Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Nordecum“ su atsakove 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP468859. Atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 500 Eur paskolos sumą, bei mokėti 46,53 proc. dydžio metines palūkanas. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį, todėl pradinė kreditorė 2019 m. balandžio 15 d. dėl esminių sutarties pažeidimų nutraukė sutartį bei perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą, informuodama apie kreditorės pasikeitimą bei ragindama sumokėti turimą įsiskolinimą.

6. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Kaip minėta, ieškovė atsakovei siuntė įspėjimą dėl pasikeitusio kreditoriaus ir skolos padengimo, tokiu būdu informuodama atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovei. Be to, išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą.

7. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.886 straipsnį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistina 182,45 Eur skolos (negrąžinto kredito).

8. Vartojimo kredito sutartyje numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 46,53 proc., kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Sutartyje nenumatyta, kad Sutarties nutraukimo atveju mokėjimo palūkanos nustojamos skaičiuoti. Taigi, remiantis Sutartimi, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės mokėjimo (pelno) palūkanų ir po paskolos grąžinimo termino suėjimo, t. y. iki visiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 99,60 Eur palūkanos iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 27 d.) ir 46,53 proc. metinės mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (182,45 Eur), skaičiuojamos nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis, Sutarties sąlygos).

9. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutartį (8.3 punktas) sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovė nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovė turi sumokėti 16,42 Eur delspinigius (0,05 proc. norma per dieną), apskaičiuotus už laikotarpį, neviršijantį 180 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 16,42 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

10. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl, ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistina 90,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0,84 Eur sumokėtas mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) bei 75 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

11. Byloje iš viso patirta 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639, 182,45 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 45 ct) skolos (negrąžinto kredito), 99,60 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 60 ct) palūkanų, 46,53 (keturiasdešimt šešis ir penkiasdešimt tris šimtąsias) proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (182,45 Eur), skaičiuojamas nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 16,42 Eur (šešiolika eurų 42 ct) delspinigių ir 90,84 Eur (devyniasdešimt eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.