kviesti pagalbą. Ji neneigia, kad peiliu sužalojo G. L., tačiau kokiu momentu tai įvyko, pasakyti negali.

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad G. L. buvo jos brolis ir gyveno kartu su ja. Pas R. S. jis eidavo tik tada, kai turėdavo pinigų. Jie abu piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir būdami neblaivūs bardavosi. Brolis buvo skolingas greitųjų kreditų bendrovėms, todėl oficialiai nedirbo. Dirbdavo padienius darbus statybose, rinko metalą. Ji broliu rūpinosi, išskalbdavo jo rūbus. Brolio laidotuvėms išleido 1100 eurų, todėl šią pinigų sumą prašo priteisti iš kaltinamosios. Dėl brolio žūties patyrė netikėtą stresą, dvasinį sukrėtimą, kitas negatyvias aplinkybes, todėl prašo iš kaltinamosios priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Liudytojas J. A. (J. A.) parodė, kad gyvena pašiūrėje, esančioje (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., netoli buvusio sąvartyno. Maždaug už 25 metrų nuo jo pašiūrės yra R. S. pašiūrė, kurioje ji gyveno su G. L. G. L. pavardės jis nežino. 2018 m. rugpjūčio 15 d. jis girdėjo šaukiančią R. S. Suprato, kad ji šaukia ant G. L. Jie dažnai bardavosi ir dažniausiai girdėdavosi R. S. balsas. Tą dieną jis girdėjo tik šaukiančią R. S. ir tik po jos šauksmų praėjus apie 10 minučių jis išgirdo pratisą G. L. šūksnį, o po to viskas nurimo. Vėliau iš kaimynės G. sužinojo, kad buvo nužudytas G. L. R. S. nemaloni ir negera moteris. Kai būdavo girta, visiems aplinkui grasindavo. Su ja niekas nenorėjo bendrauti. G. L. buvo normalus, nepiktybinis žmogus.

Liudytoja D. Š. parodė, kad R. S. neblaivi buvo labai agresyvi. Visi jos vengdavo. Vieną kartą su stiklo šuke puolė G. R. ir vos jos nepapjovė. R. S. su G. L. buvo draugai, dažnai bardavosi ir vienas iš kito vogdavo.

Iš 2018-08-15 įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 12–35) matyti, kad apžiūrėta (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. esanti pašiūrė. Joje rastas G. L. lavonas su durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 427/2018(03) (t. 1, b. l. 66–69) matyti, kad G. L. mirė nuo kiaurinių durtinių-pjautinių krūtinės ląstos sužalojimų su širdies ir dešinio plaučio sužalojimais, kurie sukėlė kairės pusės hemotoraksą, hemoperikardą, dešinės pusės pneumohemotoraksą ir sunkų trauminį hemoraginį šoką. G. L. kūne nustatytos šešios šviežios žaizdos, kurios padarytos kietu aštriu daiktu, ir viena žaizda, kuri atsirado nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku neribotu daiktu ar kietu pagrindu. Ištyrus G. L. kraują, jame nustatyta 3,39 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto (t. 1, b. l. 134) matyti, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2018-08-15 14 val. 58 min. yra užfiksuotas pilietės pranešimas dėl kūno sužalojimo adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g.

Iš policijos pateiktų duomenų (t. 1, b. l. 127–131) matyti, kad 2018-08-15 15 val. 4 min. policija informuota, kad paskambino R. S. ir pranešė, jog yra sumuštas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, kuris kraujuoja, miršta. Iš tų pačių duomenų matyti, kad į laikino sulaikymo patalpą pristačius R. S., jai nustatytas 4,54 promilių girtumas.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1417/2018(03) (t. 1, b. l. 175–178) matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros metu R. S. kūne rasti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairio peties sąnario užpakaliniame paviršiuje, trys nedidelės apvalios grupinės poodinės kraujosruvos peties sąnario šoniniame paviršiuje, poodinė kraujosruva dešinio alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje, bei poodinės kraujosruvos ant pilvo kairės pašonės.

Pilvo kairės pašonės poodinės kraujosruvos yra apie savaitės senumo. Kitos šviežios ir atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką (2018-08-15).

Remiantis aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 14 val. 58 min. (kol paskambino telefonu į Bendrąjį pagalbos centrą), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, pašiūrėje, esančioje (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., tarpusavio konflikto metu R. S. tyčia peiliu sudavė G. L. šešis kartus į įvairias kūno vietas ir padarė kiaurinę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės kairės pusės viršutinėje dalyje su dešiniojo širdies skilvelio priekinės sienos kiauriniu sužalojimu, kiaurinę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinės pusės apatinėje srityje užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VIII krūtininio slankstelio lygyje su dešiniojo plaučio apatinės skilties sužalojimu (bei kitus mažiau gyvybei pavojingus sužalojimus), dėl kurių, išsivysčius komplikacijoms, G. L. įvykio vietoje mirė.

Šių aplinkybių kaltinamoji neneigia, tačiau aiškina, kad neprisimena, kaip tai įvyko. Teisme kaltinamoji aiškina, kad tai padaryti ji galėjo gindamasi, nes G. L. prieš ją vartojo smurtą, be to, jo rankose ji matė atsuktuvą ir peilį. Teismas tokia kaltinamosios versiją teisme vertina kaip gynybos būdą, nes ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad atsuktuvą ir peiliuką G. L. nuo žemės pakėlė dar iki konflikto pradžios. Susiginčijus jis smogė jai delnu per veidą, tada pradėjo eiti link išėjimo iš namelio bei ant žemės numetė atsuktuvą ir peiliuką, o ji tuo metu radijo imtuvu trenkė G. L. į pakaušį, jam atsisukus, kitu radijo imtuvu trenkė į kaktą ir ją prakirto. Taigi jokios būtinosios ginties situacijos nebuvo. Tiek iš pačios kaltinamosios, tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš liudytojų parodymų matyti, kad konfliktai tarp kaltinamosios ir žuvusiojo buvo jų kasdienybė. Iš liudytojų J. A., D. Š. parodymų matyti, kad žuvusysis nebuvo agresyvus. Priešingai jie parodo dėl kaltinamosios elgesio, t. y., kad ji neblaivi būdavo labai agresyvi ir neprognozuojama, ir visi aplinkiniai jos vengdavo. Apie kaltinamosios agresyvų elgesį ir būdą matyti ir iš 2004 m. kovo 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo buvo nuteista kaltinamoji už veiką, padarytą 2003 m. rugpjūčio 9 d. Veikos padarymo aplinkybės ir kaltinamosios elgesys praktiškai identiškas nagrinėjamam atvejui. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios veiksmai rodo jos tyčią atimti gyvybę, t. y. žuvusiajam daiktais (radijo imtuvais) smūgiuoja tik į galva, smūgius peiliu suduoda į krūtinę ir į nugarą.

Esant aptartų aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad R. S. tyčia nužudė G. L., todėl jos veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Tenkintinas V. K. 1100 Eur. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, nes jis gyvenimiškai realus, visiškai įrodytas rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad V. K. laidojimo paslaugų įmonei už paslaugas, susijusias su G. L. laidojimu, sumokėjo minimą pinigų sumą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.). Šioje byloje kalta dėl tyčinio gyvybės atėmimo pripažįstama kaltinamoji R. S., kuri ir yra atsakinga už nukentėjusiajai padarytą žalą, susijusią su minėtu nusikaltimu. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nekelia abejonių, kad dėl brolio nužudymo nukentėjusioji patyrė psichologinį stresą, didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Nurodyti dvasinio pobūdžio pakenkimai, sukėlę nukentėjusiajai neigiamus išgyvenimus, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. ir laikomi neturtine žala, kurią turi atlyginti kaltinamoji. Nustatydamas priteistinos nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia tiek į nukentėjusiosios interesus, tiek ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį (R. S. santaupų ar turto, pakankamo prašomai priteisti neturtinei žalai atlyginti, neturi, tačiau yra darbingo amžiaus), tiek į teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo tokios kategorijos bylose. Įvertinęs šias aplinkybes ir siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra aiškiai neteisingas ir jos patirti dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai tinkamai vertinami 10000 eurų dydžio suma.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, paslaugoms apmokėti išleido 800 Eur, todėl ši pinigų suma priteistina iš kaltinamosios (BPK 106 str. 2 d.).

Mobiliojo ryšio telefonai ,,Nokia 108“, ,,Samsung Galaxy S5“, ,,Nokia 6303i“, lenktinis peilis, virtuvinis peilis, juoda palaidinė, kelnės, kambario batai, mirusiojo rūbai, vokai su R. S. panagių turiniu, saugomi Klaipėdos AVPK, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir akivaizdu, kad tai turėjo įtakos veikos padarymui. Neblaivumo fakto neneigia pati kaltinamoji, jis nustatytas ir remiantis duomenimis iš policijos duomenų bazės (t. 1, b. l. 127–131).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tyčinį nusikaltimo pobūdį, tai, kad tyčia padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes. Atsižvelgiama į kaltinamosios atliktų nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir pobūdį, t. y. suduoti keli smūgiai peiliu nukentėjusiajam į krūtinę ir nugarą, keli smūgiai daiktais į galvą. Atsižvelgiama ir į kaltinamosios veiksmus po padaryto nusikaltimo – nors ir būdama stipriai girta, bandė švelninti padėtį kviesdama pagalbą. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę: nedirbanti, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, piktnaudžiauja alkoholiu, linkusi nusikalsti (anksčiau ne kartą teista, ir nors teistumai išnykę, tai ją charakterizuoja neigiamai), agresyvi ir iškilusias konfliktines situacijas sprendžia tik smurtu. Tai rodo didelį jos pavojingumą visuomenei.

Esant išdėstytoms aplinkybėms R. S. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, viršijanti sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Bylos nagrinėjimo metu prokuroras prašė R. S. pripažinti pavojinga recidyviste, motyvuodamas tuo, kad ji anksčiau teista už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs, reikiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. Prokuroro nuomone, tokios aplinkybės rodo, kad ji kaip asmuo yra labai pavojinga visuomenei, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d., 3 d., pripažintina pavojinga recidyviste.

Lietuvos Respublikos BK 97 str. 5 d. numatyta, kad šio straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. 2004 m. kovo 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu R. S. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. aštuoneriems metams laisvės atėmimo ir bausmę atlikinėjo pataisos namuose. 2007-09-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi ji iš įkalinimo įstaigos paleista lygtinai (vadovaujantis BVK 157 str.), neatlikus 3 metų 11 mėn. ir 4 d. bausmės. Lygtinio paleidimo laikotarpiu R. S. jokių nusikaltimų nepadarė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartyje Nr. 2K-199/2014 yra konstatavęs, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos laikytinas sąlyginiu atleidimu nuo bausmės. Sąlyginai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės asmuo bausmės toliau neatlieka, jis paleidžiamas į laisvę. Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad teistumo išnykimo terminas R. S. turi būti skaičiuojamas nuo 2007-09-06 ir ji nelaikoma teista, todėl ir taikyti BK 27 str. nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti trylikai metų laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. lapkričio 5 d.

Į bausmės laiką įskaityti suėmimo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d.

Iki nuosprendis įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti, kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Priteisti iš R. S. V. K. 1100 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. S. V. K. 800 Eur advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Mobiliojo ryšio telefonus ,,Nokia 108“, ,,Samsung Galaxy S5“, ,,Nokia 6303i“, lenktinį peilį, virtuvinį peilį, juodą palaidinę, kelnes, kambario batus, mirusiojo rūbus, vokus su R. S. panagių turiniu, saugomus Klaipėdos AVPK KP SNTV trečiajame skyriuje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajai šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.