Utenos apylinkės teismo nutartis

valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, duodančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingridai Jakubonienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam T. P., suinteresuotas byloje asmuo D. A., išvadą teisme duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3463-277/2022 neterminuotai apribota A. A. motinos valdžia ir D. P. tėvo valdžia sūnui T. P., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apribojus A. A. ir D. P. tėvų valdžią, nepilnametis T. P. liko be tėvų globos, todėl vaikui turi būti nustatyta nuolatinė globa ir paskirtas globėjas (Civilinio kodekso 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas, 3. 264 straipsnio 3 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Institucija) siūlo paskirti vaiko globėja jo senelę D. A., kuri sutinka ir gali būti vaiko globėja. T. P. nuo gimimo gyvena pas D. A. ir juos sieja emociniai ryšiai. Pažymima, kad pagal Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro išvadą „Dėl būsimų globėjų (rūpintojų) ir įvaikintojų pasirengimo globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką“, kurioje apibendrinus ir teigiamai įvertinus D. A. apsisprendimą globoti, gebėjimus tenkinti vaiko poreikius ir kompensuoti jo raidos sunkumus, užtikrinti vaiko ryšius su jo biologine šeima, pagalbą vaikui užmezgant saugius ir patvarius ryšius, bendradarbiavimą sprendžiant vaiko ir šeimos problemas, D. A. pagal turimus gebėjimus, asmenines savybes, pasirengimą ir motyvaciją globoti vaiką yra tinkamas asmuo tapti nuolatine T. P. globėja. Pagal sveikatos būklę D. A. gali būti vaiko globėja. Ji turi tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas – su nepilnamečiu sūnumi V., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvena dviejų kambarių bute su visais patogumais, turi pastovias pajamas. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. A. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje numatytą nusikaltimą, bet Institucijos nuomone ši aplinkybė nėra kliūtis globoti vaiką. Administracine tvarka D. A. nebausta. Nėra kitų asmenų, norinčių tapti T. P. globėju.

Dėl mažo amžiaus ir raidos sutrikimo T. P. nesugeba suformuluoti savo pažiūrų nagrinėjamu klausimu, todėl jo nuomonė neišklausyta.

Siūlymas skirti T. P. globėja D. A. tenkinamas, nes artimosios giminaitės (senelės) paskyrimas globėja atitinka geriausius vaiko interesus (Civilinio kodekso 3.249 straipsnis, 3.264 straipsnio 5 dalis). Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. A. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje (Žiaurus elgesys su gyvūnais), ir jai paskirta bausmė – dviejų minimalių gyvenimo lygių (260 Lt) dydžio bauda. Bausmė atlikta, teistumas išnykęs. Baudžiamojo kodekso 310 straipsnis yra XLIV Baudžiamojo kodekso skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei“, o pagal Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 6 punktą vaiko globėju gali būti skiriamas asmuo, kuris nėra teistas už tyčinį nusikaltimą dorovei, bet šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į Institucijos nuomonę, įvertinęs nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir motyvus, teistumo išnykimo faktą, aplinkybę, kad vaikas nuo pat gimimo faktiškai globojamas D. A., juos sieja emociniai ryšiai, susiklostę šilti, artimi, tarpusavio supratimu grįsti santykiai, vadovaudamasis protingumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principais (Civilinio kodekso 1.5 ir 3.3 straipsniai) sprendžia, jog paminėtas išnykęs D. A. teistumas nėra kliūtis paskirti ją T. P. globėja, o kitų aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų būti vaiko globėja, nėra (Civilinio kodekso 3.269 straipsnis). T. P. gyvena pas D. A., todėl globa nustatoma globėjos gyvenamojoje vietoje (Civilinio kodekso 3.265 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 502-504 straipsniais,

nutaria:

T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatyti nuolatinę globą globėjo gyvenamojoje vietoje.

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), paskirti T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globėja ir turto administratore.

Nutartis vykdytina skubiai.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.