- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- 2S-1839-643/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11416-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijai dėl diskriminacijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijai, prašydama teismą pripažinti, kad įmonėje nebuvo tinkamai sudaryta jungtinė profesinių sąjungų atstovybė; kad ieškovės lygiateisiškumo teisė buvo pažeista nuo 2018 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos; kad atsakovė pažeidė Lygių galimybių įstatymo nuostatas, savo veiksmais diskriminavo ieškovą; kad buvo pažeistas konstitucinis visų profesinių sąjungų lygybės principas (LR Konstitucijos 50 straipsnio 2 dalis); kad atsakovė nebuvo įgaliota atstovauti ieškovę; bei priteisti ieškovei iš atsakovės neturtinę 1 000 Eur žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovei nustatė 14 dienų terminą (nuo nutarties kopijos gavimo) pašalinti ieškinio trūkumus, teismo nurodytus pačioje nutartyje. Ieškovei buvo išaiškinta, kad nepašalinus teismo nurodytų procesinio dokumento trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu. Teismo nutarties kopiją ieškovė gavo 2019 m. rugsėjo 13 d.
4. 2019 m. rugsėjo 25 d. teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo, kuris išspręstas 2019 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi, nutarta teisėjos nenušalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2019 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijai laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas nutartyje nurodė, kad atsižvelgdamas į aplinkybes dėl nušalinimo pareiškimo bei ieškovės informavimo apie tai, negavus pareiškimo dėl trūkumų šalinimo iš karto nesprendė klausimo dėl ieškinio. Tačiau praėjus dar dešimčiai dienų nuo datos, kai ieškovei baigėsi terminas ieškinio trūkumų šalinimui (2019 m. rugsėjo 27 d.), vertintina, jog ieškovė ieškinio trūkumų nešalino, teisme iki 2019 m. spalio 7 d. nebuvo gauta jokių prašymų ir pareiškimų šalinant ieškinio trūkumus, todėl yra pagrindas, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, ieškinį laikyti nepaduotu ir jį grąžinti ieškovei.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
8. Apeliantė nurodo, kad nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo gavo 2019 m. rugsėjo 14 d., kurioje nurodyta pašalinti ieškinio trūkumus per 14 dienų nuo įteikimo dienos. Tuomet ieškovė sužinojo, kad byla perduota nagrinėti tai pačiai teisėjai, kuri buvo ieškinį atsisakiusi priimti, taigi ieškovei kilo pagrįstų abejonių dėl teisėjos šališkumo.
9. Dėl šių aplinkybių ieškovė 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, tačiau 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nutarta šio pareiškimo netenkinti.
10. Pasisakydama dėl 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties dėl trūkumų šalinimo bei argumentus grįsdama kasacinio teismo praktika ieškovė nurodo, kad trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai ieškinys yra pakankamai aiškus, o formalius trūkumus galima pašalinti parengiamajame teismo posėdyje. Nutartyje dėl trūkumų šalinimo buvo nurodyta, kad teismui kyla abejonių dėl konkrečiam atsakovui keliamų reikalavimų, t. y. ar ieškovė nurodo tinkamą atsakovą, taip pat, dėl kokių asmenų ir koks ginčas yra kilęs, kadangi pridėti įrodymai nepagrindžia ginčo aplinkybių, kuriomis įrodinėjami ieškinio reikalavimai. Ieškovės teigimu, teismas šiuos klausimus privalėjo aiškintis parengiamojo teismo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, bei grąžintas jį padavusiam asmeniui.
14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo atsakovei buvo įteikta 2019 m. rugsėjo 13 d. (b. l. 48), taigi trūkumus galėjo šalinti iki 2019 m. rugsėjo 27 d., tačiau nei nustatytu terminu, nei vėliau, teisme nebuvo gautas pareiškimas dėl trūkumų šalinimo. Tuo tarpu ieškovė 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nebuvo tenkintas. Šiame atskirajame skunde dėl 2019 m. spalio 7 d. nutarties panaikinimo ieškovė pakartotinai dėsto argumentus, grindžiamus tomis pačiomis, jau išnagrinėtomis, aplinkybėmis dėl teisėjos šališkumo, nurodydama, kad ieškinio priėmimo klausimas buvo pakartotinai perduotas spręsti tai pačiai teisėjai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. ieškovei buvo išaiškinta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Gaunamų dokumentų, baudžiamųjų, civilinių ir administracinių nusižengimų valdymo ir priskyrimo teisėjams Vilniaus miesto apylinkės teisme tvarkos aprašo 41.3 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai teisėjo priimta nutartis, kurioje nebuvo pasisakyta dėl bylos esmės, apeliacinės instancijos teismo yra panaikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo, byla skiriama nagrinėti tam pačiam teisėjui, priėmusiam nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas jau buvo išnagrinėtas, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai dėl šių atskirojo skundo argumentų nepasisako.
15. Ieškovė atskirajame skunde dėsto nesutikimo su nustatytais trūkumais argumentus, nurodydama, kad ieškinio trūkumai galėjo būti pašalinti parengiamajame teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartis dėl trūkumų šalinimo yra skundžiama (CPK 115 straipsnio 5 dalis), tai nurodyta ir 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartyje, tačiau ieškovė, nesutikdama su nutartyje nurodytais trūkumais, šios nutarties neskundė. Vis tik, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmeniui, nesutinkančiam su teismo nutartimi, kuria konstatuoti atitinkami procesinio dokumento trūkumai, iš karto suteikiama galimybė skųsti šią nutartį apeliacinės instancijos teismui. Jei asmuo neskundė teismo nutarties dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo, tačiau skundžia nutartį, kuria procesinis dokumentas grąžintas nepašalinus jo trūkumų, tai nekliudo asmeniui atskirajame skunde kelti argumentus, susijusius su tuo, kad teismas nepagrįstai buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Jei ieškovas skundė nutartį pašalinti procesinio dokumento trūkumus ir šią nutartį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą, asmuo nepraranda teisės vėliau skųsti teismo nutartį, kuria jo procesinis dokumentas, nepašalinus jo trūkumų, grąžintas ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018).
16. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje, kuria buvo tenkintas ieškovės atskirasis skundas ir panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartis buvo panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo, nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad procesinis dokumentas neatitinka keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis nurodytomis civilinį procesą reglamentuojančiomis teisės normomis ir nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Vadovaudamasis minėta teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nurodė, kad su ieškiniu nebuvo pateikta jokių priedų. Skundžiant teismo nutartį apeliacinės instancijos teismui, ieškovė pateikė susirašinėjimo su valstybės įmone Valstybinių miškų urėdija (toliau – VĮ VMU), bei VĮ VMU valdybos pirmininke bei Jungtinės profesinių sąjungos atstovybės pirmininke I. R. raštus. Nutartyje dėl trūkumų šalinimo taip pat nurodyta, kad įvertinus įrodymus matyti, jog Profesinių sąjungų jungtinė atstovybė veikia valstybės įmonėje Valstybinių miškų urėdija. Ieškovė atsakove traukia Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federaciją. Iš ieškinyje dėstomų aplinkybių, kartu susipažinus su anksčiau minėtais Valstybinių miškų urėdijos ir Jungtinės profesinių sąjungos atstovybės atsakymais ieškovei, teismui kilo abejonių dėl konkrečiam atsakovui reiškiamų reikalavimų, t. y. ar ieškovė, kreipdamasi savo teisių gynybos, nurodo tinkamą atsakovą, ar būtent šis asmuo turi ir gali atsakyti pagal ieškinį, bei tarp kokių juridinių asmenų ir koks ginčas yra kilęs, nes pridėti minėti VMU ir JA atsakymai nepagrindžia ginčo aplinkybių ta apimtimi, kokie yra išdėstyti ieškinio reikalavimai.
18. Įvertinus nutartyje nurodytus trūkumus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė, turėdama pareigą ieškinyje tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, faktinį ieškinio pagrindą, pateikti įrodymus, grindžiančius jos nurodomas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai), dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas), to nenurodė, todėl neįvykdė CPK įtvirtintos pareigos tinkamai apibrėžti bei suformuluoti savo reiškiamą reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pagrįstai nurodė patikslinti atsakovus, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reiškiami reikalavimai, bei pateikti bent preliminarų ieškinio tikėtinumą pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šie trūkumai yra esminiai, todėl buvo nustatyti pagrįstai.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-313/2017). Įvertinus parengiamojo teismo posėdžio paskirtį darytina išvada, kad jo metu gali būti šalinami procedūrinio, techninio pobūdžio netikslumai, neatitikimai, daromi sukonkretinimai, taigi, labiau vertinant procesinius dokumentus bei įrodymus pagrįstumo aspektu, kai tuo tarpu šiuo atveju turi būti vertinamas procesinio dokumento (ieškinio) priimtinumo klausimas (jo atitiktis CPK 135 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams).
20. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė nepašalino trūkumų, nustatytų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartyje, todėl teismas pagrįstai skundžiama 2019 m. spalio 7 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir nutarė jį grąžinti jį padavusiam asmeniui, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.